Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. gynėjo advokato S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir jai paskirtos šios bausmės:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir E. K. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir be bausmės vykdymą prižiūrinčios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys patenkinti iš dalies: jos naudai iš E. K. priteista 153,05 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai ir 5 centai) turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1700 eurų (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Iš E. K. E. K. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. nuteista už tai, kad ji 2021 m. spalio 6 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, viešoje vietoje, tyčia įspyrė sutuoktiniui E. K. į koją ir tokiu būdu smurtaudama sukėlė šeimos nariui E. K. fizinį skausmą.

2. Be to, ji nuteista už tai, kad 2021 m. spalio 6 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, viešoje vietoje, tyčia dešine ranka sudavė ne mažiau vieną kartą L. K. į veidą, padarydama nukentėjusiajai L. K. žaizdą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. K. gynėjo advokato S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek E. K. kaltinančius, tiek ir teisinančius, įrodymus (kaltinamosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir paaiškinimą, kitus rašytinius įrodymus), juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokie duomenys pagrindžia E. K. kaltę, argumentuotai aptarė ir nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, ir kaltinamosios gynybos versiją. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra pagrįstos ir teisingos. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo

8. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, jeigu asmens pareiškime, pranešime ar skunde yra nors vienos BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir nėra įstatymo numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas. Pagrindas ikiteisminiam tyrimui – pakankami duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką. Žodis „pakankami“ yra vertinamasis kriterijus. Ar duomenų pakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas ar prokuroras.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja L. K. 2021 m. spalio 7 d. pareiškimu (1 t., b. l. 17–21) kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jos atžvilgiu 2021 m. spalio 6 d., apie 21.30 val., panaudoto smurto (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje. Tą pačią dieną buvo surašytas tyrėjos G. L. tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34779-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–2). Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo minėto tyrimo pradžios tyrimą kontroliuojančiam prokurorui buvo pateiktas E. K. atstovės advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės prašymas pripažinti E. K. nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 59). Šiame prašyme, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) oro uoste kilusio konflikto metu E. K. fizinį smurtą naudojo ne ik L. K., tačiau ir E. K. atžvilgiu. Pastarajam buvo spiriama koja ir suduodami smūgiai rankomis. Prašymas pripažinti nukentėjusiuoju buvo tenkintas ir 2022 m. balandžio 1 d. vyresniosios tyrėjos I. G. nutarimu E. K. pripažintas nukentėjusiuoju.

10. 2022 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (1 t., b. l. 8) vyresnioji tyrėja I. G. pranešė prokurorui Andriui Brasui, jog iš tyrimo Nr. 01-1-34779-21 metu surinktų duomenų matyti, kad E. K. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, t. y. fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, todėl ikiteisminį tyrimą dėl šios veikos tikslinga atlikti tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (redakcija nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) (toliau – Rekomendacijos) 99 punktas įtvirtina taisyklę, jog, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant gauto papildomo pareiškimo apie kitą nusikalstamą veiką, kito ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, arba surašant tarnybinį pranešimą. Jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, ši aplinkybė nurodoma rezoliucijoje arba tarnybiniame pranešime. Pradėjęs naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas užpildo nusikalstamos veikos statistinę kortelę ir apie priimtą sprendimą informuoja ikiteisminį tyrimą organizuojantį prokurorą.

11. Nagrinėjamu atveju, gavus E. K. atstovės prašymą dėl atstovaujamojo pripažinimo nukentėjusiuoju, taip pat įvertinus kitą surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, paaiškėjus, jog to paties konflikto metu galimai buvo padaryta dar viena nusikalstama veika, t. y. fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui (dėl ko atskiro nukentėjusiojo pareiškimo net ir nereikia, nes yra nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas), buvo nutarta surašyti tarnybinį pranešimą tyrimą kontroliuojančiam prokurorui dėl jau vykdomo tyrimo papildymo nauja nusikalstama veika. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio tyrėjos procesinis dokumentas atitinka aptartas Rekomendacijų nuostatas. Vis dėlto, 2022 m. balandžio 1 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 35), išsiųstame E. K., nepagrįstai nurodyta, jog tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas dar 2021 m. spalio 6 d. Galimai tai yra rašymo apsirikimas, nes, jau minėta, naujos nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti 2022 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2022 m. balandžio 1 d. pranešime E. K. nurodyta netiksli informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nepaneigia tyrimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėjimo teisėtumo. Kadangi abi nusikalstamos veikos buvo susijusios su tuo pačiu incidentu, tyrėja priėmė pagrįstą ir racionalų sprendimą šių veikų aplinkybes aiškintis tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju pradėti atskirus tyrimus ir po to juos sujungti, priimant atitinkamą procesinį sprendimą, nebuvo objektyvaus pagrindo.

Dėl E. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis

12. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

13. Šioje byloje E. K. kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad ji sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktiniui E. K. (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir nežymiai sutrikdė L. K. sveikatą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Nors nuteistoji savo kaltės nepripažįsta, o jos gynėjas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiųjų parodymus, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir, skirdamas E. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje.

14. Bylos medžiagoje esančiais duomenimis nustatyta, kad E. K. su drauge L. K. 2021 m. spalio 6 d. vakare grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Pastarieji buvo susitarę, jog iš oro uosto juos automobiliu parveš pažįstami K. S. su žmona G.. Vis dėlto, pirmoji sutuoktinį pasitiko E. K. su vaikais G. ir R.. Atkreiptinas dėmesys, jog sutuoktiniai vienas kitą kaltina neištikimybe, jų santykiai yra konfliktiški, vyksta skyrybų procesas. Incidento metu E. K. ir E. K. nebevedė bendro šeimos ūkio, gyveno atskirai, tuo metu jau vyko skyrybų procesas ir turto dalybos, kuris iki šiol dar nėra užbaigtas. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. K. apie kelionę į (duomenys neskelbtini) buvo pasakęs savo vaikams, su kuriais stengiasi palaikyti ryšį, tuo tarpu su sutuoktine jokių bendrų reikalų neturi. Taigi, akivaizdu, jog E. K. apie vyro išvyką į užsienį su kita moterimi sužinojo iš vaikų, dėl ko pasijuto labai įskaudinta ir pažeminta. Būtent nesuvaldytos neigiamos nuteistosios emocijos lėmė tolesnius jos veiksmus, kurie sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius.

15. Nukentėjusysis E. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad išėjęs iš oro uosto į lauką išgirdo sūnaus R. balsą, šis atbėgo prie jo ir apsikabino. Iš paskos atėjo jo žmona ir dukra. E. K. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, rankoje turėjo kažkokį puodelį ir jo turinį išpylė ant jo draugės L. K., tuomet sudavė šiai į veido sritį. Jam sutuoktinė spyrė į tarpkojį, skaudėjo kelias dienas, buvo susidariusi pūlinga kraujosruva (3 t., b. l. 83–84). Ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė, jog sutuoktinė jam spyrė į dešinę koją (1 t., b. l. 55–56). Peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) oro uosto vaizdo įrašus, matyti, jog nuteistoji iš tiesų vieną kartą kaire koja spyrė E. K. į dešinę koją. Kur tiksliai buvo pataikyta, nesimato, tačiau pagal E. K. kojos pakėlimo kampą akivaizdu, jog įspirti į tarpkojį nebuvo įmanoma, galimai buvo pataikyta į blauzdą. Bet kokiu atveju kontaktas iš tiesų buvo, nors advokatas apeliaciniame skunde nurodo, jog gerai įsižiūrėjus matyti, kad E. K. koją atitraukė ir spyrio išvengė, tačiau teisėjų kolegija, net ir sulėtinusi bei pristabdžiusi vaizdo įrašą, tokio momento nepastebėjo. Jokio kojos atitraukimo nepastebėjo ir objektų apžiūros protokolą surašęs vyresnysis tyrėjas A. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistoji konflikto metu stovėjo itin arti nukentėjusiojo, spyris buvo staigus, todėl E. K. neturėjo objektyvios galimybės laiku sureaguoti ir pasitraukti.

16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmeta gynybos versiją apie tikslo nepasiekusį nuteistosios spyrį, taip pat kritiškai vertina ir E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodytą teiginį, jog buvo pataikyta jam į tarpkojį, dėl ko susidarė pūlinga kraujosruva. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis sutuoktinės veiksmus dėl itin įtemptų jų tarpusavio santykių hiperbolizavo, vis dėlto, pirminių parodymų metu jis davė teisingus parodymus, t. y. kad jam buvo spirta į dešinę koją ir jis dėl to juto fizinį skausmą. E. K. į gydymo įstaigą nesikreipė, ant jo kojos esančios kraujosruvos niekas nematė (ar bent jau nepaliudijo matęs), todėl tokio sužalojimo konstatavimui pagrindo nėra. Tačiau, įvertinus aplinkybes, jog spyris buvo staigus ir pakankamai stiprus, spirta batu apauta koja, spręstina, jog nukentėjusysis turėjo jausti ne tik fizinį kontaktą, bet ir skausmą. Nors E. K. po gauto spyrio į koją nesusvyravo, nenukrito, nesusiėmė už kojos ar kitais veiksmais neparodė juntamo skausmo, tačiau tebevystant konfliktui ir veikiant adrenalinui, akivaizdu, jog galvoti apie juntamą skausmą nebuvo kada, nes E. K. ir toliau agresyviai puolė jo draugę L. K., dėl ko nukentėjusysis, siekdamas apginti draugę, pats ryžosi fiziniam kontaktui – sugriebė sutuoktinę už plaukų ir patempė žemyn, dėl ko ši nugriuvo. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. K. spyriu E. K. į kojos sritį sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl yra pagrįstai nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

17. Vertinant L. K. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir detalūs, t. y. ji vieningai aiškino, jog buvo užpulta E. K. sutuoktinės, iš pradžių apipilta kažkokiu skysčiu, po to iškeikta necenzūriniais žodžiais, galiausiai jai buvo suduotas smūgis į veido sritį ir praskirsta lūpa. E. K. ją apstumdė, taip pat apspjaudė. Nepasitenkinimą dėl šeimos ardymo reiškė ir G. K., tačiau fizinio smurto nenaudojo. Šiuos L. K. teiginius pilna apimtimi patvirtina oro uosto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose aiškiai matyti, kaip priėjusi E. K. išpila rankoje turėto puodelio turinį tiesiai ant nuketėjusiosios, tokiu būdu sušlapindama šios veidą bei drabužius. Įvyksta susistumdymas, moterys tarpusavyje aiškinasi santykius, tuomet E. K. spiria šalia esančiam sutuoktiniui į kojos sritį ir pradeda atsukinėti buteliuką, vyriškis bando šį atimti, bet nesėkmingai. Nuteistoji bando pilti buteliuko turinį ant nukentėjusiosios, kažkiek spėja išpilti, tačiau ją sugriebia už plaukų E. K. ir atitraukia. Netrukus atsistojusi E. K. vis tiek nenurimsta ir nedelsdama priėjusi prie L. K. dešine ranka suduoda šiai į veido sritį.

19. Kiti liudytojai – I. K. ir K. S. viso konflikto eigos nematė, nes į įvykio vietą atėjo vėliau. I. K. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) oro uoste, buvo atsakingas už saugumą, pamatęs grupę konfliktuojančių žmonių, nusprendė nueiti ir išsiaiškinti, kas vyksta. Nors smūgio L. K. momento liudytojas nematė, tačiau stebėjo šio smurtinio veiksmo padarinius, t. y. jis pamatė raudoną nukentėjusiosios veidą, todėl pasiūlė kviesti policiją. Pastarosios atsisakius, konflikto dalyviams liepė skirstytis (3 t., b. l. 91–92). Liudytojas K. S. buvo atvykęs pasiimti iš oro uosto pažįstamos L. K.. Matė išsigandusią nukentėjusiąją, kuri buvo kažkuo aplieta, taip pat tolesnę konflikto eigą, t. y. nukentėjusiajai einant link jo automobilio, iš paskos sekė ir visi kiti konfliktavę asmenys, po to E. K. pradėjo stumdyti nukentėjusiąją, tąsė šią už plaukų ir purškė dujas. Kadangi jis bandė raminti agresorę, ši jam taip pat papurškė dujų į veidą, tačiau pretenzijų jis niekam nereiškia (3 t., b. l. 147–148).

20. Aptarti parodymai liudija, jog aršiai ir agresyviai buvo nusiteikusi būtent nuteistoji, nukentėjusioji jos nepuolė ir neprovokavo, tačiau E. K. niekaip nesugebėjo suvaldyti savo įtūžio, dėl ko konfliktas galiausiai pasibaigė tik L. K. pavykus įsėsti į draugų automobilį ir skubiai išvykus iš oro uosto teritorijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginė smūgio į veido sritį pasekmė. Nuteistoji veikė neapibrėžta tyčia, t. y. norėjo pavojingų padarinių kilimo, tačiau jų pobūdžiui, mastui buvo abejinga. Todėl E. K. išteisinimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl turtinės žalos priteisimo

21. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šiuo atveju nustatyta, kad L. K. buvo padaryta žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje. Dėl patirto streso bei nerimo jai teko vartoti raminamuosius vaistus, taip pat sustreikavo jos skrandis, dėl ko taip pat teko kreiptis į gydytojus. Byloje esantys ambulatorinio apsilankymo gydymo įstaigoje aprašai, elektroniniai receptai bei vaistų įsigijimo kvitai (3 t., b. l. 24–44) patvirtina, kad civiliniame ieškinyje nurodyta 133,05 Eur suma yra pagrįsta. Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiajai, jog vykdama į gydymo įstaigas ji turėjo papildomų išlaidų kurui, todėl 20 Eur suma, kurią patvirtina degalų įsigijimo kvitas, taip pat yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, priežastinis ryšys tarp neteisėtų E. K. veiksmų ir L. K. patirtų neigiamų išgyvenimų, lėmusių sveikatos pablogėjimą, yra nustatytas, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai patirtos turtinės žalos atlyginimą priteisė pilna apimtimi, t. y. 153,05 Eur.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

22. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

23. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priteisdamas L. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl patirto psichologinio diskomforto, nerimo, streso jautė nesaugumo jausmą, lankėsi pas gydytojus, vartojo raminamuosius vaistus, taip pat įvertinta E. K. turtinė padėtis (užima vadovaujančias pareigas) bei teismų praktika analogiško ar panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai analizuojamu aspektu ir nėra labai išsamūs, tačiau nustatytas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl jį mažinti objektyvaus pagrindo nėra.

24. Apeliaciniame skunde advokatas cituoja ne vieną teismų praktikos nutartį/nuosprendį, kur nukentėjusiam asmeniui konstatavus nežymų sveikatos sutrikdymą yra priteisiama gerokai mažesnė kompensacija, nei nagrinėjamu atveju, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktika yra tik vienas iš vertintinų kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, be to, teismų praktikos apibrėžtos ribos (paprastai tokio pobūdžio bylose priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų) nėra pažeistos. Šiuo atveju kiek didesnis priteistos neturtinės žalos dydis yra pateisinamas susidariusios situacijos ypatumais, t. y. E. K. smurtavo ne tik viešoje vietoje, bet ir savo vaikų akivaizdoje, tokiu elgesiu rodydama vaikams išskirtinai netinkamą pavyzdį. Akivaizdu, jog nuteistosios siekis buvo pažeminti ir išsityčioti iš L. K. kuo didesnio žmonių sambūrio akivaizdoje. Norėdama sustiprinti savo įžeidžias replikas, ji pasitelkė ir fizinius veiksmus – nukentėjusiąją apliejo skysčiu, sudavė jai į veido sritį, apstumdė, apspjovė ir galiausiai papurškė dujų. Atkreiptinas dėmesys, jog E. K. agresija nebuvo momentinė, ji veikė sąmoningai ir viską iš anksto apgalvojusi. Savo neteisėtiems veiksmams realizuoti nuteistoji pasitelkė ir niekuo dėtus vaikus, siekdama sugėdinti galimai neištikimą sutuoktinį ir pastarąjį taip pat pažeminti. Toks aukštąjį išsilavinimą bei atsakingas vadovaujamas pareigas užimančios E. K. elgesys neabejotinai šokiravo nukentėjusiąją ir sukėlė jai nesaugumo jausmą.

25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiagoje yra duomenų, kad nuteistoji kartu su dukra yra rašiusios nukentėjusiajai nepagarbias SMS žinutes, reikalaudamos palikti E. K., t. y. nutraukti su šiuo bet kokius ryšius. Nukentėjusiajai taip pat buvo ne kartą skambinta, lankytasi prie jos namų durų (2 t., b. l. 39–49). Ši informacija patvirtina, jog L. K. iš tiesų galėjo jaustis persekiojama, bijoti dėl savo saugumo, patirti stresą ir pan. Būtent dėl nuolatinio streso, nukentėjusiosios teigimu, jai atsirado skausmai epigastriumo srityje, diagnozuotas gastritas (3 t., b. l. 27–28). Nors bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog minėta diagnozė yra tiesiogiai susijusi su patirtu fiziniu bei psichologiniu smurtu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, patirti stiprūs neigiami išgyvenimai neabejotinai prisidėjo prie ligos atsiradimo ar paūmėjimo.

26. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K., nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (1500 Eur) užtikrino protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiosios naudai iš nuteistosios E. K. 1700 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir apmokėjimo dokumentai – pinigų priėmimo kvitai. Nors advokatas skunde prašo šios sumos nukentėjusiajai nepriteisti, tačiau jokių tokio prašymo motyvų nenurodo, t. y. prašymas yra formalus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, nagrinėtų teisinių klausimų sudėtingumą, proceso trukmę bei atstovavimo apimtį, nenustatė, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma būtų pernelyg didelė ar akivaizdžiai neproporcinga teisinių paslaugų turiniui bei kokybei, todėl šiuo aspektu keisti skundžiamo nuosprendžio pagrindo nėra.

28. Nukentėjusioji L. K., pateikdama atsiliepimą į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 500 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą ir 150 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra pilna apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas. Vis dėlto, nukentėjusiosios nurodomas jos patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė.

29. Šiuo atveju teisėjų kolegija įvertina tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmė nebuvo ilga, byla apeliacine tvarka išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio metu. Atsiliepimą surašęs advokatas Linas Mažonas nukentėjusiąją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl jam papildomai ruoštis didelių laiko sąnaudų nereikėjo, nes visos bylos aplinkybės buvo gerai žinomos. Atsiliepime yra pacituoti kai kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, tačiau išsamus jų vertinimas nepateiktas. Taip pat keliais sakiniais pasisakyta dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. 2023 m. spalio 13 d. vykusio posėdžio metu advokatas trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, t. y. apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiajai, išsakymu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (650 Eur) yra per didelė ir yra mažinama iki 250 Eur.

30. Nukentėjusiojo E. K. atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė posėdžio metu pateikė prašymą priteisti atstovaujamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 200 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos taip pat yra nepagrįstai didelės, įvertinus tai, jog ta pati advokatė atstovavo nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jai buvo gerai žinomos ir atskiro pasiruošimo nereikėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdis truko neilgai, apie valandą laiko, atstovė trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios E. K. gynėjo advokato S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiajai L. K. iš nuteistosios E. K. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusiajam E. K. iš nuteistosios E. K. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.