Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
1A-303-238-2010
Teisminio proceso Nr.
05-1-1015-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
N. G.
Advokatai
Angelė Fominienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-303-238/10;Teisėjas R. Šarka Proceso Nr. 05-1-1015-10;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam N. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų ir 1 MGL (125 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, prie IKI parduotuvės, esančios Jonavos g. 3, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gavo žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. 11488765, kurioje atspausdinta jo - N. G. nuotrauka, nurodyti kito asmens - D. N. anketiniai duomenys bei A. K. išduotos asmens tapatybės kortelės numeris 11488765, gavęs asmens tapatybės kortelę, laikė ją savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), paslėpęs tarp asmeninių daiktų ir 2010 m. vasario 8 d. 16.30 val. panaudojo, pateikdamas ją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnui.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. G. apeliaciniu skundu prašo sumažinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, jo poziciją ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą teisme, dėl to jam paskyrė per griežtą bausmę. Nors nuosprendyje yra pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau skiriant bausmę į tai faktiškai neatsižvelgta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, galėjo skirti žymiai mažesnę, neviršijančią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

N. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis nesutinka su teismo skirta bausme, prašo ją švelninti ir sumažinti bausmės dydį.

Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo mažinti teismo skirtą bausmę nuteistajam N. G..

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad N. G. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau septynis kartus teistas taip pat už tyčinių nusikaltimų padarymą, turi neišnykusį ir įstatymų tvarka nepanaikintą teistumą, nusikalto neatlikęs bausmės, jis recidyvistas, buvo ieškomas dėl vengimo atlikti bausmę.

LR BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikytinas recidyvistu. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistasis įvykdė naują tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas bei neatlikęs anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, darytina išvada, kad tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.

LR BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog N. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į ankstesnių teistumų skaičių. Teismas vertino tai, kad apeliantas nusikaltimą padarė siekdamas išvengti ankstesnės bausmės atlikimo. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino visas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo prisipažinimą bei nuoširdų prisipažinimą. Šią aplinkybę vertino, nes N. G. skyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatytas sankcijoje šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo N. G. paskirtą bausmę dar labiau švelninti.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams dvidešimčiai dienų ir 1 MGL (125 Lt) baudą lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-05-23 nutartimi (b l. 41) N. G. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs aštuonių mėnesių ir 26 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi (b. l. 42-43) jis pasiųstas atlikti likusios aštuonių mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, nes lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis nesilaikė jam paskirtų teismo įpareigojimų, vengė vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas ir slapstėsi nuo priežiūros. Kaip reikalauja įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnįjį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 straipsnyje, apeliacinio skundo argumentais nuosprendį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas