- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-849-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- A. P., A. Š., A.
- Ieškovas
- S. Š., G. L., V. B., R., A. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-849-40/2007
21.4.1.4.; 30.2;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. rugsėjo 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-162-335/2006 pagal ieškovų S. Š. , G. L. , V. B. , R. M. ieškinį atsakovams A. Š. , A. P. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė, VĮ „Registrų centras“ Utenos filialas.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovai S. Š. , G. L. , V. B. , R. M. prašė pripažinti negaliojančia 2005-08-11 dovanojimo sutartį dėl žemės sklypo 126/505 dalies, esančios (duomenys neskelbtini) ., sudarytą tarp atsakovų apsimestinai, pirkimo – pardavimo sutarčiai pridengti. Taip pat prašė pripažinti, kad tarp atsakovų A. Š. ir A. P. faktiškai buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią A. Š. už 25 000 Lt žemės sklypo dalį pardavė A. P. , taikyti apsimestinės sutarties negaliojimo teisines pasekmes, perkeliant pirkėjo A. P. teises ir pareigas kitiems bendraturčiams, t.y. visiems ieškovams lygiomis dalimis bei priteisti iš ieškovų A. P. jo sumokėtą A. Š. kainą už žemės sklypo dalį – 25 000 Lt, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-05-20 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu ieškovams, taip pat A. Š. ir atsakovui A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra bendrosios nuosavybės teise. Naudojimosi tuo miškų ūkio paskirties žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. 2005-08-09 dovanojimo sutartimi A. Š. jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį padovanojo savo sūnui S. Š. (ieškovui). 2005-08-01 ieškovai sužinojo, kad vienas bendraturčių – A. Š. - savo sklypo dalį ruošiasi parduoti atsakovui A. P. . Norėdami pasinaudoti pirmenybės teise nupirkti parduodamo sklypo dalį, ieškovai susitarė su atsakovu A. Š. patys nupirkti iš jo parduodamą dalį už 25 000 Lt, t.y. už tokią kainą, dėl kurios A. Š. buvo sutaręs su pašaliniu asmeniu A. P. . Tačiau A. Š. , pažeisdamas bendraturčių susitarimą ir jų pirmenybės teisę pirkti parduodamą sklypo dalį, 2005-08-11 apsimestine dovanojimo sutartimi jam priklausančią 126/505 žemės sklypo dalį perleido A. P. , nes šis esą jau buvo sumokėjęs 2 000 Lt avansą. Ieškovai nurodė, kad minėtas sandoris yra negaliojantis, kadangi jis yra apsimestinis, sudarytas pirkimo – pardavimo sutarčiai pridengti ir siekiant sutrukdyti sklypo bendraturčiams pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą turto dalį, tuo šiurkščiai pažeidžiant jų teises, todėl minėta dovanojimo sutartis ir priėmimo – perdavimo aktas yra neteisėti, dėl ko pirkėjo teisės bei pareigos lygiomis dalimis turi būti perkeltos visiems ieškovams, priteisiant iš jų 25 000 Lt A. P. .
Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad už žemės sklypą jis sumokėjęs A. Š. 75 000 Lt, pinigų perdavimą įformino kaip paskolą, bet paskolos raštelio jis neturi, nes jis liko pas A. Š. .
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. su ieškovų reikalavimais taip pat nesutiko. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovai reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perėmimo pareiškė praėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui. Nurodė, kad nepagrįstas yra ieškovų teiginys, apie tai, jog jie buvo susitarę su A. Š. dėl sklypo pirkimo – pardavimo sąlygų, t.y. kainos ir terminų. Priešingai, ieškovai esą siūlė tik laukti, nes neturėjo pinigų pirkimui ir stengėsi įbauginti atsakovą, kad šis žemės neparduotų. Kadangi A. Š. galutinai nebuvo apsisprendęs dėl pardavimo ir matydamas, kad žemės kaina kyla, iš A. P. 2005 m. balandžio mėnesį pagal paskolos raštelį gavo 75 000 Lt bei susitarė, jog jeigu A. Š. pinigų per kelis mėnesius A. P. negrąžins, tai esą privalės už šią sumą parduoti žemę. Dalį pinigų išleidęs ir užuot grąžinęs A. P. minėtą sumą, jis 2005-08-11 realiai pardavė jam už šią sumą sklypo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2006-06-20 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino 2005-08-11 tarp atsakovų A. Š. ir A. P. sudarytą dovanojimo sutartį dėl žemės sklypo 126/505 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir nurodė laikyti, kad tarp jų buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią A. Š. minėtą sklypo dalį A. P. pardavė už 25 000 Lt; pirkėjo A. P. teises ir pareigas perkėlė bendraturčiams S. Š. , G. L. , V. B. ir R. M. bei priteisė iš jų lygiomis dalimis 25 000 Lt A. P. ; priteisė iš A. Š. ir A. P. lygiomis dalimis 3 517,67 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1 651,94 Lt S. Š. ir 1 865,73 Lt G. L. . Teismas konstatavo, kad 2005-08-11 žemės sklypo dalies apsimestine dovanojimo sutartimi atsakovas A. Š. tariamai padovanojo, o iš tikrųjų pardavė A. P. jam priklausančią minėto žemės sklypo dalį - 126/505. Tuo tarpu ketindamas parduoti turimą žemės sklypo dalį, A. Š. privalėjo raštu per notarą pranešti ieškovams, t.y. bendraturčiams apie tokį ketinimą trečiajam asmeniui, nurodydamas kainą ir kitas pardavimo sąlygas (CK 4.79 str. 2 d.). Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų apie tokį pranešimą ieškovams ir jų atstovas pripažino, kad dovanojimo sandoriu iš tiesų buvo siekiama pridengti pirkimo – pardavimo sandorį. Teismas sprendė, kad atsakovas A. Š. pažeidė ieškovų pirmenybės teisę pirkti jo žemės dalį. Dėl šios priežasties ieškovai įgijo teisę teismo tvarka reikalauti, kad jiems būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 str. 3 d.) ir jie šia teise pasinaudojo nepraleidę tokiam reikalavimui reikšti termino, nes Molėtų rajono apylinkės teismo 2005-09-09 nutartimi dėl ieškinio trūkumų pašalinimo toks tuomet egzistavęs trūkumas – dėl reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir pareigas pareiškimo jiems nebuvo nurodytas ir ieškinys 2005-10-10 buvo priimtas. Teismas sprendė, kad toks sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ir taikytinos tikrojo sandorio, t.y. pirkimo – pardavimo sutarties taisykles (CK 1.87 str. 1d.). Teismas nurodė, kad vadinamasis paskolos raštas, pagal kurį A. P. neva paskolino A. Š. 75 000 Lt net nenurodžius kuriam laikui ir nepasilikdamas sau to rašto, be kurio jis negalėtų išreikalauti tokios didelės paskolos grąžinimo, neįrodo pinigų perdavimo paskirties ir fakto. Taip pat nepripažino įrodymu raštelio, pagal kurį A. Š. neva atidavė 45 000 Lt vienam iš savo šešių vaikų – V. Š. . Teismas padarė išvadą, kad šie raštai yra apsimestiniai, surašyti tik dėl akių ir pateikti į bylą 2006 m. balandžio – gegužės mėn., kai byla nagrinėjama nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. bei ieškovai pirminiu ieškiniu prašė panaikinus apsimestinę dovanojimo sutartį taikyti restituciją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2006-05-19 A. Š. tik dėl akių, apsimestinai mokesčių inspekcijai deklaravo tariamą 75 000 Lt neapmokestinamųjų pajamų gavimą 2005 m.
Šalies argumentai
Atsakovai A. P. ir A. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas pareiškė praleidę ieškininės senaties terminą. Teismas atsakovams paprašius taikyti ieškininę senatį, privalėjo šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išimtinai rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi ieškovų parodymais ir jiems palankių, bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, nenurodydamas pagrįstų argumentų, kodėl juos paneigiantys atsakovų parodymai yra laikomi fiktyviais ar neatitinkančiais tikrovės. Teismas sprendime nurodė, kad jis kritiškai vertina 2005-04-05 paskolos raštą, kadangi jame nenurodyta grąžinimo data ir paskolos rašto A. P. nepasiliko. Tokia išvada padaryta neteisingai įvertinus faktines aplinkybes ir paskolos rašto sudarymo aplinkybes. Paskolos raštas sudarytas laikantis teisės aktų reikalavimų, jis yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl ieškovams neprašant jį pripažinti negaliojančiu, juo nesivadovauti teismas neturėjo teisės. Raštelis, kuriuo A. Š. sūnus patvirtino, kad iš tėvo gavo 45 000 Lt atitinka teisės reikalavimus, jis yra galiojantis, teismas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl jį laiko negaliojančiu, todėl juo turėjo vadovautis. Be to, A. Š. deklaravo, kad 2005 iš žemės pardavimo gavo 75 000 Lt pajamų, deklaracija yra priimta mokesčių inspekcijoje, ji yra galiojanti, todėl turi oficialaus įrodymo statusą. Esant tokiai situacijai, atsakovų nuomone, teismas privalėjo ieškinį atmesti, kadangi nebuvo nurodytas joks pagrindas šią deklaraciją laikyti niekine. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai įrodymus pateikė tik 2006 m. balandžio mėn., kai byla nagrinėjama jau nuo 2005 m. spalio mėn., todėl įrodymai yra nepatikimi. Šis argumentas, atsakovų nuomone, nepagrįstas todėl, kad reikalavimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo buvo pareikštas tik 2006-03-17 patikslintame ieškinyje, tai ir šį reikalavimą paneigiančius įrodymus atsakovai pateikė tada, kai atsirado pareiga atsikirsti į šį reikalavimą paneigiant ieškovų tikrovės neatitinkančius argumentus.
Ieškovai S. Š. , G. L. , V. B. , R. M. su atsakovų apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimą palikti galioti bei priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad teismas kruopščiai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, atidžiai ištyrė visas bylos aplinkybes, motyvuotai ir teisingai įvertino visą faktinę bylos medžiagą, pilnai atskleidė šalių ginčo, o tuo pačiu ir bylos esmę, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Atsakovų apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės ir motyvai yra nepagrįsti, prieštarauja faktinei situacijai ir negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovas A. Š. 126/505 dalis žemės sklypo, esančio Molėtų rajone, Giedraičių seniūnijoje, Kuvenių kaime, pardavė už 25 000 Lt, ir dalį, kuria pirkėjo A. P. teisės ir pareigos perkeltos bendraturčiams S. Š. , G. L., V. B. ir R. M. bei priteista iš jų lygiomis dalimis 25 000 Lt A. P., panaikino ir šiuos ieškovų reikalavimus atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pareikšti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, atkreiptinas dėmesys į ieškinio senaties taikymo problemą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tais atvejais, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, termino sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo bei atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad teismas šį klausimą privalo spręsti ne formaliai, bet turi aiškintis bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų A. Š. ir A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu A. Š. (teisių perėmėjas – ieškovas S. Š. ), ieškovams V. B. , R. M. , G. L. ir atsakovui A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise grąžinant jiems natūra 0,28 ha žemės ir 4,77 ha miško. 2005 m. rugpjūčio 11 d. apsimestine dovanojimo sutartimi atsakovas tariamai padovanojo, o iš tikrųjų pardavė atsakovui A. P. jam priklausančias 126/505 dalis šio žemės sklypo. Atsakovas A. Š. nepranešė žemės sklypo bendrasavininkiams apie ketinimą savo žemės dalį parduoti kitam asmeniui, be to, atsakovai pripažino, kad dovanojimo sandoriu iš tiesų buvo siekiama pridengti pirkimo – pardavimo sandorį.
Ieškovams V. B. , R. M. , G. L. ir S. Š. apie ginčo sandorį tapo žinoma susipažinus su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005-08-18 d. išrašu (t. 1 l. 4).
Dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą jie kreipėsi nedelsiant – 2005 m. rugpjūčio 23 d. (t. 1 l. 1), pateikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jau šiame prašyme nurodė savo teisių pažeidimo esmę – dovanojimo sutartimi jiems buvo užkirstas kelias pasinaudoti pirmenybės teise nupirkti žemės sklypo dalį bendroje nuosavybėje (CK 4.79 str.). Tiek iki dovanojimo sutarties sudarymo, tiek po kreipimosi į teismą momento ieškovai nuosekliai siekė įgyvendinti savo pirmenybės teisę nupirkti dalį žemės sklypo. Tai patvirtina šalių paaiškinimai, susirašinėjimas (t. 1 l. 30-34), todėl atsakovams nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad ieškovai negins savo teisių. Aplinkybė, kad pradiniame ieškinyje nebuvo tinkamai formalizuotas ieškovų reikalavimas dėl pažeistos teisės gynimo būdo (tiesiogiai nenurodytas prašymas perkelti pirkėjo teises), kai ieškinio pagrindu nurodomas konkretus tokios teisės pažeidimas („mes, ieškovai, žodiniu susitarimu su atsakovu A. Š. susitarėme, kad pastarasis ... žemės sklypo dalį parduos mums) ir akivaizdu, kokio siekiama tikslo, negali būti vertinama kaip turinti įtaką senaties termino trukmei. Reikalavimas taikyti restituciją pradiniame ieškinyje buvo ydingas tuo aspektu, kad niekaip nesisiejo su ieškovų nurodomų pažeistų teisių gynimu, todėl teismai privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Ištaisydami ieškinio trūkumus, ieškovai nepareiškė naujo reikalavimo, jo nesiejo su kitokių, negu nurodyta pradiniame ieškinyje, pažeistų teisių gynimu. Ieškinio pareiškimas teisme, kai aiškiai buvo nurodyta teisių pažeidimo esmė, nutraukė senaties terminą, nepaisant to, kad ieškinio trūkumai buvo ištaisyti vėliau; civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovams reikalaujant senaties (CK 1.130 str. 1 d.).
Kita apeliacinio skundo argumentų dalis yra susijusi įrodymų vertinimu ir parduodamo žemės sklypo kainos nustatymu.
Ieškovai savo argumentą, kad žemės sklypo dalis buvo parduota už 25 000 Lt, įrodinėjo objektyviais rašytiniais įrodymais – laiškais, iš kurių turinio matyti tiek pačios derybos dėl ginčo turto pardavimo, tiek sandorio kaina (25 000 Lt), bei dovanojimo sutarties išvakarėse į atsakovo A. Š. sutuoktinės banko sąskaitą įnešta 20 000 Lt suma (t. 1 l. 150-154), iš esmės atitinkanti laiškuose nurodytą. Rašytinius duomenis nuosekliai atitinka ieškovų paaiškinimai ir liudytojų L. Č. ir A. Š. parodymai.
Atsakovų pateikta 2005-04-05 paskolos sutartis (t. 1 l. 130), raštelis apie pinigų gavimą (t. 1 l. 163), atsakovo A. Š. 2006-05-19 neapmokestinamų pajamų deklaracija (t. 1 l. 164-165) neprilygsta įrodomąja verte – nėra aplinkybių, patvirtinančių betarpišką ryšį su sandoriu, pateikta vėliau. Atsakovų pateiktoje paskolos sutartyje ir raštelyje nėra duomenų nei apie patį sandorį, nei apie žemės sklypo ar konkrečios jo dalies vertę, deklaracija nėra pagrįsta jokiais pirminiais duomenimis.
Įrodymus teismas vertina remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Kai į bylą pateikiami prieštaringi duomenys, vadovaujamasi įrodymų pakankamumo, pusiausvyros principu – darant tikėtiną išvadą, kad pateiktų duomenų pakanka tam tikras aplinkybes laikyti įrodytomis negu priešingai. Kadangi ieškovų pateiktuose įrodymuose yra daugiau objektyviai susijusios informacijos, patvirtinančių konkretaus sandorio kainą – 25 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jais, o ne atsakovų pateiktais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis; apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi atsakovų apeliacinis skundas nėra tenkinamas, ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose iš atsakovų lygiomis dalimis: ieškovo G. L. naudai 500 Lt, sumokėtų už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 2 l. 16) ir 2 000 Lt už advokatės pagalbą kasacinės instancijos teisme (t. 2 l. 70) bei ieškovo S. Š. naudai 750 Lt žyminio mokesčio išlaidų už kasacinį skundą (t. 2 l. 58) ir 500 Lt, sumokėtų už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Širvintų g. 25-1, Vilniuje) naudai 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti ieškovo S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų A. Š. ir A. P. .