- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-41-382/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- M. R.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo M. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 178 straipsnio 1 dalį, 174 straipsnį nubaustas galutine vieno šimto litų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 8 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje Minijos g. esančioje degalinėje „Statoil“ Klaipėdoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 prom. neblaivumo laipsnis) garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, iškeikė degalinės darbuotoją, trukdė jam dirbti. Taip M. R. neblaivus pasirodė viešoje vietoje, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomenės gerovę bei pažeidė viešąją tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu M. R. pripažino kaltu padarius ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 174 straipsnyje numatytus pažeidimus ir pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, pagal ATPK 174 straipsnį – vieno šimto litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir M. R. galutinė nuobauda paskirta – vieno šimto litų bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. R. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalį dėl M. R. pripažinimo kaltu pagal ATPK 174 straipsnį ir dėl šios dalies administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, būtina nustatyti, jog asmens veiksmai pažeidė ir viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė, kaip buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Pasak M. R. atstovo, M. R. atlikti veiksmai yra pažeidžiantys viešąją tvarką, tačiau jie nesutrikdė žmonių rimties, kadangi toje vietoje nebuvo kitų asmenų, išskyrus M. R. ir degalinės darbuotoją, su kuriuo jis ir konfliktavo. Teigia, kad viešąją tvarką pažeidžiančiais veiksmais turi būti sutrikdyta pašalinių asmenų, o ne konflikte dalyvavusių asmenų rimtis. To nėra nustatyta, todėl pašalinių asmenų rimtis negalėjo būti sutrikdyta, o degalinės darbuotojas buvo konflikto dalyvis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą klausimą. Nesutikimas su teismo išvadomis grindžiamas tuo, kad M. R. nesutrikdė žmonių rimties, nes konflikto vietoje, išskyrus M. R. ir degalinės darbuotoją, kitų asmenų nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų, teismo išvados pagrįstos posėdyje ištirtų įrodymų analize bei vertinimu ir neprieštarauja faktinei įvykio situacijai. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog M. R. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Nors apeliantas savo kaltę dėl minėto pažeidimo neigė, kategoriškai tvirtino, jog jis nenorėjo savo veiksmais sutrikdyti viešąją tvarką ir chuliganiškai elgtis, o būdamas neblaivus, žodinio konflikto su darbuotoju metu, tik išreiškė nepasitenkinimą jo darbu, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganizmas, apeliacinės instancijos teismas su tokia pažeidėjo pozicija nesutinka ir pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad tokie apelianto paaiškinimai vertintini kaip gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, kuris pasireiškia necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiančiu kibimu prie žmonių ar kitais panašaus pobūdžio veiksmais, pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Degalinės darbuotojas A. P. iš karto po įvykio pareiškime policijai nurodė, kad į degalinę atėjo neblaivus asmuo, kuris garsiai keikėsi, vadino jį necenzūriniais žodžiais, trukdė jam dirbti, elgėsi agresyviai (b. l. 4). Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad net ir atvykus policijos pareigūnams M. R. toliau elgėsi agresyviai, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai (b. l. 5–6). Taigi akivaizdu, kad M. R. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi dėl tokių jo veiksmų buvo sutrikdytas ne tik degalinės darbuotojo darbas, tačiau ir žmonių rimtis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto pozicija, kad tarp jo ir degalinės darbuotojo vyko tik asmeninis konfliktas, kitų žmonių patalpoje nebuvo, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62 -2800/2010). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad M. R. neblaivus konfliktavo su degalinės darbuotoju jo darbo metu nustatyta neginčijamai, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Taip pat nustatyta, kad tokio pobūdžio konfliktas A. P. buvo nemalonus, M. R. jį vadino necenzūriniais žodžiais, buvo sutrikdytas jo darbas. Šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai įvertinto kaip nedidelį chuliganizmą. Teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad M. R. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nors pats apeliantas su šia aplinkybe nesutinka motyvuodamas tuo, kad tuo metu pašalinių žmonių nebuvo. Tačiau veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas degalinėje „Statoil“. Nekelia jokių abejonių tai, kad degalinėje bet kuriuo metu galėjo apsilankyti pašaliniai asmenys, patekimas į degalinės patalpas apribotas nebuvo. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. R. elgėsi agresyviai, necenzūrinius žodžius vartojo viešoje vietoje, o tokie veiksmai visiškai atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį.
Esant aptartų aplinkybių visumai aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo bylos įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
M. R. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.