Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto K. Č. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo K. Č. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 120 Lt dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Č. nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 23 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Radviliškio rajone, kartu su V. Č. spardė buto duris ir plūdosi necenzūriniais žodžiais, šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, kad pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, visiškai įrodytas byloje esančiais įrodymais: nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, protokolais-pareiškimais, liudytojo apklausos protokolu, paaiškinimu, pasiaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažyma apie asmens baustumą, iš kurių matyti, kad K. Č. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju K. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, t. y. dėl pažeidimo, kurį nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatymas šios kategorijos pažeidimų bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1798/2007, N438-137/2008, Nr. N-438-82/2011).

Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – K. Č.. Administracinio teisės pažeidimo protokole (18 b. l.) jį surašęs pareigūnas grafoje apie teismo posėdžio datą pažymėjo „atsisako“. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdant ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimus teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti K. Č. į teismo posėdį, o šis būtų vengęs atvykti. Taigi matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo neteisėtai išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dėl to iš K. Č. buvo atimta teisė būti išklausytam, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą tyrę policijos pareigūnai, liudytojai. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo faktas visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais“, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).

Įvertinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumus, darytina išvada, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o apylinkės teismo nutarimas naikintinas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.