Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Jurgita Grigonienė Baudž. byla Nr. 1A-20-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.5.1.; 1.2.4.4.; 1.2.20.3.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.; 2.1.14.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. balandžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. gynėjo Osvaldo Martinkaus, nukentėjusiosios L. P. ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sigito Lečo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-22 nuosprendžio, kuriuo P. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 142 straipsnio 1 dalį, BK 137 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 233 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 142 straipsnio 1 dalį – teisės verstis medicinine praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 137 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 142 straipsnio 1 dalį ir BK 137 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėtos kitos nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Patenkintas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys ir iš nuteistojo P. B. priteista 1 274,27 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas gydytoju ir turėdamas teisę daryti aborto operacijas, ne sveikatos priežiūros įstaigoje padarė abortą pacientės prašymu ir dėl neatsargumo sunkiai ją sužalojo: 2007 m. balandžio 5 d., apie 18.30 val., dirbdamas gydytoju akušeriu ginekologu Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – PSPC), esančiame Tilto g. 2, Gargžduose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymą „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ Nr. V- 527 bei Gargždų PSPC gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukcijos 1, 4, 8, 9 punktus, neteisėtai, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC, kuriam nesuteikta licencija užsiimti aborto operacijų darymu, ginekologijos kabinete Nr. 16, nukentėjusiosios L. P. prašymu padarė jai abortą. Operacijos metu atlikdamas gimdos ertmės išgrandymą, P. B. dėl neatsargumo pažeidė gimdos kaklelį ir pradūrė gimdos kūną, dėl to 2007 m. balandžio 5 d., apie 20.30 val., Klaipėdos universitetinėje ligoninėje L. P. buvo pašalinta gimda. Dėl to nukentėjusioji neteko vaisingumo – gebėjimo pastoti, išnešioti bei gimdyti, todėl gimdos netekimas L. P. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Be to, P. B. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo: laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. balandžio 12 d., dirbdamas Gargždų PSPC gydytoju akušeriu ginekologu, neteisėtai atlikęs L. P. aborto operaciją, į šios pacientės asmens sveikatos istoriją tyčia įrašė žinomai neteisingus apie jos sveikatos būklę duomenis, nurodydamas, kad ji 2007 m. balandžio 4 d. į Gargždų PSPC atvyko dėl gresiančio persileidimo, o 2007 m. balandžio 5 d. – dėl dalinio aborto. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą – Gargždų PSPC L. P. asmens sveikatos istoriją, ir šį suklastotą dokumentą pateikė Gargždų PSPC registratūrai.

Be to, P. B. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo: laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007m. balandžio 12 d., dirbdamas Gargždų PSPC gydytoju akušeriu ginekologu, neteisėtai atlikęs L. P. aborto operaciją, į šios pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. B 70368 (forma Nr.025/a – LK, patvirtinta 1998-11-26 Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 687) tyčia 2007-04-04 įrašė žinomai neteisingą L. P. ligos kodą – 020.0 (gresiantis persileidimas), o 2007-04-05 žinomai neteisingą ligos kodą – 0.006 (dalinis abortas). Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą – Gargždų PSPC L. P. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. B 70368 – ir šį suklastotą dokumentą 2007 m. balandžio 12 d. pateikė Gargždų PSPC registratūrai.

Be to, P. B. siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: 2007 m. balandžio 9 d., apie 12 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje, pacientės L. P. palatoje, įkalbinėjo ją policijos pareigūnams duoti neteisingus parodymus apie savo sveikatos būklę iki jo atlikto neteisėto aborto, taip siekdamas paveikti nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Be to, P. B. siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytoją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: 2007 m. balandžio 11 d. ar balandžio 12 d., apie 18 val., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje įkalbinėjo nukentėjusiąją ir liudytoją V. S. policijos pareigūnams duoti neteisingus parodymus apie L. P. sveikatos būklę iki jai atlikto neteisėto aborto, taip siekdamas paveikti nukentėjusiąją bei liudytoją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

P. B. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos elemento – kaltės, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstami. Byloje esančioje 2007-09-19 specialisto išvadoje Nr. 47/07(02) nurodyta, jog gimdos sužalojimas, šalinant gemalinius audinius, yra medicinos praktikoje pasitaikanti komplikacija, ir ne visada jos galima išvengti, o atsiradus gresiantiems gyvybei požymiams – nukraujavimui ir hemoraginiam šokui – gimdą šalinti būtina.

Atsikirtimuose į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. P. bei prokuroro apeliacinius skundus nuteistasis P. B. prašo L. P. ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 142 straipsnio 1 dalį ir BK 137 straipsnio 1 dalį

Byloje nustatyta, kad P. B. , dirbdamas Klaipėdos savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre gydytoju akušeriu ginekologu, šio centro ginekologijos kabinete nukentėjusiosios L. P. prašymu padarė jai aborto operaciją. Operacijos metu dėl neatsargumo pažeisdamas gimdos kaklelį pradūrė gimdos kūną, dėl to Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nukentėjusiajai buvo pašalinta gimda, tokiu būdu sunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kolegija nustato, kad P. B. , būdamas gydytoju ir neturėdamas teisės daryti aborto operacijas, ne sveikatos priežiūros įstaigoje padarė abortą pacientės prašymu, ir dėl neatsargumo sunkiai ją sužalojo: 2007 m. balandžio 5 d., apie 18.30 val., dirbdamas gydytoju akušeriu ginekologu Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – PSPC), esančiame Tilto g. 2, Gargžduose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymą „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ Nr. V- 527 bei Gargždų PSPC gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukcijos 1, 4, 8, 9 punktus, neteisėtai, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC, kuriam nesuteikta licencija užsiimti aborto operacijų darymu, ginekologijos kabinete Nr. 16, nukentėjusiosios L. P. prašymu padarė jai abortą. Operacijos metu atlikdamas gimdos ertmės išgrandymą, P. B. dėl neatsargumo pažeidė gimdos kaklelį ir pradūrė gimdos kūną, dėl to 2007 m. balandžio 5 d., apie 20.30 val., Klaipėdos universitetinėje ligoninėje L. P. buvo pašalinta gimda. Dėl to nukentėjusioji neteko vaisingumo – gebėjimo pastoti, išnešioti bei gimdyti, todėl gimdos netekimas L. P. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal ginekologo P. B. kvalifikaciją ir jam, kaip gydytojui praktikui, suteiktos licencijos ribas, jis turėjo teisę daryti aborto operacijas, tačiau ją atliko ne sveikatos priežiūros įstaigoje, nes Gargždų PSPC tokių paslaugų neteikia, taigi ši įstaiga BK 142 straipsnio prasme yra ne sveikatos priežiūros įstaiga, ir neteisėtą abortą perkvalifikavo iš BK 142 straipsnio 2 dalies į BK 142 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl P. B. nuteisimo pagal BK 142 straipsnio 1 dalį keistina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam BK 142 straipsnio taikymui faktus, neanalizavo gydytojo akušerio ginekologo teises ir pareigas reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų, netinkamai aiškino sveikatos priežiūros įstaigos sampratą, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, lėmė nepagrįstą P. B. veikos kvalifikavimą pagal BK 142 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nustatyta, kad verstis medicinos praktika turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Medicinos praktikos licencija yra dokumentas, patvirtinantis gydytojo teisę verstis atitinkama medicinos praktika. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas akušeris ginekologas turi licenciją, patvirtinančią, jog jis turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją, jis turi teisę tokia praktika verstis sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad kiekvienas licenciją turintis gydytojas akušeris ginekologas yra gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas. Minėtame medicinos praktikos įstatyme nustatyta, kad licencijos turėtojas turi teisę verstis medicinos praktika laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396, nustatyta, kad licencijuojama veikla turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu, šiomis Taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintą nėštumo nutraukimo operacijos tvarką visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro Ginekologijos skyriuje, tokias operacijas atlieka stacionarų Ginekologijos skyrių gydytojai akušeriai ginekologai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 patvirtintus ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus, pirminio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti akušeris ginekologas pagal medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ apibrėžtą kompetenciją. Gydytojas akušeris ginekologas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos tik pirminio lygio ambulatorinės akušerijos ir ginekologijos paslaugos, teisės daryti aborto operacijas neturi. Gargždų PSPC, kurioje dirbo P. B. akušeriu ginekologu, vyriausiojo gydytojo patvirtinta gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukcija tokios teisės taip pat nesuteikia. Taigi P. B. kaip gydytojas akušeris ginekologas Gargždų PSPC, kurioje teikiamos tik pirminio lygio ambulatorinės akušerijos ir ginekologinės paslaugos, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teisės daryti aborto operacijas neturėjo.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad P. B. neteisėtą abortą atliko ne sveikatos priežiūros įstaigoje. Sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Pagal šį įstatymą sveikatos priežiūros įstaiga yra įstaiga ar įmonė, kuri šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus. Įmonė ar įstaiga gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas gavusi licenciją ir įregistruota Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Tame pačiame įstatyme sveikatos priežiūros įstaigos įvairiai klasifikuojamos, pvz., pagal paslaugų rūšis – į asmens sveikatos priežiūros; visuomenės sveikatos priežiūros; mišrias; pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laiką ir vietą – į ambulatorines, stacionarines, mišrias. BK 142 straipsnio dispozicijoje sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka pavartota bendrąja prasme, neskirstant jų pagal jokius kriterijus, todėl aiškinti ją taip, kad pagal įstatymo dispoziciją sveikatos priežiūros įstaiga yra tik stacionarinė įstaiga, negalima. Dėl to aborto operacija, padaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, šiuo atveju Gargždų PSPC, turinčioje licenciją ir įregistruotoje Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre, BK 142 straipsnio prasme laikytina padaryta sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pats nuteistasis P. B. apklausiamas teisme patvirtino, kad nors pagal suteiktą licenciją jis turėjo galimybę daryti abortus, tačiau kaip Gargždų PSPC darbuotojas pagal savo pareiginę instrukciją to daryti negalėjo ir tai suprato, turėjo nukreipti pacientę į medicinos įstaigą, turinčią teisę teikti tokias paslaugas, tačiau to nepadarė, labai norėjo padėti pacientei ir sutiko padaryti jai abortą, paėmęs už tai 600 Lt. P. B. kaltę be jo paties prisipažinimo padarius nelegalų abortą taip pat patvirtina nukentėjusiosios L. P. , liudytojų V. S. , L. B. , V. Š. , A. K. , A. M. parodymai, specialisto išvados, kiti byloje surinkti įrodymai. Esant šioms aplinkybėms kolegija nustato, kad P. B. , būdamas gydytoju ir neturėdamas teisės daryti aborto operacijas, sveikatos priežiūros įstaigoje padarė neteisėtą abortą pacientės prašymu, ir ši jo veika kvalifikuotina pagal BK 142 straipsnio 2 dalį, skiriant P. B. už šį nusikaltimą teisės verstis medicinine praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją atėmimą trejiems metams.

Tais atvejais, kai abortas sukelia komplikacijas, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl neteisėto aborto atlikimo, bet ir dėl atsiradusių pasekmių. Darydamas neteisėtą abortą P. B. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusiosios L. P. sveikatą, ir šie jo veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes pašalinus gimdą nukentėjusioji neteko vaisingumo – gebėjimo pastoti, išnešioti vaisių bei gimdyti. Apklausiamas teisme P. B. pripažino, kad jo atlikto aborto metu nukentėjusiajai stipriai suskaudo, po to ji pradėjo kraujuoti, tai patvirtino ir nukentėjusioji bei kaip liudytojos apklaustos Gargždų PSPC darbuotojos. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra kito P. B. padaryto nusikaltimo – neteisėto aborto – pasekmė, todėl šie P. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 142 straipsnio 2 dalį ir BK 137 straipsnio 1 dalį kaip neteisėto aborto ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo sutaptis.

Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad aborto darymo metu kilusios komplikacijos negali būti vertinamos kaip neatsargus nukentėjusiosios sužalojimas, nes medicinos praktikoje tai pasitaiko dažnai dėl įvairių medicininių priežasčių, tai nešalina P. B. atsakomybės dėl tokių pasekmių kilimo nukentėjusiajai, nes P. B. pastarąją sužalojo darydamas kitą nusikalstamą veiką – nelegalų abortą – medicinos įstaigoje, kuri nebuvo pritaikyta teikti skubią pagalbą tokių komplikacijų metu, gerai žinodamas, kad nukentėjusioji yra daug kartų buvusi nėščia, gimdžiusi, persileidusi, dariusi abortą ir dėl to jos gimda yra ypač pažeidžiama, tačiau nepaisant to jis savo rizika ėmėsi daryti abortą ir tuo metu neatsargiai ją sužalojo.

Kolegija sutinka su prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentais, jog teismas nepagrįstai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad nelegalaus aborto padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Objektyviai vertinant bylos aplinkybių visumą matyti, kad nukentėjusioji L. P. savo veiksmais neprovokavo P. B. daryti nusikaltimą, neprašė padaryti kriminalinį abortą. Aplinkybė, kad ji kreipėsi į Gargždų PSPC registratūrą, rodo, kad ji tikėjosi sveikatos priežiūros centre gauti kvalifikuotas paslaugas, pasikliovė oficialios gydymo įstaigos specialistu ir vykdė jo nurodymus. Anksčiau jai buvo atlikta legali aborto operacija, ją pagal Gargždų PSPC gydytojos siuntimą atliko Gargždų ligoninėje, tai patvirtina, kad ji nėra linkusi sveikatos problemas spręsti nelegaliu būdu. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų prašiusi atlikti abortą būtent poliklinikoje. P. B. veiksmai iki operacijos nekėlė jokių abejonių dėl teikiamų paslaugų teisėtumo: buvo paskirta echoskopija, apžiūra, operacija atlikta gydytojo darbo metu, jo darbo kabinete, gydytojas turėjo jos ligos istoriją ir pan. Pinigų mokėjimo tvarką ir sumą nustatė gydytojas. Sumokėdama P. B. prašomą pinigų sumą už nėštumo nutraukimą, L. P. pasyviai sutiko su jo nurodymais, o ne siūlė sumokėti pinigus P. B. už aborto operaciją. Esant šiems duomenims, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog nelegalaus aborto padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.

Kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. straipsnio 2 dalies 3, 5 punktai), nuteistajam pagal BK 137 straipsnio 1 dalį turi būti paskirta švelnesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – teisės verstis medicinine praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją atėmimas, nes, prokuroro teigimu, tik ši bausmės rūšis atima iš nuteistajam galimybę padaryti nusikalstamą veiką viešiesiems interesams. Tokia bausmės rūšis nuteistajam paskirta už neteisėtą abortą pagal BK 142 straipsnio 2 dalį, todėl teigti, kad P. B. už padarytą nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo turi būti paskirta būtent švelnesnė, BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta bausmės rūšis, nepagrįsta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu P. B. yra pensininkas ir nebedirba. Apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam pagal BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Nukentėjusioji L. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš Gargždų (duomenys neskelbtini) 000 Lt kaip nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą. L. P. nurodė, kad jai buvo padaryta didžiulė neturtinė žala, nes ji oficialiai kreipėsi į Gargždų PSPC, buvo nusiųsta pas gydytoją P. B. , kuris nepaaiškino jai nei aborto darymo tvarkos, nei galimų neigiamų pasekmių jos sveikatai, atliko jai abortą tam nepritaikytomis sąlygomis, sukėlė sunkias komplikacijas ir dėl šių neteisėtų P. B. veiksmų 2007-04-05 jai buvo pašalinta gimda, tai rimtai sutrikdė jos sveikatą, sukėlė didelius fizinius skausmus ir psichologinius išgyvenimus, baiminantis dėl savo sveikatos ateityje ir savo penkių vaikų likimo sveikatai pablogėjus.

BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti įstaigos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, tai yra atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo.

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už žalą, padarytą pacientui, subjekto, tai yra nustatant, kas konkrečiai – ar gydytojas asmeniškai, ar atitinkamas juridinis asmuo – gydymo įstaiga – turi atsakyti, pagrindinę reikšmę turi aplinkybė, kas ir už kokias lėšas teikė sveikatos priežiūros paslaugas. Jeigu šias paslaugas teikė ne privati sveikatos priežiūros įstaiga, o valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros ar visuomenės sveikatos priežiūros viešoji ar biudžetinė įstaiga, o paslaugos buvo mokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, tai tokiu atveju teisiniai santykiai susiklosto tarp paciento ir atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos. Atsakomybės subjektu tokiu atveju yra sveikatos priežiūros įstaiga, kaip juridinis asmuo, o ne asmeniškai gydytojas. Sveikatos priežiūros įstaiga tokiu atveju atsako ne pagal sutartinės, o pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra pagal CK 484 straipsnį, jeigu dėl žalos atsiradimo yra įstaigos darbuotojų kaltė. Tokia išvada darytina remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nesant gydytojo kaltės, pacientui padaryta žala kompensuojama pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios Gargždų PSPC pareikštą civilinį ieškinį atmetė, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog Gargždų PSPC neturi atsakyti už P. B. nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nes P. B. žalą nukentėjusiajai padarė ne atlikdamas savo pareigines funkcijas, o savavališkai, be įstaigos žinios, vykdydamas veiklą, kuria ši įstaiga neužsiima, ir apie tai buvo tinkamai išaiškinusi savo darbuotojams, iš jų ir P. B. , pasirašytinai supažindindama su gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukcija, Gargždų PSPC Vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais gydytojo darbą šioje įstaigoje reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas taip pat nurodė, jog tai, kad nukentėjusioji įprasta tvarka atvyko į Gargždų PSPC registratūrą, kur užsiregistravo pas dirbantį ginekologą ir taip pateko pas gydytoją P. B. , taip pat nesukelia šiai medicinos įstaigai pareigos atlyginti žalą, kadangi registratūros darbuotojos, pasiųsdamos pacientę pas gydytoją konsultacijai, neprivalėjo numatyti, kad ji su kaltinamuoju tarsis dėl nelegalaus aborto padarymo, ir nedavė tam leidimo. Remdamasis šiais argumentais ir atsižvelgdamas į tai, kad L. P. civilinį ieškinį dėl jai sunkiu sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos pareiškė tik Gargždų PSPC, P. B. toks ieškinys nebuvo pareikštas, nukentėjusiosios šiai įstaigai pareikštą civilinį ieškinį atmetė. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Kolegija pažymi, kad toks sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajai dėl jai nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pareikšti ieškinį kaltam asmeniui – šiuo atveju P. B. – civilinio proceso tvarka. BPK 112 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas antrą kartą kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka, o jeigu ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas atsisako priimti ieškinį ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai: šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu.

Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

BK 233 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už siekimą paveikti liudytoją ar nukentėjusį asmenį bet kokiu būdu, taip pat ir įkalbinėjant, prašant. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog nuteistasis mėgino paveikti nukentėjusiąją L. P. ir liudytoją V. S. , jog pastarieji nevykdytų šios įstatyme jiems numatytos pareigos ir apklausiami duotų melagingus parodymus. Šie nuteistojo veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Negalima sutikti su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad minėti nuteistojo veiksmai turėtų būti vertinami kaip kalto asmens prašymas susilaikyti nuo jį kaltinančių veiksmų. BPK 83 straipsnio 1 dalis nustato, kad liudytojas (atitinkamai – ir nukentėjusysis) privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog nuteistasis mėgino paveikti nukentėjusiąją L. P. ir liudytoją V. S. , jog pastarieji nevykdytų šios įstatyme jiems numatytos pareigos ir apklausiami duotų melagingus parodymus. Baudžiamajame procese yra numatytas kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo institutas, tačiau jis, kaip nukentėjusiojo ir kaltininko valios išraiškos forma, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, yra galimas tik išsiaiškinus ir nustačius reikšmingas bylai aplinkybes, ir jokiu būdu nėra siejamas su melagingų nukentėjusio asmens ar liudytojo parodymų davimu. Taigi gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyta kaltininko mėginimo taikytis su nukentėjusiuoju samprata jokiu būdu neatitinka nuteistojo P. B. veiksmų, kuriais buvo siekiama, jog nukentėjusioji ir liudytojas duotų melagingus parodymus. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais P. B. kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį klausimu kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, negu jas padarė pirmosios instancijos teismas, kartu ir dėl už šias veikas paskirtų bausmių rūšies bei dydžio, kurias laikyti aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.

Nukentėjusioji L. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš P. B. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodydama, jog tokią žalą ji patyrė dėl nuteistojo įkalbinėjimų duoti melagingus parodymus apie savo sveikatos būklę iki aborto. Teismas šį nukentėjusiosios ieškinio reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovė įtikinamai nepagrindė, jog šiais savo veiksmais nuteistasis būtų sukėlęs jai dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, tokios išvados teismui neleidžia daryti ir moralinis bylos kontekstas bei nuteistojo veiksmų priešistorė. Kolegija, iš dalies sutikdama su nukentėjusiosios ir prokuroro apeliacinių skundų argumentais, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį nėra pakankamai pagrįstas.

Teismo argumentai, jog nukentėjusioji pati inicijavo aborto atlikimą nesilaikant nustatytos tokios medicininės operacijos atlikimo tvarkos, gali būti reikšmingi, sprendžiant neturtinės žalos dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo aborto operacijos metu atlyginimo klausimus, tačiau šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nuteistojo buvo įkalbinėjama duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o jei patyrė – tai koks yra šios žalos dydis.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tai yra nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis, atvykęs į ligoninę, kur tuo metu nukentėjusioji buvo gydoma dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nepaisydamas sunkios jos sveikatos būklės, per du kartus įkalbinėjo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus apie jos sveikatos būklę iki aborto, bandė paveikti nukentėjusiąją taip pat ir per jos sugyventinį V. S. . Akivaizdu, jog trukdydamas tebegydomą ligoninėje, ką tik didelę fizinę ir dvasinę traumą patyrusią nukentėjusiąją, įkalbinėdamas duoti melagingus parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes, kartu suvaržydamas nukentėjusiosios galimybes ateityje reikalauti patirtos žalos atlyginimo bei kurstydamas ją padaryti tyčinį nusikaltimą – duoti melagingus parodymus, nuteistasis sukėlė jai dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tai yra padarė jai neturtinę žalą. Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšminga ir tai, jog poveikis nukentėjusiajai, nors buvo ir nevienkartinis, apsiribojo prašymais ir įkalbinėjimais, nukentėjusiąją nebuvo bandoma neteisėtai paveikti fiziniu smurtu, grasinimais, papirkimu ar kitais primygtiniais poveikio būdais, o nukentėjusiajai pasipriešinus kaltininko poveikiui, neteisėti pastarojo veiksmai kokių nors rimtesnių neigiamų pasekmių pastarajai nesukėlė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, kolegija mano, jog galima iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajai 500 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

P. B. nuteisimas dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo gynėjo apeliaciniame skunde yra ginčijamas tik bausmės griežtumo aspektu. Kolegijos nuomone, paskirdamas nuteistajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą – ir parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį bausmės dydį, teismas tinkamai įvertino veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bausmės skyrimui, iš jų ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui, aplinkybes, todėl švelninti bausmes už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytą pacientės asmens sveikatos istorijos suklastojimą bei panaudojimą ir pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės suklastojimą bei panaudojimą nepagrįstai kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad minimi dokumentai nuteistojo buvo suklastoti ir vėliau panaudoti tuo pat metu, būdu ir vietoje, tokiomis pat aplinkybėmis, nuteistajam veikiant vieninga bendra tyčia – siekiant išvengti atsakomybės už neteisėtą abortą. Akivaizdu, jog tikslą, kuriuo vedinas klastojo dokumentus, nuteistasis galėjo pasiekti tik sinchroniškai suklastodamas ir panaudodamas abu paminėtus dokumentus, kuriuose buvo fiksuota ta pati neatitinkanti tikrovės informacija. Remdamasi tuo, kas išdėstytu, kolegija nuteistojo padarytą pacientės asmens sveikatos istorijos ir pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės suklastojimą bei šių suklastotų dokumentų panaudojimą kvalifikuoja kaip vientisą nusikalstamą veiką ir skiria už ją vieną bausmę. Remiantis pirmosios instancijos teismo nurodytais bei anksčiau minėtais bausmės skyrimo motyvais, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį P. B. skiriama 40 MGL dydžio bauda, tai yra tokio pat dydžio ir rūšies bausmė, kokią apylinkės teismas buvo paskyręs už kiekvieną BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atskirai. Kvalifikuojant veiką kaip vieną nusikaltimą, skiriant už jį tik vieną bausmę ir nebetaikant bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu, kartu yra švelninama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta bausmė.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme byloje dalyvavo nukentėjusiosios atstovai, iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matosi, kad atstovų paslaugoms apmokėti nukentėjusioji sumokėjo 4 590 Lt. Apylinkės teismas, nuosprendžiu neišspręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimo, pažeidė BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią pirmosios instancijos teismo klaidą. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas truko ilgą laiko tarpą, teisminio nagrinėjimo metu vyko eilė teismo posėdžių, atstovai ne tik susipažino su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau rengė ir procesinius dokumentus – ieškinius, apeliacinį skundą, nukentėjusiosios turėtos išlaidos atstovų pagalbai apmokėti yra pakankamai pagrįstos ir realios, todėl išieškotinos iš nuteistojo P. B. .

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

nuteistojo P. B. gynėjo Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios L. P. ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sigito Lečo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-22 nuosprendį pakeisti:

P. B. veiką iš BK 142 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 142 straipsnio 2 dalį ir paskirti teisės verstis medicinine praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją atėmimą trejiems metams.

P. B. veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl pacientės asmens sveikatos istorijos suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės suklastojimo ir šio suklastoto dokumento panaudojimo) perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti 40 MGL (5 200 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 142 straipsnio 2 dalį ir BK 137 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 70 MGL (9 100 litų) dydžio baudą.

Palikti BK 75 straipsnio taikymą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas L. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, padarytos siekiant paveikti nukentėjusį asmenį, atlyginimo ir šią ieškinio dalį tenkinti iš dalies, ir priteisti ir nuteistojo P. B. 500 litų nukentėjusiajai L. P. neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nelegalaus aborto padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.

Išieškoti iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajai L. P. 4 590 Lt išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.