Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-18 · Byla Nr. N-444-912-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
N-444-912-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-912/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 10 d. surašė D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 9.40 val., vairuodamas transporto priemonę BMW 530 šviesoforo reguliuojamoje Minijos g. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, neduodamas kelio kitai transporto priemonei, išvažiuojančiai iš sankryžos numatyta kryptimi, kai jos krypties šviesoforo signalas buvo leidžiantis, su ja susidūrė, taip apgadindamas abi transporto priemones ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 203 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu D. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 150 litų baudą.

II.

D. J. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Dėl pažeidimo paaiškino, jog važiuodamas Sausio 15-osios gatve link Pylimo gatvės prie sankryžos sustojo ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, prieš tai įsitikinęs, jog nėra atvažiuojančių automobilių, įvažiavo į sankryžą. Pavažiavus keletą metrų į jo automobilio kairįjį šoną atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs R. C. vairuojamas automobilis Hyundai Accent. Teigė, jog po eismo įvykio R. C. savo kaltę pripažino aiškindama, jog įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir tikėjosi suspėti ją pravažiuoti. Pažymėjo, jog nuvykus į policiją ir paaiškinus situaciją, pareigūnas davė užpildyti atitinkamas pažymas, tačiau kitas pareigūnas staiga pareiškė, jog kaltas būtent jis, po ko policijos pareigūnai nuvyko į eismo įvykio vietą ir nubraižė naują eismo įvykio vietos schemą. Mano, jog taip buvo daroma siekiant pateisinti tikrojo pažeidėjo veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartimi D. J. skundo netenkino. Teismas pažymėjo, jog KET 203 punktas numato, kad įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis). Ginčo dėl to, jog D. J. pradėjo važiuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nėra, taip pat nėra įrodymų, paneigiančių nukentėjusiosios R. C. teiginį, kad ji įvažiavo į sankryžą iš Minijos gatvės degant žaliam šviesoforo signalui. Teismas, pasirėmęs administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoavarijos vietos schema ir joje nurodytais papildomais duomenimis apie autoavariją, schema, nukentėjusiosios R. C. ir D. J. rašytiniais paaiškinimais bei paaiškinimais teisme, automobilio Hyundai Accent fotonuotraukų kopijomis, konstatavo, kad D. J. kaltas dėl 2007 m. rugpjūčio 10 d. įvykusios autoavarijos. Teismas pabrėžė, jog iš autoavarijos vietos schemos matavimų matyti, kad R. C. nuo Minijos g. iki susidūrimo vietos buvo nuvažiavusi 41,5 metrą, t. y. ji buvo pervažiavusi beveik visą sankryžą, o pagal paties D. J. paaiškinimą šalia jo trečioje eismo juostoje stovėjęs automobilis Honda praleido R. C. vairuojamą automobilį, automobilių apgadinimų pobūdis taip pat patvirtina, jog būtent D. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į R. C. vairuojamą automobilį, o ne atvirkščiai. Dėl nukentėjusiosios pirminių paaiškinimų, kuriais ši pripažino savo kaltę, teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad susidūrimas buvo stiprus, iššovė automobilio oro pagalvės, kas leidžia teismui manyti, kad vairuotoja buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Dėl paskirtos nuobaudos teismas pažymėjo, jog ji Institucijos parinkta nenustačius asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. J. 2007 m. liepos 17 d. baustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, kas turėjo būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau teismas, vadovaudamasis non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principu, neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo, todėl paskirta nuobauda pripažintina proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartimi, D. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui įpareigojant jį atlikti autoįvykio aplinkybių papildomą tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai pažymi, jog jis dažnai važinėja minėta sankryža ir žino, jog šviesoforas keturis kartus mirksi žaliu signalu, o po to užsidega geltonas signalas, kuris dega apie 4 sekundes, ir tik po to į sankryžą leidžiama įvažiuoti iš kitos sankryžos pusės. Pabrėžė, jog užsidegus žaliam signalui, jis ne iš karto pajudėjo, nes buvo užsižiūrėjęs į kitą gatvės pusę, be to, pagal pateiktą UAB „Sankryža“ pažymą, minėtoje sankryžoje negalima tokia pozicija, kad degtų žalias signalas įvažiuojantiems iš Sausio 15-osios gatvės ir iš Minijos gatvės. Atvirkščiai, pažyma patvirtina, jog kai nukentėjusiosios važiuotoje pusėje užsidega raudonas šviesoforo signalas, jo pusėje užsidega žalias. Pažymi, jog teismas atmetė jo prašymą kviesti byloje autotechninių ekspertizių ekspertą, kuris būtų nesunkiai apskaičiavęs nukentėjusiosios vairuojamo automobilio padėtį, kai jam užsidegė žalias signalas. Nurodo, jog R. C. teigė važiavusi apie 50 km/h greičiu, kas reiškia, jog per 1 sekundę ji nuvažiavo apie 13,9 metrų atstumą, o teismo paskaičiuotą atstumą –mažiau nei per 3 sekundes, taigi neabejotina, jog pastarajai įvažiuojant į gatvių sankirtą jau degė geltonas šviesoforo signalas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Nukentėjusioji R. C., reikšdama nuomonę į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog apelianto teiginiai išgalvoti. Teigia, jog ji visada tvirtino, kad į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o savo kaltę iš pradžių pripažino tik dėl to, jog patyrė stresą. Pažymi, jog atvykus su policijos pareigūnais į įvykio vietą D. J. atsisakė padėti nustatyti susidūrimo vietą, kažkam vis skambino, todėl nenuostabu, kodėl byloje atsirado viena ranka surašyti dviejų liudytojų paaiškinimai, kuriais, beje, pats apeliantas nesiremia žinodamas, kad šie asmenys įvykio nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis, už kurios padarymą nubaustas D. J., numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog D. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2007 m. rugpjūčio 10 d., apie 9.40 val., vairuodamas transporto priemonę šviesoforo reguliuojamoje Minijos - Sausio 15-osios gatvių sankryžoje įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą ir neduodamas kelio kitai transporto priemonei, išvažiuojančiai iš sankryžos numatyta kryptimi, kai jos krypties šviesoforo signalas buvo leidžiantis, su ja susidūrė, taip pažeisdamas KET 203 punkto reikalavimą, įtvirtinantį, jog įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

Iš apeliacinio skundo ir skundo pirmosios instancijos teismui argumentacijos matyti, jog D. J. pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog nebuvo tinkamai nustatyta avarijos kilimo priežastis, o būtent R. C. pažeidė KET reikalavimus, t. y. įvažiavo į gatvių sankirtą degant geltonam šviesoforo signalui, dėl ko ir įvyko avarija.

Pirmiausia pažymėtina, jog pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog tarp jo padaryto KET pažeidimo ir minėtame straipsnyje išvardintų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, kurių vairuotojai kelia skirtingas įvykio kilimo versijas, t. y. traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo tiek surašant pirminius procesinius dokumentus Institucijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad į sankryžą įvažiavo užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kai pavažiavus keletą metrų į jį atsitrenkė R. C. vairuojamas automobilis, kuris į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, tuo tarpu pati R. C. savo poziciją keitė, t. y. iš pradžių savo kaltę pripažino teigdama, jog važiavo per geltoną šviesoforo signalą (b. l. 18), vėliau nurodė, jog įvažiavo degant žaliam signalui, po to patikslino, jog važiavo Minijos gatve nesustodama, privažiavus sankryžą užsidegė geltonas signalas, norėjo pravažiuoti, kai į ją atsitrenkė D. J. vairuojamas automobilis (b. l. 22 – 23). Taigi siekiant nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, būtina detali byloje esančių įrodymų analizė, leisianti patvirtinti ar paneigti apelianto teikiamą įvykio versiją bei padėsianti atsakyti šiuo atveju į esminį klausimą, kokiam šviesoforo signalui degant nukentėjusioji įvažiavo į sankryžą. Pažymėtina, jog šiai kertinei aplinkybei išsiaiškinti pirmosios instancijos teisme apklaustas įvykio liudytojas A. M., analizuota autoavarijos vietos schema ir kiti bylos įrodymai, tačiau bylos medžiaga vienareikšmiškos išvados prieiti, skirtingai nei nusprendė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, neleidžia.

D. J. poziciją palaikęs ir teisme liudytoju apklaustas A. M. teikė nenuoseklius parodymus, t. y. paaiškinime Institucijai nurodė, jog pažeidimo metu stovėjo šalia sankryžos (b. l. 19), teisme jau nurodė, jog buvo degalinėje (b. l. 40). Kitas, neva įvykį betarpiškai stebėjęs asmuo, M. J., paaiškindamas Institucijai avarijos detales, nurodė kitą įvykio datą (b. l. 20), o pats apeliantas pirmosios instancijos teisme išreiškė norą pastarojo į teismo posėdį nekviesti (b. l. 41). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėtų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadavo, tačiau atmesdamas D. J. skundą, rėmėsi Institucijos pateikta autoavarijos vietos schema (b. l. 16), kuri nubraižyta po įvykio praėjus daugiau nei trims valandoms (b. l. 16), kas, įvertinus pažeidimo padarymo laiką ir pačios sankryžos dydį, leidžia suabejoti joje fiksuotų duomenų tikslumu, be to, ši schema skiriasi nuo iš karto po įvykio nubraižyta ir abiejų eismo dalyvių pasirašyta schema (b. l. 17), t. y. nurodytos skirtingos susidūrimo vietos, kita D. J. važiuota eismo juosta. Taigi matyti, jog autoavarijos vietos schema nėra pakankamai informatyvi ir išbaigta, beje, joje nepažymėti šviesoforų numeriai, teisme tiksli susidūrimo vieta taip ir neišsiaiškinta (D. J. pozicija dėl susidūrimo vietos nepatikslinta), o pateikta UAB „Sankryža“ pažyma apie Minijos – Pilies gatvių šviesoforų taktus apskritai nevertinta, nors apeliantas dar pirmosios instancijos teisme savo versiją palaikydamas ja rėmėsi, ja iš esmės grindžiamas ir apeliacinis skundas. Visa tai trukdo apeliacinės instancijos tinkamai įvertinti į bylą išreikalautos pažeidimo vietos sankryžos šviesoforų darbo režimo duomenis juos pritaikant ginčo situacijai (b. l. 48).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įvertinus byloje esančią informaciją apie eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų važiavimo greitį ir kitus svarbius duomenis (pvz. nukentėjusiosios teiginį, jog ji įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, pravažiavus pėsčiųjų salelę užsidegė geltona, o susidūrimas įvyko degant radonam signalui – b. l. 52), pašalinus nubraižytos autoavarijos vietos schemos netikslumus įpareigojant tai atlikti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnus bei pasitelkiant avarijos dalyvius, tikslinga byloje skirti autotechninę ekspertizę su tikslu išsiaiškinti tikrąjį įvykio kilimo mechanizmą (tame tarpe ir atsakant į klausimus, kiek sekundžių praeina po šviesoforo, esančio Minijos gatvėje (nuo kurio važiavo nukentėjusioji), žalio signalo užgesimo iki šviesoforo, esančio Sausio 15-osios gatvėje (nuo kurio važiavo apeliantas), žalio signalo užsidegimo, kiek sekundžių trunka jau minėto Minijos gatvėje esančio šviesoforo signalų keitimasis nuo žalios užgesimo iki raudonos užsidegimo, kokia buvo nukentėjusiosios vairuojamo automobilio padėtis, kai D. J. užsidegė žalias signalas ir t.t.), kuris, kaip teisingai pažymi apeliantas, gali būti nustatytas įvertinus į bylą pateiktą medžiagą, ypatingai patikslintą autoavarijos vietos schemą bei UAB „Sankryža“ pažymą.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, dėl ko negalima konstatuoti, kad byla išnagrinėta teisingai, tad skundžiama teismo nutartis yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius