- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- 1-726-720/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00894-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- E. I.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Abraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
E. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. I. 2013 m. liepos 21 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto metu besistumdydamas su nukentėjusiuoju V. Š., panaudojo fizinį smurtą, tai yra, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. Š. į veidą, ko pasėkoje jis nukrito ant akmens skaldos krūvos, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. akiduobės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairėje mentėje, pereinant į pažastį ir kairį petį, nugaroje, kairiame šone, kairiame klube, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, pereinant į žastą ir dilbį, odos nubrozdinimus viršugalvyje, nugaroje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, kairio peties sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. I. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio jis gyveno V. Š. kaimynystėje, nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jų santykiai iš pradžių buvo neutralūs, bendravo kaip kaimynai, kol 2012 m. rudenį, galimai spalio mėnesį, konflikto metu, V. Š. jį sumušė. Dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir V. Š. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Jo turimais duomenimis, V. Š. jau yra grįžęs iš laisvės atėmimo vietos. 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjo V. Š. draugė R. ir pasakė jam, kad nori ateiti kartu su V. pas juos į svečius, siekiant pasikalbėti ir susitaikyti. Kadangi jis iš pradžių abejojo, o R. vis prašė, kad sutiktų, jo žmona S. pasakė, kad sutinka, su ta sąlyga, jei V. elgsis ramiai. Taip ji pasakė todėl, kad V. yra ūmaus būdo, ir jie nenorėjo, kad vėl įvyktų konfliktas. R. pasakė, kad tikrai jokių konfliktų nebus, jie tik nori pasikalbėti bei kartu su jais išgerti alkoholio. Jis sutikęs, kad jie pas juos ateitų. Tada R. nuėjo pas V. į namus ir netrukus jie abu atėjo į svečius bei atsinešė po butelį alaus ir degtinės. Kadangi buvo šilta diena, jie visi keturi, tai yra, jo žmona, R., V. ir jis pats, sėdėjo jų kieme esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholį bei bendravo. Jiems besikalbant, V. pradėjo priekaištauti, kad šis per jį sės į kalėjimą, kad jam tai geruoju nesibaigs, sakė, kad jį papjaus, kad pinigų, kuriuos teismas priteisė dėl V. Š. jam padaryto sveikatos sutrikdymo negaus. Jo balso tonas buvo pakeltas, elgesys buvo agresyvus. Kur tuo metu buvo R. ir jo žmona, jis nežino, nes tuo metu, kai V. jam grasino, apie tai negalvojo ir neprisiminė. Nukentėjusiajam V. Š. taip kalbant, jie susistumdė. Kuris iš jų sudavė pirmuosius smūgius, jis neprisimena. Jiems besistumdant, jis sudavęs V. Š. kumščiu į veidą, galimai, į akies sritį. Ar buvo suduoti dar keli smūgiai V. Š. į veidą, jis tiksliai neprisimena, bet taip galėjo būti. Po jo smūgių V. Š. nukrito ant šalia pavėsinės esančios betono krūvos, kuri tuo metu buvo namų kieme. V. Š. galimai nukrito veidu į betono krūvą. Ar nukentėjusysis keldamasis nuo tos krūvos griuvinėjo, jis šiuo metu neprisimena, nes buvo supykęs, kad atėjęs taikytis V. Š. vėl išprovokavo konfliktą. Nukentėjusysis jau pas jį ateidamas buvo neblaivus. Jis, kartu su savo sūnumi L., kuris atbėgo iš garažo, padėjo V. Š. atsikelti ir išstūmė jį iš savo kiemo. V. mušė vienas. Namuose tuo metu buvo ir jo sūnus L. I., tačiau šis tuo metu, kai jis susimušė su V., buvo garaže kartu su savo draugais, kurių jis įvardyti negalintis, nes nebuvo kartu su jais tame garaže ir nematė, kokie draugai buvo pas L.. Jiems išstūmus V. Š. iš kiemo, šis išėjo, ir jis su L. grįžo į kiemą. Apie tai, kad V. Š. kreipėsi į gydymo įstaigas, jis sužinojo iš savo dukters E., kuri gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno V.. Ji apie tai sužinojo iš V. mamos, kuri buvo atvažiavusi ir paėmė visus nukentėjusiojo daiktus bei atidavė jo dukrai buto raktus, kurių ji iki to laiko tikrai neturėjo, nes gyvena kitame bute. Apie tai, kad V. būnant jo namuose jie susistumdė, jis pasakė savo žmonai. Kai jie susistumdė, jokie matomi sužalojimai jam nebuvo padaryti, todėl jis į gydytojus nesikreipė. Jis sutinka atlyginti dėl V. sužalojimų padarytą turtinę žalą, kadangi prisipažįsta, kad jį mušė. V. Š. sumušė todėl, kad šis atėjo į jo namus, pats išprovokavo konfliktą ir jie susistumdė, nors prieš tai žadėjo, kad elgsis ramiai. Specialiai V. Š. sužaloti padarydamas jam akiduobės lūžį tikrai nenorėjo, taip padarė netyčia ir dėl to labai gailisi. Šiuo metu nedirba, prieš tai dirbo pagal verslo liudijimą (b. l. 182).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimenantis, įvykio metu, kai buvo sužalotas, jis buvo neblaivus, be to, vartojo alkoholį ir dieną prieš įvykį, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena. Dėl šios priežasties jo parodymai apklausų metu galėjo būti prieštaringi, tačiau patvirtino, kad, kai 2013 m. liepos mėn. pabaigoje buvo E. I. namuose, kieme esančioje pavėsinėje jiems bevartojant alkoholį, tai yra, degtinę ir alų, tarp jo ir E. I. kilo žodinis konfliktas kadangi anksčiau jis buvo sumušęs E. I. ir buvo teisiamas. Ką jie konflikto metu kalbėjo dabar tiksliai įvardyti negali, galimai jam priekaištavo dėl to, kad E. I. neatsiėmė pareiškimo policijoje, kadangi jis nenorėjo vykti į laisvės atėmimo vietą. Gali būti, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius, nes buvo supykęs. Šio konflikto metu jis su E. I. susistumdė. Ar tuo metu šalia jų dar kas nors buvo, nurodyti negali, nes nematė. Ar jis sudavė kokius nors smūgius kaltinamajam, neprisimena. Jis negali tiksliai nurodyti, po kokio E. I. suduoto smūgio ir į kurią jo kūno vietą jis nukrito ant kieme buvusios akmens skaldos krūvos, kadangi nuo to momento, kai nukrito, jis nieko daugiau neprisimena. Po nukritimo ant akmens skaldos krūvos jis prisimena tik tą momentą, kai atsikėlė ir nuėjo namo. Ar krito besikeldamas nuo akmens skaldos krūvos jis neprisimena, tačiau taip galėjo būti, kadangi buvo neblaivus. Mano, kad jį mušė tik E. I., kadangi daugiau nieko, kas jį muštų, nematė. Po šio įvykio jis su E. I. daugiau nebendravo (b. l. 36).
2014 04 25 Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad parodymų patikrinimo metu E. I. priėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme esančios akmens skaldos krūvos ir paaiškino, kad 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, tiksliai dienos neprisimenantis, susistumdė su V. Š., kurį jam pastūmus, šis nukrito ant jo parodytos akmens skaldos krūvos ir susižalojo. E. I. taip pat parodė kieme esančią pavėsinę ir paaiškino, kad, nurodytą dieną šioje pavėsinėje kartu su V. Š. vartojant alkoholį, įvyko konfliktas, kurio pasėkoje tarp jų kilo muštynės, o jų metu buvo sužalotas V. Š. (b. l. 167-170).
2014 11 07 specialisto apklausos ikiteisminio tyrimo metu specialistė Marija Kolcovaitė parodė, kad 2013-07-26 pagal paskirtą užduotį apžiūrėjo V. Š. ir konstatavo jam 2013 10 03 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sužalojimus. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad odos nubrozdinimai nugaroje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje bei dešiniame kelyje galėjo būti padaryti ir griuvimo ant nurodytos betono krūvos metu. Kiek kartų ar kokia padėtimi tiriamasis krito, nustatyti negalima. Odos nubrozdinimas viršugalvyje bei dešinės akiduobės dugno lūžis griuvimui nebūdingi. Visi kiti šioje specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuvimo metu, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais, tačiau tikslesnio mechanizmo išdiferencijuojant negalima. Visi šioje išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu. Sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamas tik dešinės akiduobės dugno lūžis, visi kiti sužalojimai tiek juos vertinant atskirai, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37).
2013 07 26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. Š. konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairėje mentyje pereinant į pažastį ir kairį petį, nugaroje, kairiame šone, kairiame klube, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, pereinant į žastą ir dilbį, odos nubrozdinimai viršugalvyje, nugaroje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, kairio peties sumušimas, dešinės akiduobės dugno lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau 20 trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl dešinės akiduobės dugno lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti šiame punkte išvardinti sužalojimai tiek vertinant juos po vieną, tiek jų visumą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šonkaulių lūžiai rentgenologiškai nepatvirtinti, todėl sveikatos sutrikdymu nevertinami. Visi sužalojimai padaryti galimai artimu vienu kitam metu. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Kiekvienas iš sužalojimų padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse jį žalojančio asmens atžvilgiu (b. l. 68 - 69).
2014 05 23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. Š. konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairėje mentyje pereinant į pažastį ir kairį petį, nugaroje, kairiame šone, kairiame klube, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, pereinant į žastą ir dilbį, odos nubrozdinimai viršugalvyje, nugaroje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, kairio peties sumušimas, dešinės akiduobės dugno lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Kai kurie iš sužalojimų galėjo būti padaryti ir griuvimo metu, tačiau kurie, diferencijuoti negalima. Dešinės akiduobės dugno lūžis bei odos nubrozdinimai viršugalvyje, vertinant izoliuotai, griuvimui nebūdingi. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse jį žalojančio asmens atžvilgiu. Dėl dešinės akiduobės dugno lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti šiame punkte išvardyti sužalojimai tiek vertinant juos po vieną, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 76).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. I. visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo V. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. I. 2013 m. liepos 21 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto metu besistumdydamas su nukentėjusiuoju V. Š., panaudojo fizinį smurtą, tai yra, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. Š. į veidą, ko pasėkoje jis nukrito ant akmens skaldos krūvos, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. akiduobės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairėje mentėje, pereinant į pažastį ir kairį petį, nugaroje, kairiame šone, kairiame klube, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, pereinant į žastą ir dilbį, odos nubrozdinimus viršugalvyje, nugaroje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, kairio peties sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 39,15 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo V. Š. gydymo, priteisimo iš kaltinamojo. Civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, kaltinamojo pripažįstamas, todėl tenkintinas.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. I. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma - tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo E. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos trukme (1 tomas, b. l. 199).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas vedęs, augina nepilnametį sūnų, nedirba, neteistas, Psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.
Kardomosios priemonės neskirti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį patenkinti ir priteisti iš E. I. 11,34 Eurų (vienuolika eurų ir 34 euro centų) (39,15 Lt (trisdešimt devynis litus ir 15 centų)) civilinio ieškovo naudai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.