Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2018 m. rugsėjo 18 d. leido dirbti darbuotojai N. K. skalbykloje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikti skalbėjos ir lygintojos funkcijas (iš lyginimo aparato paimti išlygintus rankšluosčius ir juos sulankstyti), nesudarius darbo sutarties raštu ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nepranešė VDI teritoriniam skyriui apie užsieniečių (K. K., T. H., S. B.) darbą Lietuvos Respublikoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. EV-153 patvirtinto Informavimo apie trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbą įmonėje tvarkos aprašo nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje D. M. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad laukė N. K. apie 2 mėnesius, kol ji pradės dirbti. Jos pirma darbo diena nebuvo aptarta. N. K. sakė, kad turi du vaikus, vėliau paaiškėjo, kad ji turi 3 vaikus, todėl atėjo tada, kai jai buvo patogu. Ji pradėjo dirbti nuo rugsėjo 18 d. Sodrai jau buvo pranešta, kad ji dirba nuo 18 d. Darbo sutartį pasirašė rugsėjo 19 d., kadangi laukė jos sprendimo, ar ji pas juos dirbs. Sodrai apie tai buvo pranešta rugsėjo 21 d. Su N. K. apie darbą ir jo sąlygas kalbėjo anksčiau telefonu. Gailisi, kad taip įvyko. Antrą nusižengimą padarė dėl nežinojimo, kad turi pranešti. Nežinojo, kad reikia informuoti VDI dėl užsieniečių darbuotojų. Tą sužinojo tik tada, kai atėjo darbo inspekcijos atstovai, kai įvyko patikrinimas. Dėl šio nusižengimo taip pat gailisi. Ateityje žinos, ką reikia daryti. Perėmė įmonę su skolomis, sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, todėl ieško jų visur, t. y. tiek Užimtumo tarnyboje, tiek užsienyje. Ateityje bendraus su VDI, kad tai nepasikartotų.

Teismo posėdyje VDI atstovė J. K. nurodė, kad asmuo pripažino, jog padarė nusižengimus dėl nežinojimo. Patikrinimas buvo atliekamas pagal kito asmens skundą. Patikrinimo metu rado darbuotoją, kuri dirbo ne pagal darbo sutartį, todėl buvo surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo. Apie šią darbuotoją nebuvo pranešta Sodrai ir nesudaryta darbo sutartis. Patikrinimo metu rasti trys užsieniečiai darbuotojai. Manė, kad tai nelegalūs darbuotojai. Vėliau paaiškėjo, kad jie yra komandiruoti, tačiau apie tai nepranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbą. Remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 str. 1 d.). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.). Esminiai darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių.

ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nurodyto užsieniečio darbo pradžios įmonėje Lietuvos Respublikoje įmonė, į kurią šis užsienietis atvyko dirbti, privalo socialinės apsaugos ir darbo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti VDI teritorinį skyrių. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. EV-153 patvirtinto Informavimo apie trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbą įmonėje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte numatyta, kad įmonė Lietuvos Respublikoje, į kurią atsiųstas laikinai dirbti užsienietis pagal tarp šios įmonės ir trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, pateikia užsieniečio darbo funkcijos atlikimo vietos VDI teritoriniam skyriui nustatytos formos pranešimą apie užsieniečio darbą. Pranešimas elektroninėmis priemonėmis, faksu arba paštu turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užsieniečio darbo pradžios įmonėje, į kurią užsienietis atvyko (Aprašo 4 p.).

D. M. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš D. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog labai gailisi, nežinojo, kad reikia pranešti Sodrai ar dėl komandiruotų žmonių (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga: D. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jų įmonėje dirba trys ukrainiečiai, kurie yra komandiruoti iš skirtingų įmonių (TOV „(duomenys neskelbtini)“ ir TOV „(duomenys neskelbtini)“); TOV „(duomenys neskelbtini)“ dirba S. B., TOV „(duomenys neskelbtini)“ dirba T. H. ir K. K.; jie atvyko dirbti į jų įmonę 2018 m. rugsėjo 3 d.; apie šių ukrainiečių komandiruotę VDI neįformavo, nes nežinojo; N. K. pirma darbo diena turėjo būti 2018 m. rugsėjo 18 d., apie įdarbinimą buvo pranešta 2018 m. rugsėjo 18 d., nes N. K. buvo neapsisprendusi, ar dirbs jų įmonėje; 2018 m. rugsėjo 18 d. jau yra sudaryta darbo sutartis ir pranešta Sodrai (b. l. 10); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. 09.45 val., vykdant pagal gautą skundą pavedimą atlikti tikrinimą, skalbykloje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie lyginimo aparato (iš lyginimo aparato paimdavo išlygintus rankšluosčius ir juos sulankstydavo) buvo rasta N. K., kuri paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pirmą dieną, darbo sutarties nepasirašiusi, 2018 m. rugpjūčio 18 d. ji pradėjo dirbti nuo 09.00 val. ryto, dėl skalbėjos – lygintojos darbo tarėsi su įmonės vadovu D., pavardės neprisimena, su juo tarėsi dėl 500 Eur darbo užmokesčio per mėnesį; VDI pareigūnės užfiksavo N. K. darbą, t. y. asmuo iš lyginimo aparato paimdavo išlygintus rankšluosčius ir juos sulankstydavo; patikrinus VSDFV (Sodros) duomenų bazę nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. N. K. įmonės Sodros apdraustųjų sąraše nebuvo; taip pat skalbyklos patalpose rasti Ukrainos piliečiai K. K., T. H., S. B.; 2018 m. rugsėjo 19 d. atvykęs į VDI Vilniaus skyrių, įmonės direktorius D. M. pateikė bendradarbiavimo sutartį ir sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ukrainiečių įmonių TOV „(duomenys neskelbtini)“, TOV „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią minėti darbuotojai komandiruoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo VDI Vilniaus skyriaus apie komandiruotus darbuotojus (b. l. 3–4); integracijos su VSDFV informacine sistema duomenys, iš kurių matyti, kad VSDFV apie N. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbą nebuvo pranešta (b. l. 5); VSDFV Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2018 m. rugsėjo 21 d. 15.07 val. pateikto 1-SD pranešimo duomenys apie apdraustosios N. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. rugsėjo 18 d. įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (b. l. 6); 2018 m. rugsėjo 3 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 09/01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir TOV „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad šalys susitaria, kad TOV „(duomenys neskelbtini)“ nukreipia savo darbuotojus atlikti mokymus, pakelti darbuotojų kvalifikaciją ir profesionalumą, analizuoti darbo standartus, taikomus Lietuvoje, pasidalinti darbo patirtimi, turint tikslą ateityje įsilieti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą; TOV „(duomenys neskelbtini)“ siunčia į Lietuvą savo darbuotojus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti juos ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per metus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 8 punkte (b. l. 17–18); 2018 m. rugsėjo 3 d. bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir TOV „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, esant būtinybei įtraukia TOV „(duomenys neskelbtini)“, kaip subrangovą aukštos kvalifikacijos darbams atlikti – gaminant Hight-Tech detales ir mazgus, taip pat kitiems tikslams, kuriems yra sudaroma papildoma sutartis; TOV „(duomenys neskelbtini)“ gaminat produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastaroji garantuoja pateikti visus reikiamus leidimus, visą reikiamą informaciją, pateikti techninę dokumentaciją ir kitus būtinus techninius ir organizacinius dokumentus, susijusius su darbų atlikimu, TOV „(duomenys neskelbtini)“ gaminant Hight-Tech detales ir mazgus; TOV „(duomenys neskelbtini)“ garantuoja aukštos kvalifikacijos darbuotojus, turinčius atitinkamus sertifikatus ir kitus dokumentus patvirtinančius jų kvalifikaciją; komandiruotės atveju darbuotojui yra priskaičiuojami komandiruotpinigiai; Lietuvos įmonėje darbuotojas pradeda dirbti iškart po to, kai jam yra išduodama nacionalinė viza; komandiruotės atveju nustatoma darbo dienos trukmė – 8 darbo valandos, 5 dienų darbo savaitė (b. l. 19–21).

Minėti įrodymai patvirtina, kad D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, leido dirbti darbuotojai N. K., nesudarius darbo sutarties raštu ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Be to, nepranešė VDI teritoriniam skyriui apie užsieniečių (K. K., T. H., S. B.) darbą Lietuvos Respublikoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. EV-153 patvirtinto Informavimo apie trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbą įmonėje tvarkos aprašo nuostatas. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes (N. K. nelegaliai dirbo tik vieną dieną, o vėliau šis pažeidimas buvo ištaisytas, t. y. sudaryta darbo sutartis raštu ir pranešta VSDFV teritorinei įstaigai apie N. K. priėmimą į darbą nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.; kitas nusižengimas padarytas dėl nežinojimo, kad reikia pranešti apie užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje), D. M. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs minėtus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. M. skirtinos ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalius dydžius (ANK 34 str.). Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 3 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18092531112. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.