Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-23 · Byla Nr. N-575-2269-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-23
Bylos Nr.
N-575-2269-09
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2269/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 42.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Institucija) vyresnysis inspektorius 2008 m. balandžio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S., kuriame nurodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesį, vykdant miško kirtimus M. N. S. miško valdoje, pagal 2007 m. lapkričio 16 d. išduotus leidimus, savavališkai nukirsta įvairių skersmenų medžių, nesutvarkyta kirtavietė, nukirsta mediena netinkamai sandėliuojama, medžiai kirtimui atrinkti neteisingai, vykdant kirtimus, buvo pažeistos miško valdos ribos ir savavališkai iškirsta dalis valstybinės reikšmės miško sklypo. Šiais savo veiksmais G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 punktą ir Miško ugdymo kirtimo taisyklių 16 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 62 straipsnio 2 dalyje, 62¹ straipsnio 1 dalyje, 76 straipsnio 1 dalyje, 77 straipsnio 1 dalyje bei 77¹ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarime konstatuota, kad G. S. protokole nurodyta veika padarė ATPK 62 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 2000 Lt bauda.

Šalies argumentai

G. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pakeisti Institucijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarimą, paskiriant mažesnę baudą nei numatyta įstatymo sankcijoje. Apeliantas neginčija pažeidimo padarymo fakto, nuoširdžiai gailisi dėl savo neapdairaus poelgio. Atkreipia dėmesį, kad kirtimus vykdė išduotų leidimų kirsti mišką pagrindu, o šie leidimai, kaip paaiškėjo atlikus patikrinimą, buvo išduoti nužymėjus ne privačiame, bet greta esančiame valstybiniame miške esančius medžius. Nurodo, jog su drauge augina du mažamečius vaikus, todėl skiriama ženkli bauda būtų ypač skausminga šeimos biudžetui. Teigia, jog iki šio pažeidimo padarymo administracine tvarka nebuvo baustas, nėra teistas, administracinėje byloje nėra nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi G. S. skundo netenkino. Teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika pagal ATPK 62 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta pagrįstai. Atsižvelgdamas į padarytųjų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustatęs, kad G. S. prisipažino įvykdęs pažeidimą, nėra baustas už analogiškus teisės pažeidimus, padarė išvadą, kad tik palikus galioti paskirtą administracinę nuobaudą, bus įgyvendinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

III.

Apeliaciniu skundu G. S. prašo pakeisti Institucijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarimą bei pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir paskirti mažesnę baudą nei numato įstatymas. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jo skundą, nepilnai įsigilino į bylos medžiagą. G. S. dar kartą pažymi, jog kirtimus jis vykdė išduotų leidimų pagrindu, o šie leidimai, kaip paaiškėjo vėliau, buvo išduoti atlikus kirstinių medžių nužymėjimą ne privačiame, bet greta esančiame valstybiniame miške. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl jo nurodytos šeimyninės padėties, dėl to, kad jis pirmą kartą baudžiamas administracine tvarka, neturi kitokių nuobaudų, nėra teistas, jo veikoje nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos nešvelnino. Pažymi, kad miškų apsaugos, kaip kiekvieno asmens konstitucinės pareigos, svarba akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose, kuriuose įtvirtinta, jog miškai yra visuotinę reikšmę turinčios vertybės, o jų apsauga – viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2000 Lt iki 4000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

G. S. neginčija pažeidimo padarymo, tačiau nurodo, jog jis kirtimus vykdė išduotų leidimų pagrindu, kurie, neva, buvo išduoti atlikus kirstinių medžių nužymėjimą ne privačiame, bet greta esančiame valstybiniame miške. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad būtų buvę išduoti netinkami leidimai, dėl to ši apelianto nurodyta aplinkybė yra atmetama kaip nepagrįsta.

Apeliantui skirta minimali ATPK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuobauda, todėl administracinė nuobauda galėtų būti švelninama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuotinę reikšmę turinčių vertybių saugojimą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti nuobaudos. Antra, G. S., savavališkai iškirsdamas medžius valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, pažeidė miško išteklių tvarkymo režimą, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir būtų sudaromos prielaidos neatsakingai elgtis svarbioje aplinkos apsaugos srityje ir lengvabūdiškai tvarkyti miško išteklius (kirsti medžius). Trečia, apelianto nuoširdų gailestį Institucija jau įvertino, skirdama sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, todėl dar labiau ją mažinti apelianto naudai nėra jokio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, palikdamas Institucijos nutarimą nepakeistu, pasisakė, jog tai, kad asmuo nebaustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo mažinti jau ir taip paskirtos minimalios baudos. G. S., teigdamas, kad paskirtos baudos dydis bus itin jaučiamas šeimos finansinių galimybių prasme, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią šeimos materialinę padėtį.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius