- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 1-1187-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00330-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- D. S., V. Ž.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas, Danguolė Elena Mikalauskaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., V. Ž. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S., veikdamas kartu su V. Ž., 2015-08-09 apie 16 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo 4-o aukšto koridoriuje, būdami neblaivūs, dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl nukentėjusiojo I. K. pastabos dėl V. Ž. girtavimo, V. Ž. nukentėjusįjį išplūdus necenzūriniais žodžiais, D. S. kartu su V. Ž. iš chuliganiškų paskatų, veikdami bendrai, kumščiais sudavė kiekvienas po vieną smūgį nukentėjusiajam I. K. į galvą, po ko, nukentėjusiajam nuo smūgių parklupus, D. S. ir V. Ž. toliau mušė nukentėjusįjį kumščiais suduodami į galvą ir kojomis spirdami į kūną, taip suduodami mažiausiai 5 smūgius ir padarydami nukentėjusiajam kraujosruvas bei muštines žaizdas abiejų akių vokuose, kraujosruvas už kairės ausies, dešiniajame žaste ir kairiajame sėdmenyje, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais vandališkais veiksmais D. S. ir V. Ž. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką.
Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. S. parodė, kad ten buvo gynyba, tai buvo (duomenys neskelbtini). Atvažiavo naujas žmogus į rajoną, dabar neatsimins, kas toks. Šventė pas jį, visi gėrė. Neatsimena, kas ten buvo dabar jau, bet buvo V. Ž.. Jis, D. S. atsigulė į lovą, galvojo atsigaus. Išgirdo, kad V. išeina, ir jis, D. S. tada iš paskos. Išgirdo koridoriuje, jog barėsi Ž. su I. Jis, D. S. norėjo, kad jie apsiramintų, bet nesigavo. Nelabai jau atsimena, gal jis, D. S. tada buvo supykęs. Neatsimena, kodėl jis, D. S. buvo supykęs. Tyrimo metu irgi nelabai ką atsimena. Jis, D. S. norėjo paaiškinti, bet nelabai norėjo jo suprasti. Gal tada daugiau buvo ką atsiminęs, dabar jau nieko neatsimena. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją. Kažkoks advokatas lyg buvo. Klausimus uždavinėjo, bet ką – dabar neatsimena. Tada geriau galbūt prisiminė, kas buvo. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo parodymus, kai jis 2016-11-16 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-09 apie 16 val., buvo kartu su vyriškiu, vardu V. (pavardės nežino), gyvenančiu su dukra K. ir žmona, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte (buto numerio nežino). V. dukrą matė komisariato koridoriuje, suprato, kad ji dirba komisariate. Atėjus su V. į ketvirtą aukštą, pas kažkokį kaimyną švęsti, matė koridoriuje vyriškį, kuris kažką remontavo. Praeinant tas vyriškis kažką murmėjo nepatenkintas. Pas ką buvo svečiuose, negali pasakyti. Bute išgėrinėjo. Bute, kuomet išgėrinėjo, buvo keturiese. Po to V. tikriausiai norėjo eiti namo, nes visi buvo gerai išgėrę. Jis (D. S.) gulėjo ant lovos. V. atidarius buto duris, susitiko su tuo pačiu vyru, kuris remontavo kažką koridoriuje. Girdėjo jų apsižodžiavimą. Tai vyko prie buto durų. Ką sakė tas vyras, nepamena. To vyro nepažįsta. Mano, kad jis gyvena toje laiptinėje. Jam pasirodė, kad tas vyras nori sumušti jo pažįstamą. Tada bėgo padėti V. spręsti konflikto. Viskas persikėlė į laiptinės koridorių. V. stovėjo šalia to vyro ir aiškinosi tarpusavyje, o jis bandė jį ginti. Tas vyras V. nesudavė smūgių, bet jam atrodė, kad gali tai padaryti. Jam atrodė, kad ginasi. Kažkaip gavosi, kad jis tam vyrui, rankos delnu, kelis kartus sudavė į veidą. Nepamena, kur tiksliai pataikė ir kiek kartų sudavė. Po smūgių sudavimo, minėtas vyriškis rankomis užsidengė veidą. Jis nežino, iš kur pas tą vyrą atsirado mėlynės sėdmenyse. Gal jis nukrito ant žemės, nepamena, bet kojomis jo nespardė. Nepamena, ar jį stūmė, jog jis nukristų. V. kojomis vyriškio nespardė. Jis tik stovėjo šalia. Ar V. sudavė smūgius rankomis tam vyrui, nepamena. Pamena, kad V. buvo šalia jo ir to vyro. Kai prasidėjo muštynės, iš kito buto išbėgo kaimynas J. Jis buvo išsigandęs. Jevgenijus jį ramino. Daugiau nieko negali pasakyti, nes buvo labai daug išgėręs, nepamena (3 t., b. l. 5). Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo parodymus, kai jis 2017-02-09 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pagarsintas 2016-11-16 apklausos protokolas yra surašytas neteisingai. Jį pasirašė neįsigilinęs į jo turinį. Nori papildomai paaiškinti, kad išgirdęs koridoriuje triukšmą, išėjo pažiūrėti. Pamatė, kad įtarime nurodytas nukentėjusysis judėjo link pažįstamo V. šūkaudamas ir jam grasindamas. Jis priėjo ir atsistojo tarp jų viduryje. Bandė juos išskirti. Bet I. K. neklausė ir artinosi prie jo. Kaip suprato, jis norėjo jį sumušti. Tada D. S. pradėjo gintis. Nuo I. K. smūgio negavo. I. K. sudavė smūgį, nes norėjo nuraminti. Tuo metu išėjo kaimynas vardu J. ir sudavė iš kojos į krūtinę. Priežasties nežino, nieko nesakė. J. iškart išlydėjo iš bendrabučio ir sakė, kad tuoj policijos pareigūnai atvažiuos. V. ten ir liko su nukentėjusiuoju. V. nesudavė smūgio I. K.. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes smūgius nukentėjusiajam sudavė tik dėl to, kad suprato, kad jeigu pirmas nepradės gintis, tai bus sumuštas (3 t., b. l. 16) – kaltinamasis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak D. S., I. buvo supykęs, nes labai rėkavo ant V. Nežino dėl ko jie pykosi, kas ten buvo. Kiek kartų sudavė, negali pasakyti. Nepamena, daug laiko praėjo. Tada geriau atsiminė, kaip viskas buvo. Pasak D. S., jis tada buvo labai išsigandęs, galvojo, kad stipriai pridaužė nukentėjusįjį, nes buvo policija. D. S. teigimu, jis seniai pažįsta V., su D., naujoku, susipažino tą pačią dieną. Kiek jų buvo kompanijoje – neatsimena. Jie su D. susitiko lauke, pabendravo, nuėjo išgerti. Jis, D. S. norėjo išskirti konfliktuojančius, jis dabar gailisi. Progos atsiprašyti nukentėjusiojo neturėjo, bet atsiprašo šiandien. V. vos gyvas, po insulto, kaip pastarasis galėjo primušti. Jis, D. S. irgi tik gynėsi. Atsiprašo, kad pažeidė viešąją tvarką. I. pradėjo ant V. šūkauti, o ne V. O jis, D. S. norėjo juos nustumti vienas nuo kito, juos apraminti, bet nori nenori reikėjo gintis, dėl to ir atsiprašo. Pasak D. S., jis mokosi suvirintoju, ten jau mokose 1 mėnesį. Jis, D. S. nematė, ar Valdemaras buvo sužalotas, ar parkritę, jis išėjo anksčiau.
Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. Ž. parodė, kad nukentėjusysis meluoja, klaidina teismą. S. tai atsimena, tai neatsimena. Tą dieną buvo stiprus lietus. Buvo lauke, po dideliu medžiu jie pasislėpė. Ir tuo metu ėjo D. iš parduotuvės, ir nuo lietaus pasislėpė ten D. ir S. Ir D. pakvietė juos pas save. D. turėjo degtinės, o jie alaus. Jie ėjo visi pas D. Jis, V. Ž. ne girtuoklis, yra po insulto. Nukentėjusysis labai konfliktiškas asmuo, pas pastarąjį net sūnus neatvažiuoja. Nežino, ar juo, V. Ž. patikės. Su vienu kaimynu mušėsi, gipse vaikščiojo, paskui su kitu susimušė, dar su nuomininkais irgi mušėsi. Nukentėjusysis darė remontą, ir pastarasis iš karto pradėjo rėkti. Jis, V. Ž. nukentėjusiajam atsakė, kad Vilniuje gyvens visą gyvenimą, ir prašo jo ir žmonos neįžeidinėti. D. jis, V. Ž. pasakė, kad pas jį toks kaimynas. Jis, V. Ž. gėrė pas D. bealkoholinį alų, o kiti gėrė alkoholį. K. sako teisingai, kad jis, V. Ž. nešėsi skardines, bet ten buvo bealkoholinis alus. Jeigu jie triukšmautų, kaip sako K., tai jis ne kaltas, kad pas pastarąjį tokios ausys. Juk šnekėti garsiai neuždrausta. Jis, V. Ž. norėjo eiti namo kažko paimti, o K., kai jis atidarė D. buto duris, jį tempt pradėjo „eik, eik“. Jis, V. Ž. atsakė, jeigu tau kas nepatinka, kviesk policiją. Jis, V. Ž. pasisuko, ir K. iš užpakalio jam su kažkuo taip dėjo, bet tikrai ne su kūloku, gal su teptuku, gal su plaktuku, nes išmušė du dantis. Jis, V. Ž. nukrito, K. du kartus dar jam trenkė su koja. Ir dar matė kaip S. atėmė K. iš rankų tą teptuką, o jis pabėgo namo, nes jo prasta sveikata. Bet pametė raktus matyt, buvo visas kraujuose. Kaimynė pamačius paklausė, ko tu visas kraujuose. Jis, V. Ž. pasakė, kad jį K. vijo iš koridoriaus. Tada kaimynė jam, V. Ž. atrakino bendrą virtuvę, ten gulėjo jo kiti buto atsarginiai raktai, jis atsirakino, ir nuėjo namo. K. yra melagis. Jei jie K. būtų mušę, tai pastarasis tikrai būtų labai sumuštas, o dabar K. pats painiojasi: tai 50 kartų sudavė, tai mažiau. Jis, V. Ž. negalėjo fiziškai mušti K. iš abiejų pusių, nes buvo prispaustas prie sienos. Kaimynė matė, bet pastaroji labai sena. Gaila, kad jis, V. Ž. nekvietė tada greitosios, ir dabar stovėtų čia K., o ne jis. Bet reikia už viską mokėti, jis, V. Ž. neturi pinigų, todėl to nepadarė. K. turėjo iškviesti policiją, o ne pulti jį V. Ž., jeigu kas nors ne taip. Pasak V. Ž., K. įžeidinėjo ir jo žmoną. Tai buvo prieš pusę metų. Žmona atėjo apsiverkusi ir pasakė, kad K. ant jos puolė, kad įvyko su juo konfliktas. Paskui jau ir K. atbėgo iš paskos atsiprašyti žmonos. Žmoną K. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. K. atėjo atsiprašyti, bet žmona pastarajam neatleido. Konfliktą matė kaimynė, senutė, nežino, kas per senutė. Daugiau nematė, ar kas matė šį konfliktą. S. ne viską atsimena, todėl galėjo pasakyti, kad pastarasis išėjo pirmas, o ne jis, V. Ž. po konflikto. Kodėl jį, V. Ž. kaimynai pažįsta kaip B., nežino. Jis, V. Ž. B. pavarde neprisistatinėja, bet dukros gimimo liudijime yra tokia pavardė, kadangi sovietų laikais vaiko gimimo liudijime būtinai turėjo būti vaiko tėvo pavardė, kuri išgalvota – paėmė ir pasakė V. B..
Apklaustas teisme nukentėjusysis I. K. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad atvažiavo naujas kaimynas D. Jų koridoriuje gyvena vienos moterys, todėl jis, I. K. viską remontuoja. D. pradėjo stipriai gerti, bandė ir darbo ieškoti ir kitų išeičių. Paskui žiūri, jau kompanija. Vieną kartą D. buvo jau komoje nuo alkoholio. Buvo susitarimas, kad iš lauko D. nieko iš pašalinių namo nekviestų. Ir mato, kad eina grupelė su D., o D. jau girtas. Jis, I. K. pasakė, kad bus triukšmas, bus policija. Nežino, kas ten buvo, bet kai Ž. išėjo, pasakė, kad „va čia tai kaimynas, o tu durnas“. O jis, I. K. tada darė remontą. Jis, I. K. pasakė, kad už tokius žodžius tu žinai, kas bus, bus policija. Jis, I. K. apsisuko ir išstūmė už durų iš koridoriaus, bet Ž. pradėjo lįsti atgal. Iš vienos pusės jam, I. K. buvo siena, o iš dešinės jis gavo smūgį į galvą. Paskui dar kelis smūgius gavo. Atsisėdo, jis, I. K. prispaudė rankomis galvą, ir laikėsi, kiek galėjo. Paskui jau J. atėjo, pastarasis turi autoritetą, ir pastatė vieną ir kitą. J. normalus, jaunas. J. D. pažįsta. Jis, I. K. nuėjo į butą, ir iškvietė policiją. V. išsigando todėl, kad jis, I. K. sumuštas, todėl kad jis kviečia policiją. Atvykus policijai, jų nei vieno nebuvo. Po to, policija iškvietė greitąją. Jam, I. K. tuo metu pašoko kraujospūdis, todėl negalėjo apsiginti. Ir tuo metu, kai jis, I. K. išstūmė V., jam pakilo kraujospūdis. Jis, I. K. turėjo sąnario uždegimą, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, Bet po šito įvykio, buvo paguldytas Lazdynų ligoninėje, statė lašelinę ir kitą dieną nuėjo į darbą. D. iki šiol jo, I. K. neatsiprašė. Įvykis iš tiesų buvo, kai jis, I. K. užsipuolė V. Ž. žmoną, bet jis supainiojo ją su kita moterimi, balsai jų panašūs. Jis, I. K. iš tiesų pasiuntė ją kaip reikia. Bet paskui suprato, kad supainiojo moteris, ir atsiprašė. Tai A. B.. Jie iš vis nebendrauja. Jis, I. K. bendrauja su policija, o ne Ž., dėl to, kad atvyksta gyventi problemiški žmonės. Jį, I. K. jie sumušė už tai, kad jie vienas kitą dengia. Kad yra V. pavardė Ž. – jis, I. K. nežinojo. Jam, I. K. D. stovėjo iš dešinės, o V. stovėjo iš kairės. Kiek buvo smūgių neskaičiavo, bet mušė silpnai, bet dažnai, na gal ne 50 smūgių. Mušė rankomis ir kojomis. Ž. ir S. žino, kad geria. D. sakė, kad jie gėrė kartu. Ar Ž. buvo išgėręs – nežino, nes pastarasis nuėjo į savo butą. D. Ž. yra informacija, kad arba jis nepakaltinamas, arba girtas. Ir jam, I. K. atrodo, kad eiti gerti nealkoholinį alų į girtaujančių kompaniją – nesupranta. Teisės išvaryti iš bendro koridoriaus jis, I. K. neturi. D. buvo patarimas – nekviesti nepažįstamų. Jokių draudimų pastarajam nebuvo. Jam, I. K. sudavė į sėdmenų šoną, sėdint.
Apklausta teisme liudytoja V. L. parodė, kad ji gyvena bendrabutyje, ji tą vasarą buvo parvažiavusi iš Šiaulių, ir kaimynas – nukentėjusysis I. - darė koridoriuje remontą. Ji, V. L. tik pasilabino ir nuėjo į butą. Praėjus kuriam laikui, išgirdo, jog į sieną kažkas beldžiasi. Pradarė duris, pamatė, kad du vyrai muša jos, V. L. kaimyną (nukentėjusįjį). Pasakė, kad kvies policiją. Ji, V. L. vyrų vardų, pavardžių nežino, bet iš matymo juos abudu pažįsta. Nukentėjusiajam davė iš abiejų pusių, turbūt su kumščiais. Ar kas nors jų rankose buvo – nematė. Jai, V. L. atrodo, kad mušė ir kojomis I. V. pasakė jai, V. L. negražų žodį, jis jų name gyvena. O S. gyvena kitame name. Ar buvo jie neblaivūs – negalėtų nustatyti, bet galėjo būti, kad taip. D. gyvena šalia jos, V. L.. Po konflikto matė K. ir kraujo buvo. Kitą dieną ji, V. L. nematė V. Ž. ir S., todėl kad ji pati mažai vaikšto.
Apklausta teisme liudytoja B. K. parodė, kad V. Ž. yra jos kaimynas, ji pastarąjį matė po įvykio, buvo kruvinas, jis pasakė, kad jam išmušė dantis. Ji, B. K. žinojo, kad susimušė su K. Kaltinamieji yra kaimynai.
Apklausta teisme liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, nukentėjusysis anksčiau ją įžeidinėjo, tuo metu vyko kitos kažkokios muštynės. Ji, A. B. gyvena su sugyventiniu jau 25 metus. Čia visi kaimynai I. nepatinka, pastarasis tik vienas ąsas, jis konfliktiškas žmogus. Tuo metu buvo kitos muštynės, laiptinėje. Ji, A. B. ėjo iš darbo, o kaimynas K. ją pradėjo kolioti visokiais žodžiais. Po to, atbėgo atsiprašinėti K., bet ji pastarajam neatleido. Jai, A. B. gerai su vyru, pastarasis nelinkęs muštis.
Apklaustas teisme liudytojas J. S. parodė, kad ėjo iš namų savo reikalais. Gyvena 5 aukšte. Tai įvyko 4 aukšte. Išgirdo triukšmą, šauksmus. Užėjo pasižiūrėti į koridorių ir pamatė sceną. Jie, kaltinamieji, buvo dviese, nukentėjusysis buvo vienas. Matė, kad jie buvo tarpusavyje susikabinę. D. iš apačios laikė nukentėjusįjį. Ž. buvo iš viršaus. Taip gavosi nukentėjusysis buvo per vidurį. Jie nei stovėjo, nei gulėjo. Nukentėjusysis buvo ant kelio, pusiau stovintis. Jie buvo visi susikabinę. Buvo konfliktas. Nukentėjusysis buvo kraujuotas. Pagalvojo, kad pastarasis irgi buvo girtas. Jų kieme įprastas dalykas, galvojo, kad gėrė, o dabar aiškinasi. Jis, J. S. paėmė juos ir išskyrė. Paėmė iš kojos, truputi nustūmė D. Ir Ž. nusiramino. Nukentėjusysis atsistojo. Pasakė, kad jeigu geriat, tai negalit išsiaiškinti. Jie visi išsiskirstė. Kalbėtis su jais nebuvo įmanoma, nes visi rėkė. Nukentėjusysis sakė, kad pastarąjį užpuolė. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Jis, J. S. išskyrė ir nuėjo. Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis 2016-10-21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų vasarą, tikslaus laiko neatsimena, jam leidžiantis laiptine žemyn, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo riksmus. Tuomet nuėjo į ketvirto aukšto bendro naudojimo koridorių, iš kur sklido riksmai. Kai užėjo į koridorių, pamatė kaimyną I., kuris klūpėjo, o šalia jo iš vienos pusės buvo kaimynas V. iš kitos pusės kaimynas D., jie abu rankomis mušė I., kiek sudavė smūgių, pasakyti negali. Koridoriuje ant grindų matė kraujo dėmes, matė, kad I. veidas buvo sužalotas. Tuomet įsiterpė tarp jų ir juos visus išskyrė. (1 t., b. l. 77) Pasak J. S., matė, kad jie buvo susikabinę. Tyrėjas rašė, jis, J. S. pasirašė. Jam, J. S. tai tas konfliktas bereikalingas. Prieš posėdį nebuvo nieko pasakyta iš kaltinamųjų. Jie galės patys pasakyti. Jie nenorėjo, kad jis, J. S. kažką sakytų. Ta forma įspėjo jį, J. S.. Jis, J. S. pasakė taip, kaip buvo. Mano, kad ir taip viskas aišku. Kaltinamieji prieš posėdį jį, J. S. įspėjo grasinimais, jie jam pasakė užuominas. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, Ž. buvo lūpa kruvina. Pasak J. S., ketvirtas aukštas rakinamas, bet jis buvo atidarytas. Anksčiau tarp šių asmenų konfliktų nepastebėjo. Ta pusė, kuri puolė, buvo girti. Toje situacijoje, kurioje jis, J. S. matė, tai jie buvo dviese, o nukentėjusysis buvo vienas. Greičiausiai, kad jie vartojo žodžius, keiksmažodžius. Buvo daug šūksnių. Buvo riksmo, todėl jis, J. S. atėjo. Per lubas riksmas gal ir nesigirdėjo. Jis, J. S. gyvena dešiniame korpuse. S. paimdavo kartais pagalbiniams darbams. Jis, J. S. užėjo, pasakė, ką V. Ž. daro. Labai daug nesvarstė situacijos. Ž. pasakė, kad jis yra pyderas, jis kažką ne taip daro. Ilgai neklausė tos situacijos. Pamatė nukentėjusiojo kruviną veidą ir suprato. Ant V. Ž. lūpos buvo kraujas. Jis, J. S. 10 minučių ten tikrai nebuvo. Nukentėjusiojo veidas buvo gausiai kraujuotas. Ž. lūpa ir burna buvo kraujuotas. Pas nukentėjusįjį buvo visas veidas kraujuotas. Liudytojui apžiūrėjus nukentėjusiojo nuotrauką tomas Nr. 1 bylos lapas Nr. 41, paaiškino, kad čia jau sutvarkytas, veidas buvo kraujuotas.
Apklaustas teisme liudytojas D. R. parodė, kad įsikėlė į tą butą, po pusantros savaitės ėjo link namų. Kaltinamieji buvo kaimynai, pradėjo kalbėtis kieme. Po to, užėjo pas jį, D. R., pavartojo alkoholio. Kas buvo vėliau, sužinojo tik iš nukentėjusiojo. Sužinojo, kad šie asmenys turėjo konfliktų su I. Buvo rakinama laiptinė. I. atidarė ir įvyko, kas įvyko. Vienas pastūmė, o nuo kito apsiginti nespėjo. Kaltinamųjų jis, D. R. nematė. Pasak D. R., šurmulį matė, policiją prisimena miglotai, nukentėjusįjį prisimena irgi miglotai, veidas buvo sudaužytas. Nukentėjusysis neužstojo kelio į butą. Konflikto nematė. Bute jie buvo pusgirčiai. Ž. iki konflikto neturėjo priekinių dantų, tik neatsimena ar apatinių, ar viršutinių. Konflikto metu jis, D. R. buvo bute. Į konfliktą nekreipė dėmesio. Nieko apie konfliktą nežino. Pamatė tik išėjęs iš buto. Pasak D. R., jis gėrė su abiem kaltinamaisiais, gėrė degtinę ir alų, stiprųjį, po bambalį ant žmogaus. Nebuvo nealkoholinio alaus. Negali pasakyti, ar gėrė visi trys vienodai. Gėrė, kiek kas norėjo. Visi trys gėrė. Jis, D. R. pirko alkoholinius gėrimus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-13 apklaustas kaltinamasis V. Ž. parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su dukra K. ir žmona A. Iki to laiko gyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Yra patyręs mikroinsultą prieš 3-4 savaites. Nėra gydytas psichiatrinėse ligoninėse, neturi jokių psichinių ligų. Jo pavardė ne B., o Ž. Į dukros gimimo liudijimą buvo įrašyta B. pavardė, nes anksčiau taip reikėjo. Su A. nėra susituokę, bet 27 metus gyvena kartu. Nori parodyti, kad toks faktas, kas nurodyta įtarime, 2015 metų vasarą buvo. Jį pakvietė kaimynas vardu D. į jo įkurtuves. D. gyvena 4 -ame aukšte, prieš I. K.. Į svečius buvo pakviestas ir D. S.. Jie ten išgėrinėjo. Po to, atsisveikinęs su buto šeimininku išėjo į koridorių. Išėjus, susitiko I. K.. I. sakė, kad gyvena čia geras jo kaimynas ir jo neįžeidinėtų. I. tuo metu darė koridoriuje remonto darbus, t.y. glaistė sienas. Tai pasakęs jau buvo einantis namo, ties 4-o aukšto koridoriaus durimis. I. supykęs, pasivijo prie durų ir kumščiu iš nugaros sudavė į lūpą (rankos padėtis buvo „kablys“, t.y. ranka užsukant ties lūpa iš nugaros pusės). Jam išmušė apatinį priekinį dantį, nukrito ant žemės. I. kojomis spyrė į nugarą. Tada iš buto išėjo D. S.. Pamatęs konfliktą, puolė muštis su I. Jie abu nukrito ant žemės. V. atsikėlęs nuo žemės išėjo namo, o I. liko muštis su D. S.. Nežino kaip kas toliau vyko. (3 t., b. l. 62-63)
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-10 apklaustas kaltinamasis V. Ž. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Įtarimas jam suprantamas ir aiškus. Supranta, kuo yra įtariamas, lieka pilnai prie anksčiau duotų parodymų. Neturi ką papildyti. Nori parodyti, kad nėra gydytas psichikos sveikatos centruose, turi tik sveikatos sutrikimų dėl kraujagyslių. (3 t., b. l. 70)
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-14 apklaustas nukentėjusysis I. K. parodė, kad 2015-08-09 nuo 16 vai. iki 17 val., jis buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriaus, ketvirtajame aukšte, kur darė koridoriaus sienos remontą. Tuomet kaimynas vardu D. iš buto Nr. 430, taip pat V. iš buto Nr. 228, D., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (buto nežino), E. B. iš buto Nr. 304, užėjo į koridorių iš laiptinės. Asmenys rankose turėjo alkoholinius gėrimus. Kadangi asmenis pažinojo kaip piktnaudžiaujančius alkoholiu, juos įspėjo, kad jeigu jie triukšmaus, bus iškviesta policija. Jie užėjo į butą Nr. 430, pas D. Po 20 minučių iš buto išėjo E. B. ir pasakęs, kad „Tai ką netriukšmaujame" išėjo iš koridoriaus. Po to dar praėjus 10 minučių iš buto išėjo V. Jis pasakė „Kam m tai darai", „Tu kvailys“. Jis pasakė, kad yra grynas vilnietis, o jį (I.) pavadino „Gavniukas“. Pastarasis paklausė, ar šis nenori gauti į galvą? Po ko rankomis išstūmė V. iš koridoriaus į laiptinės aikštelę. Tuomet iš buto Nr. 430 išėjo D. V. įėjo į koridorių ir bandė kumščiu smūgiuoti į veidą. Smūgį atmušė ranka. Tada D., stovėdamas šalia, iš šono kumščiu sudavė į veidą. V. ir D. vienu metu puolė. I. pritūpęs, rankomis bandė užsidengti veidą ir galvą. Kuris kiek kartų sudavė, pasakyti negali. D. stovėjo dešinėje pusėje, V. kairėje. Jie mušė kumščiais, spardė kojomis, dviese, vienu metu. Buvo suduota apie 50 smūgių. Mušė apie 10 minučių. Tada buto Nr. 431 duris pravėrė kaimynė V., išėjo į koridorių ir tuoj pat grįžo savo butą. (vėliau sužinojo, kad ji iškvietė policijos pareigūnus) D. išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino. I. paskambino į policiją. Pasišalino ir V. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą buvo iškviesta GMP ir jis buvo nuvežtas į RVUL. Kur buvo nustatyta veido, galvos kontūzija, kūno sumušimai. Po akimis buvo užsiūtos žaizdos. (1 t., b. l. 17)
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-21 papildomai apklaustas nukentėjusysis I. K. parodė, kad po įvykio, kai 2015-08-09 buvo sumuštas, labai pablogėjo sveikata. Dažnai svaigsta galva, skauda krūtinę širdies srityje, dažnai būna pakilęs kraujo spaudimas. Iki minėto įvykio, jokių problemų su sveikata neturėjo. (1 t., b. l. 38)
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-16 apklaustas nukentėjusysis I. K. parodė, kad specialisto išvadoje nurodyti sumušimai, kurie buvo akivaizdūs. Specialistas nežiūrėjo sumušimų, kurie buvo pakaušyje ir ties smilkiniu. Iš tikrųjų smūgių buvo daugiau. Nori parodyti, kad viskas prasidėjo, kai V. išėjo iš buto. Jis buvo koridoriuje, tinkavo sieną. V. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Nuo buto durų iki laiptinės durų yra apie 5 metrai atstumas. Jis V. gražiai, rankomis nuo buto durų stūmė link laiptinės durų, kad jis išeitų. Išstūmus pro laiptinės duris, už poros minučių iš nugaros prisiartino D. Nematė iš kur jis išėjo ir kada jis atsirado, nes bandė rankomis laikyti duris, kad V. neužeitų atgal iš laiptinės į bendro naudojimo koridorių. Tada, pro praviras laiptinės duris, bandė suduoti V. Šį smūgį blokavo ranka. Tada pirmą smūgį gavo kumščiu iš D., jam stovint už nugaros. Smūgis pirmas buvo ties ausimi ir smilkiniu. Sukantis pažiūrėti kas trenkė kumščiu, gavo smūgį kumščiu iš V., jau iš kitos pusės į galvos sritį. V. tuo metu jau stovėjo koridoriuje. Tada supratęs, kad bus sumuštas, pasitraukė nuo durų pora metrų atstumu ir pritūpė. Rankas užsidėjo ant veido, kad smūgių kuo mažiau būtų į galvos sritį. Prisitraukė prie sienos nugara. Tada D. ir V. jį sumušė, suduodant smūgius kumščiu į veidą ir kojomis spardant į įvairias kūno vietas ne mažiau apie 50 smūgių. Jie tuo pačiu metu, veikdami kartu, vienam stovint iš vienos pusės, kitam iš kitos pusės, t.y. iš šonų, pamainomis smūgiavo. Nori parodyti, kad susitaikyti nenori su įtariamaisiais, nes jie žinodami, kad taip sumušė, nenori net atsiprašyti. Nori, kad juos teistų teisme. Reiškia civilinį ieškinį 5000 Eurų dėl padarytų sužalojimų. Civilinis ieškinys pateiktas privataus kaltinimo byloje 2016-02-24. (1 t., b. l. 40)
Parodymų patikrinimo vietoje 2016-10-21 protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis I. K. patikslino savo parodymus. (1 t., b. l. 51-54)
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-03 apklausta liudytoja V. L. parodė, kad 2015-08-09 (tikslaus laiko neatsimena), grįžusi į namus matė, kaip ketvirto aukšto bendroje laiptinėje I. K. tvarkė laiptinės sieną. Maždaug už pusės valandos išgirdo triukšmą laiptinėje. Atidariusi duris pamatė, kad du iš matymo pažįstami vyrai muša kaimyną I. Vienas iš tų asmenų gyvena jų name, matydavo jį vedžiojant šunį. Antrą asmenį žino tik iš matymo. Minėti asmenys rankomis ir kojomis mušė I. Kai asmenys pamatė, kad ji stebi muštynes, vienas iš jų ją pavadino „Suka“ ir toliau mušė įgorį. Įbėgusi į savo butą, iškvietė policiją. (1 t., b. 1. 89)
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2017-01-13 protokole I. K. parodė, kad atpažįsta asmenį nurodyta nuotraukoje Nr. 2 (V. Ž.), šį asmenį atpažino iš jo veido bruožų, plaukų ir akių. Šis asmuo 2015-08-09 adresu (duomenys neskelbtini), namo bendro naudojimo patalpose jį sumušė kartu su D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b.1. 49-50)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-08-17 specialisto išvadoje Nr. G2673/15(01) nurodyta, kad I. K. padaryta poodinės kraujosruvos bei muštinės žaizdos abiejų akių vokuose, kraujosruvos už kairės ausies dešiniame žaste, kairiame sėdmenyje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-08-09) ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 21-22)
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Apie visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir pripažįstamas įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-445/2013, 2K-7-404/2014, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismo posėdžio metu parodė, kad ten buvo gynyba, išgirdo, jog barėsi V. Ž. ir I. K., nežino dėl ko jie pykosi, norėjo, kad jie apsiramintų, bet nesigavo, norėjo išskirti konfliktuojančius, jis tik gynėsi, norėjo juos nustumti vienas nuo kito, juos apraminti, kiek kartų sudavė, negali pasakyti, nes praėjo daug laiko.
Teismo vertinimu, kaltinamojo D. S. parodymai byloje dėl esminių bylos aplinkybių nėra nuoseklūs, jo įžūlų elgesį viešoje vietoje, vandališkus veiksmus ir visuomenės rimties sutrikdymo faktą patvirtina kitų bylos įrodymų visuma. Dėl šios priežasties teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo parodymų dalimi, kuri atitinka kitus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, o kitą jo parodymų dalį atmeta kaip pastarojo gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis D. S. bylos tyrimo metu buvo apklausiamas ir davė paaiškinimus, tačiau kaskart skirtingai nurodydavo esmines aplinkybes. Apklausiamas 2016-11-16 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. parodė, kad V. Ž. atidarius buto duris, susitiko su I. K., girdėjo jų apsižodžiavimą, jam pasirodė, kad tas vyras nori sumušti jo pažįstamą, tada bėgo padėti V. Ž. spręsti konflikto. V. Ž. stovėjo šalia to vyro ir aiškinosi tarpusavyje, o jis, D. S. bandė V. Ž. ginti. Nukentėjusysis nesudavė smūgių V. Ž., bet jam atrodė, kad gali tai padaryti. Kažkaip gavosi, kad jis, D. S. nukentėjusiajam rankos delnu, kelis kartus sudavė į veidą. Nepamena, kur tiksliai pateikė ir kiek kartų sudavė. Po smūgių sudavimo nukentėjusysis užsidengė veidą. Jis, D. S. nežino, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado mėlynės sėdmenyse. Gal nukentėjusysis nukrito ant žemės, nepamena, bet kojomis pastarojo nespardė. Nepamena, ar nukentėjusįjį stūmė, jog pastarasis nukristų. V. Ž. kojomis nukentėjusiojo nespardė. Ar V. Ž. sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam, nepamena. Kai prasidėjo muštynės, iš kito buto išbėgo kaimynas J. Apklausiamas 2016-11-16 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. parodymus pakeitė ir aiškino, kad pamatė, jog nukentėjusysis judėjo link V. Ž. šūkaudamas ir grasindamas. Jis, D. S. priėjo ir atsistojo tarp jų viduryje. Bandė juos išskirti, bet I. K. neklausė ir artinosi prie jo, D. S.. Kaip suprato, I. K. norėjo jį, D. S. sumušti. Tada jis, D. S. pradėjo gintis. Nuo I. K. smūgių negavo. I. K. sudavė smūgį, nes norėjo nuraminti. Tuo metu išėjo kaimynas J. ir sudavė iš kojos į krūtinę. V. Ž. nesudavė smūgio I. K.. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes smūgius nukentėjusiajam sudavė tik dėl to, kad suprato, kad jeigu pirmas nepradės gintis, tai bus sumuštas. Taigi, atsižvelgus į visus kaltinamojo duotus parodymus ir paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad jo parodymai skiriasi esminėse aplinkybėse ir todėl kelia abejonių. Visų pirma, kaltinamojo D. S. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Apklaustas teisme nukentėjusysis I. K. parodė, kad jam D. S. stovėjo iš dešinės, o V. Ž. stovėjo iš kairės. Kiek buvo smūgių neskaičiavo, bet mušė silpnai, bet dažnai, na gal ne 50 smūgių, mušė rankomis ir kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-14 apklaustas nukentėjusysis I. K. parodė, kad V. Ž. įėjo į koridorių ir bandė kumščiu smūgiuoti į veidą, smūgį atmušė ranka. Tada D. S. stovėdamas šalia, iš šono kumščiu sudavė į veidą. V. Ž. ir D. S. vienu metu puolė. Jis, I. K. pritūpęs, rankomis bandė užsidengti veidą ir galvą. Kuris kiek kartų sudavė, pasakyti negali. D. S. stovėjo dešinėje pusėje, V. Ž. kairėje. Jie mušė kumščiais, spardė kojomis, dviese, vienu metu. Buvo suduota apie 50 smūgių, mušė apie 10 minučių. Apklaustas 2016-11-16 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. K. parodė, kad jis V. Ž. gražiai, rankomis nuo buto durų stūmė link laiptinės durų, kad pastarasis išeitų. Išstūmus pro laiptinės duris, už poros minučių iš nugaros prisiartino D. S.. Nematė iš kur pastarasis išėjo ir kada jis atsirado, nes bandė rankomis laikyti duris, kad V. Ž. neužeitų atgal iš laiptinės į bendro naudojimo koridorių. Tada, pro praviras laiptinės duris, bandė suduoti V. Ž., šį smūgį blokavo ranka. Tada pirmą smūgį gavo kumščiu iš D. S., jam stovint iš nugaros. Smūgis pirmas buvo ties ausimi ir smilkiniu. Sukantis pažiūrėti kas trenkė kumščiu, gavo smūgį kumščiu iš V. Ž., jau iš kitos pusės į galvos sritį. V. Ž. tuo metu jau stovėjo koridoriuje. Tada supratęs, kad bus sumuštas, pasitraukė nuo durų pora metrų atstumu ir pritūpė. Rankas užsidėjo ant veido, kad smūgių būtų kuo mažiau į galvos sritį. Prisitraukė prie sienos nugara. Tada D. S. ir V. Ž. jį, I. K. sumušė, suduodant smūgius kumščiu į veidą ir kojomis spardant į įvairias kūno vietas ne mažiau apie 50 smūgių. Jie tuo pačiu metu, veikdami kartu, vienam stovint iš vienos pusės, kitam iš kitos pusės, t y. iš šonų, pamainomis smūgiavo. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie prieš jį vartotą fizinį smurtą neprieštarauja specialisto išvadoje konstatuotiems nukentėjusiojo sužalojimams, kartu nenustatyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku. Vien tai, jog nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardinti jam suduotų smūgių skaičiaus bei tiksliai nurodyti kur tie smūgiai buvo suduoti, nešalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, kadangi realu, jog fizinio (smurtinio) kontakto metu nukentėjusysis negalėjo įsiminti tikslaus jam suduotų smūgių skaičiaus bei šių smūgių lokalizacijos, juolab, kad nukentėjusysis rankas užsidėjo ant veido, kad smūgių būtų kuo mažiau į galvos sritį. Nukentėjusiojo I. K. nurodytą aplinkybę, jog kaltinamieji į jį smūgiavo iš abiejų pusių patvirtina tiek liudytojos V. L. parodymai, tiek liudytojo J. S. parodymai. Apklausta teisme liudytoja V. L. parodė, jog praėjus kuriam laikui išgirdo, kad į sieną kažkas beldžias, pradarė duris, pamatė, kad du vyrai muša jos kaimyną, t. y. nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam davė iš abiejų pusių, turbūt su kumščiais. Ar kas nors jų rankose buvo – nematė. Jai, V. L. atrodo, kad mušė ir kojomis I. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. parodė, jog išgirdus triukšmą laiptinėje, atidariusi duris pamatė, kad du iš matymo pažįstami vyrai muša I. K., minėti asmenys rankomis ir kojomis mušė I. K.. Kai asmenys pamatė, kad ji, V. L. stebi muštynes, vienas iš jų ją pavadino „Suka“ ir toliau mušė I. K.. Apklaustas teisme liudytojas J. S. parodė, kad išgirdęs triukšmą, šauksmus, išėjo pažiūrėti į koridorių ir pamatė sceną. Kaltinamieji buvo dviese, nukentėjusysis buvo vienas. Matė, kad jie buvo tarpusavyje susikabinę. D. S. iš apačios laikė nukentėjusįjį, o V. Ž. buvo iš viršaus. Taip gavosi, kad nukentėjusysis buvo per vidurį. Jie nei stovėjo, nei gulėjo. Nukentėjusysis buvo ant kelio, pusiau stovintis. Jie buvo visi susikabinę, buvo konfliktas. Jis, J. S. paėmė juos ir išskyrė. Paėmė iš kojos, truputi nustūmė D. S. ir V. Ž. nusiramino, nukentėjusysis atsistojo. Nukentėjusysis sakė, kad pastarąjį užpuolė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad kai užėjo į koridorių pamatė kaimyną I. K., kuris klūpėjo, o šalia pastarojo iš vienos pusės buvo kaimynas V. Ž., iš kitos pusės kaimynas D. S., jie abu rankomis mušė I. K., kiek sudavė smūgių pasakyti negali. Koridoriuje ant grindų matė kraujo dėmes, matė, kad I. K. veidas buvo sužalotas. Tuomet įsiterpė tarp jų ir juos visus išskyrė. Tokiu būdu kaltinamojo D. S. išdėstyta versija, kad jis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo, o tik bandė nutraukti muštynes, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Nors kaltinamasis D. S. teigė, jog gynėsi, todėl mušė nukentėjusįjį I. K. bei prašė pripažinti I. K. atžvilgiu esant būtinosios ginties situaciją. Tokiu atveju kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties, dėl nukentėjusiojo I. K. pastabos dėl V. Ž. girtavimo, V. Ž. nukentėjusįjį išplūdus necenzūriniais žodžiais, D. S. iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam I. K. į galvą. Byloje negalima pripažinti esant būtinajai ginčiai, nes nukentėjusiojo I. K. kėsinimasis nebuvo pavojingas, realus ir akivaizdus, kaip bandė nurodyti kaltinamasis D. S.. Toks kaltinamojo D. S. elgesys Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. prasme vertintinas kaip įžūlus, o atlikti veiksmai vertintini kaip vandališki.
Kaltinamasis V. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog nukentėjusysis darė remontą, pastarasis iš karto pradėjo rėkti, jis nukentėjusiajam atsakė, kad Vilniuje gyvena visą gyvenimą ir prašo jo ir žmonos neįžeidinėti. Jis, V. Ž. norėjo eiti namo kažko paimti, kai jis atidarė D. buto duris, I. K. pradėjo jį tempti „eik, eik“. Jis, V. Ž. atsakė, jeigu tau kas nepatinka, kviesk policiją. Jis, V. Ž. pasisuko ir I. K. iš užpakalio jam su kažkuo taip dėjo, bet tikrai ne su kūloku, gal su teptuku, gal su plaktuku, nes išmušė du dantis. Jis, V. Ž. nukrito, I. K. du kartus dar jam trenkė su koja. Ir dar matė kaip D. S. atėmė I. K. iš rankų tą teptuką, o jis, V. Ž. pabėgo namo, nes jo prasta sveikata. Jis, V. Ž. buvo visas kraujuose. Jis, V. Ž. negalėjo fiziškai mušti I. K. iš abiejų pusių, nes buvo prispaustas prie sienos. I. K. turėjo iškvieti policiją, o ne pulti jį, V. Ž., jeigu kas nors ne taip. Teismas vertina, jog kaltinamojo V. Ž. parodymai byloje yra pastarojo gynybinė pozicija, jo įžūlų elgesį viešoje vietoje, vandališkus veiksmus ir visuomenės rimties sutrikdymo faktą patvirtina kitų bylos įrodymų visuma. Teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo parodymų dalimi, kuri atitinka kitus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, o kitą jo parodymų dalį atmeta kaip versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad pagrindą abejoti kaltinamojo V. Ž. keliama versija sudaro tai, kad pats nėra nuoseklus: teisme nurodė, kad I. K. išmušė du dantis gal su teptuku, gal su plaktuku, tikrai ne su kūloku, jis nukrito, I. K. du kartus jam trenkė su koja, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. K. pasivijo prie durų ir kumščiu iš nugaros sudavė į lūpą, jam išmušė apatinį priekinį dantį, nukrito ant žemės, I. K. kojomis spyrė į nugarą. V. Ž. nurodytą teisme aplinkybę, jog jam išmušė dantis su teptuku ar plaktuku, matė kaip D. S. atėmė I. K. iš rankų tą teptuką, neminėjo nei kaltinamasis D. S., nei kuris nors iš liudytojų. Tai, kad kaltinamasis V. Ž. buvo visas kraujuose patvirtina liudytojos B. K. parodymai, jog po įvykio matė V. Ž., kuris buvo kruvinas, liudytojo J. S. parodymai, jog V. Ž. lūpa ir burna buvo kraujuotos, tačiau tai nepatvirtina to fakto, kad dėl nukentėjusiojo smūgio buvo išmušti dantys ir ar išviso jie buvo išmušti ir dėl to buvo kraujo, liudytojas D. R. parodė, kad V. Ž. iki konflikto neturėjo priekinių dantų, tik neatsimena ar apatinių, ar viršutinių, V. Ž. teismui nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad jam dantys buvo išmušti būtent aptariamo įvykio metu. Toks kaltinamojo V. Ž. parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika. V. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo I. K. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad kai V. Ž. išėjo, pasakė, kad „va čia tai kaimynas, o tu durnas“. Jis, I. K. tada darė remontą. Jis, I. K. pasakė, kad už tokius žodžius tu žinai, kas bus, bus policija. Jis, I. K. apsisuko ir išstūmė už durų iš koridoriaus, bet V. Ž. praėjo lįsti atgal. Iš vienos pusės jam, I. K. buvo siena, o iš dešinės jis gavo smūgį į galvą. Paskui dar kelis smūgius gavo. Atsisėdo, jis, I. K. prispaudė rankomis galvą, ir laikėsi, kiek galėjo. Jam, I. K. sudavė į užpakalio šoną, sėdint. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-14 nukentėjusysis I. K. parodė, kad praėjus 10 minučių iš buto išėjo V., kuris pasakė „Kam m tai darai“, „Tu kvailys“. Jis pasakė, kad yra grynas vilnietis, o jį (I.) pavadino „Gavniukas“. Pastarasis paklausė, ar šis nenori gauti į galvą? Po ko rankomis išstūmė V. iš koridoriaus į laiptinės aikštelę. Tuomet iš buto Nr. 430 išėjo D. V. įėjo į koridorių ir bandė kumščiu smūgiuoti į veidą. Smūgį atmušė ranka. Tada D., stovėdamas šalia, iš šono kumščiu sudavė į veidą. V. ir D. vienu metu puolė. Jis, I. K. pritūpęs, rankomis bandė užsidengti veidą ir galvą. Kuris kiek kartų sudavė, pasakyti negali. D. stovėjo dešinėje pusėje, V. kairėje. Jie mušė kumščiais, spardė kojomis, dviese, vienu metu. Buvo suduota apie 50 smūgių. Mušė apie 10 minučių. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-16 nukentėjusysis parodė, kad jis V. Ž. gražiai, rankomis nuo buto durų stūmė link laiptinės durų, kad pastarasis išeitų. Išstūmus pro laiptinės duris, už poros minučių iš nugaros prisiartino D. S.. Nematė iš kur pastarasis išėjo ir kada jis atsirado, nes bandė rankomis laikyti duris, kad V. Ž. neužeitų atgal iš laiptinės į bendro naudojimo koridorių. Tada, pro praviras laiptinės duris, bandė suduoti V. Ž., šį smūgį blokavo ranka. Tada pirmą smūgį gavo kumščiu iš D. S., jam stovint iš nugaros. Smūgis pirmas buvo ties ausimi ir smilkiniu. Sukantis pažiūrėti kas trenkė kumščiu, gavo smūgį kumščiu iš V. Ž., jau iš kitos pusės į galvos sritį. V. Ž. tuo metu jau stovėjo koridoriuje. Tada supratęs, kad bus sumuštas, pasitraukė nuo durų pora metrų atstumu ir pritūpė. Rankas užsidėjo ant veido, kad smūgių būtų kuo mažiau į galvos sritį. Prisitraukė prie sienos nugara. Tada D. S. ir V. Ž. jį, I. K. sumušė, suduodant smūgius kumščiu į veidą ir kojomis spardant į įvairias kūno vietas ne mažiau apie 50 smūgių. Jie tuo pačiu metu, veikdami kartu, vienam stovint iš vienos pusės, kitam iš kitos pusės, t y. iš šonų, pamainomis smūgiavo. Be nukentėjusiojo I. K. parodymų, kad jį mušė D. Ž., patvirtina liudytojos V. L. parodymai, liudytojo J. S. parodymai, nei vienas iš liudytojų neminėjo, jog matė, kaip V. Ž. nurodė, kad nukentėjusysis I. K. mušė V. Ž.. V. Ž. teisme nurodytą aplinkybę, jog jis gėrė bealkoholinį gėrimą paneigia liudytojo D. R. parodymai, kad jis gėrė su abiem kaltinamaisiais, gėrė degtinę ir alų, stiprųjį, nebuvo nealkoholinio alaus, jis pirko alkoholinius gėrimus. Aptariant liudytojos A. B. parodymus, matyti, kad ši liudytoja nematė įvykio, nežino kas konkrečiai įvyko. Vertinant liudytojos B. K. parodymus, matyti, kad paties įvykio nematė, tik patvirtino tai, ką jai pasakojo kaltinamasis V. Ž., kad jam išmušė dantis, žinojo, kad susimušė su I. K.. Vertinant liudytojo D. R. parodymus, matyti, kad paties įvykio nematė, konflikto metu jis buvo bute, į konfliktą nekreipė dėmesio, tik patvirtino tai, ką jam papasakojo nukentėjusysis. Kaltinamojo V. Ž. elgesys Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. prasme vertintinas kaip įžūlus, o atlikti veiksmai vertintini kaip vandališki.
D. S. ir V. Ž. jiems inkriminuotą veiką padarė viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. D. S. ir V. Ž. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo 4-o aukšto koridoriuje, kuriame turi teisę ir nuolat lankosi visi čia gyvenantys asmenys bei jų svečiai, veika padaryta viešoje vietoje.
Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Iš liudytojų parodymų, matyti, jog dėl kaltinamųjų D. S. ir V. Ž. sukelto triukšmo išėjo pasižiūrėti kas vyksta, buvo iškviesti policijos pareigūnai, liudytoja V. L. nurodė, kad išgirdusi, jog į sieną kažkas beldžiasi, pradarė duris, liudytojas J. S. nurodė, kad išgirdo triukšmą, šauksmus, užėjo pažiūrėti į koridorių ir pamatė sceną. Šios aplinkybės rodo, jog dėl kaltinamųjų D. S. ir V. Ž. veiksmų kilo Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. sutrikdyta visuomenės rimtis.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant. Nors byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę veiką, pasiskirstę vaidmenis, tačiau jų bendri įžūlūs ir vandališki veiksmai rodo, kad jie bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamojo D. S. ir V. Ž. veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d.
Kaltinamųjų D. S. ir V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), bei nusikalstamą veiką įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę D. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, į jo padarymo aplinkybes. Tiriant D. S. asmenybę, nustatyta, kad jis vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatytos dvi D. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nesunkaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad D. S. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Skirdamas bausmę V. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, į jo padarymo aplinkybes. Tiriant V. Ž. asmenybę, nustatyta, kad jis vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatytos dvi V. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nesunkaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad V. Ž. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2017-01-13 08.50 val. iki 2017-01-13 14.49 val. (1 diena). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.
Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. K. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 5 000,00 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti. I. K. nurodė, kad patyrė sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų D. S. ir V. Ž. nusikalstamos veikos I. K. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, patyrė nepatogumų, teko patirti laiko sąnaudų – kreiptis į medikus, dėl įvykio jam pablogėjo sveikata, po sužalojimo nukentėjusiajam liko žymės, dėl ko ypač išgyveno ir turėjo nepatogumų, kadangi aplinkiniai atkreipdavo dėmesį į sumuštą vyrą, tai trukdė jam bendrauti su klientais darbe, taip pat dėl potrauminės išvaizdos nukentėjusysis dvi savaites negalėjo bendrauti su vaikais, kad jų neišgąsdinti, mano, kad nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsta. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusių asmenų kaltę, jos formą, kaltinamųjų turtinę padėtį, nedirbantys, įvertinus aukščiau aptartas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, mano, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 400,00 eurų, šią sumą priteisiant solidariai iš D. S. ir V. Ž..
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. K. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 55 eurų turtinei žalai atlyginti, nes už taksi automobilio iškvietimą, kai buvo paleistas 2015-08-10 iš ligoninės pirmą valandą nakties, sumokėjo 8 eurus, 2017-05-15 už taksi automobilio iškvietimą tam, kad pristatyti invalidumą turinčią liudytoją V. L., sumokėjo 15 eurų, patyrė 20 eurų transporto išlaidų (susitikimai su advokate, bendravimas su tyrėja, medicininės įstaigos), už teismo medicininę ekspertizę sumokėjo 12 eurų. Pagal BPK 103 str. 1 d. 1 p., proceso išlaidas sudaro liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl liudytojos V. L. atvykimo į teismą patirtos 15 eurų taksi automobiliu išlaidos priskiriamos proceso išlaidomis, jos nėra civilinio ieškinio dalykas, pati liudytoja turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso išlaidų apmokėjimo, todėl civilinis ieškinys dėl 15 eurų atlyginimo atmestinas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas, nes nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas.
Nukentėjusysis I. K. dėl atstovės advokatės I. K. byloje prašo I. K. naudai priteisti solidariai iš D. S. ir V. Ž. 900,00 eurų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamoje byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad 2017-02-10 I. K. pervedė advokatei I. K. 900,00 eurų už teisines paslaugas. Nukentėjusiojo I. K. atstovė advokatė I. K. nukentėjusįjį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, teikė prašymus ikiteisminio tyrimo metu, privataus kaltinimo byloje parengė skundą, civilinį ieškinį, kuris vėliau buvo prašomas patenkinti šioje byloje, kaltinamasis D. S. mokosi, nedirba, kaltinamasis V. Ž. nedirba, savo pajamų neturi, teismas vertina, kad prašoma priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma šiuo konkrečiu atveju sumažintina iki 300,00 eurų ir priteistina solidariai iš D. S. ir V. Ž..
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, D. S. ir V. Ž. gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas, kuriame yra kratos metu filmuota medžiaga (3 t., 37), vokas, kuriame yra suplėšytas skundas kratos metu (3 t., 44), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. S. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-13 08.50 val. iki 2017-01-13 14.49 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. Ž. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš D. S. ir V. Ž. 400,00 eurų I. K. neturtinei žalai atlyginti.
I. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. S. ir V. Ž. 300,00 eurų nukentėjusiajam I. K. atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską, kuriame yra kratos metu filmuota medžiaga (3 t., 37), voką, kuriame yra suplėšytas skundas kratos metu (3 t., 44), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.