- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-11198-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05714-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- J. Š., K. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., R. A.
- Kategorijos
- 2.4.1.3Valdymo pabaiga
- 3.1.7.7Nuostolių atlyginimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.4.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir K. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai J. Š. ir K. Š. 2022 m.. balandžio 19 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. Š. priėmė palikimą po sutuoktinės O. Š. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodyta, kad J. B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Jis testamentu visą savo palikimą paliko pareiškėjams sūnui K. Š. ir jo sutuoktinei (marčiai) J. Š.. Pareiškėjai 2018-06-20 kreipėsi į Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarę A. P. (pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą) dėl palikimo priėmimo, t.y. nepraleidę įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjams jų atstovas išaiškino, kad paveldėtinas bvutas buvo įsigytas santuokoje su O. Š., dėl ko iš esmės tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). Dėl šios priežasties notarė A. P. nurodė pirmiau atidalinti Butą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir tik tuomet Pareiškėjams bus išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Pareiškėjų nuomone, jų teisė į palikimą gali būti įgyvendinta paprastesniu būdu, t.y. teisme nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Iš Gyventojų registro išrašo, mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. Š., kuris buvo J. B. Š. sutuoktinė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoto asmens R. A. motina (el. b. l. 9, 10). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų O. Š. testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų (el. b. l. 12).
5. J. B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarė A. P. 2018 m. birželio 20 d. liudijime nurodo, kad palikimą priėmė testamentinė įpėdinė J. Š. ir testamentinis įstatyminis įpėdinis mirusiojo sūnus K. Š. (el. b. l. 8). Šį faktą patvirtina ir 2022-02-24 09.38 val. gautas Testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad palikimą 2018 m. birželio 16 d. taip pat priėmė A. Š. (el. b. l. 13-14).
6. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 1992 m. gegužės 4 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įregistruota J. B. Š. nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16).
7. J. B. Š. ir O. Š. nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, todėl laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre.
8. Pagal O. Š. palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal dabar galiojančią 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
9. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą .
10. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjų paaiškinimų bei suinteresuoto asmens A. Š. paaiškinimų nustatė, kad J. B. Š. nuo (duomenys neskelbtini), kai jo keturių asmenų šeimai (duomenys neskelbtini) skirstymo skyrius nuomos sutartimi išnuomojo butą tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini), bt. 25, iki sutuoktinės O. Š. mirties ir jai mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties J. B. Š. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktinei priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininku, toliau pats prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kvitai, apmokėtos UAB „Kauno butų ūkis“ sąskaitos, apmokėtos sąskaitos už butui tiektą elektros energiją, iš kurių matyti, kad įsiskolinimų komunalinių paslaugų teikėjams už butą nėra (el. b. l. 38-46).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad J. B. Š. po sutuoktinės O. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
12. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams testamentiniams J. B. Š. įpėdiniams J. Š. ir K. Š. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.