Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. N. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu B. N. S. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda už tai, kad 2009-05-13, apie 16 val. 05 min., Laisvės pr., ties Justiniškių gatve, vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius.

Skunde paaiškino, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus. Organas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes bei įrodymus ir tinkamai jų neįvertino. Pareiškėja teigė nurodžiusi, kad jokio automobilio neapgadino ir prašė skirti ekspertizę, siekiant pašalinti visas abejones. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, prašymą tenkino, tačiau 2009-08-07 nurodė, kad nėra galimybės skirti ekspertizę, nes nukentėjusiojo automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suremontuotas. Pareiškėjos teigimu, automobilis „Renault Laguna“ buvo apgadintas dar iki eismo įvykio.

Teismo posėdyje B. N. S. skundą palaikė.

Nukentėjusysis R. Z. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad važiavo vidurine eismo juosta, kai B. N. S. pradėjo staiga rikiuotis. Teigė, jog panaudojo garso signalą ir stabdė, įvyko lengvas susidūrimas.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Vyriausiasis patrulis A. A. surašė 2009-05-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F381704 B. N. S. už tai, kad ji 2009-05-13, apie 16 val. 05 min., Laisvės pr. ties Justiniškių gatve, vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius (b. l. 16). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-08-07 nutarimu Nr. F381704 B. N. S. paskirta 100 Lt bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b. l. 4, 11).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. B. N. S. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau – KET), 109 punktą. Minėtame punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

B. N. S. automobilio ir nukentėjusiojo R. Z. automobilio susidūrimo faktą liudija byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. A. paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą pagal vairuotojų paaiškinimus buvo nustatyta, jog trečia eismo juosta važiavęs automobilis „VW Golf“ rikiavosi į antrą eismo juostą ir kliudė automobilį „Renault“. Automobilio „VW Golf“ vairuotoja iš pradžių aiškino, kad nežymus automobilių kontaktas buvo, bet vėliau teigė priešingai. Tai, kad kontaktas tarp automobilių tikrai buvo, nustatyta pagal automobilių apgadinimų aukštį. Prieš surašant protokolą automobiliai buvo sustatyti kaip turėjo būti kontakto metu ir nufotografuoti. Atlikus šį veiksmą įsitikinta kontakto buvimu. A. A. nurodytas aplinkybes patvirtina ir jo 2009-05-13 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuoti tokie pat parodymai (b. l. 13). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad automobilio „VW Golf“ vairuotoja, persirikiuodama į antrą eismo juostą, pajuto smūgį. Liudytojo parodymus patvirtina iš karto po eismo įvykio darytos nuotraukos (b. l. 17-19). Iš šių nuotraukų matyti, kad abu automobiliai sužaloti tame pat aukštyje, greta sustačius automobilius matyti, kad šiame aukštyje jie galėjo susidurti kontakto metu. Liudytojas policijos pareigūnas T. V. taip pat patvirtino A. A. nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, kad atlikus fotofiksaciją akivaizdžiai įsitikino susidūrimo buvimu.

Automobilių susidūrimo faktą patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja L. B.. Liudytoja nurodė per eismo įvykį sėdėjusi automobilio „Renault Laguna“ keleivio pusėje, susidūrimas tarp automobilių buvo, automobilis kryptelėjo. Tokius pačius paaiškinimus liudytoja davė ir 2009-06-23 pareiškime (b. l. 28).

Byloje esančios nuotraukos patvirtina (b. l. 90-91), kad po susidūrimo ant raudonos spalvos automobilio „Renault Laguna“ kairiojo priekinio sparno matėsi pilkos spalvos dažų likučiai, o ant B. N. S. pilkos spalvos automobilio „VW Golf“ galinio dešinio bamperio buvo likę raudonų dažų žymės. Abiejų automobilių, t. y. automobilio „Renault Laguna“ kairiojo priekinio sparno bei automobilio „VW Golf“ galinio dešinės pusės sparno arkos įbrėžimų aukštis – apie 0,55-0,60 m – sutampa (b. l. 17-19, 75).

Teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma neginčijamai patvirtina automobilių susidūrimo faktą. Laikytina, kad B. N. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. padarė KET pažeidimą, numatytą 109 straipsnyje, ko pasakoje buvo apgadinta kito eismo dalyvio transporto priemonė.

Šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kad galima būtų laikyti, jog nukentėjusysis R. Z. piktnaudžiavo ir siekė išvengti ekspertizės. Policijos pareigūnai, užfiksavę eismo įvykį, turėjo įspėti eismo dalyvius apie tai, kad šie negali remontuoti automobilių. Liudytojai policijos pareigūnai A. A. ir T. V. negalėjo patvirtinti, kad nukentėjusysis R. Z. buvo įspėtas neremontuoti automobilio. Jokio pasižadėjimo jis nepasirašė, pristatyti automobilio vėlesniu metu raštu neįsipareigojo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. 2009-07-01 tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad jis 2009-05-21 tarėsi su R. Z. dėl automobilio pristatymo ir neremontavimo, tačiau R. Z. teigė, kad tuo metu automobilis jau buvo suremontuotas. Kad būtų tariamasi dėl neremontuoto automobilio pristatymo iki jo suremontavimo paneigė ir liudytojas V. Z.. Draudimo išmoka dėl automobilio sužalojimo, kurią R. Z. išmokėjo UADB „Industrijos garantas“, nėra labai didelė suma, sudaro 408 Lt (b. l. 58-84). Esant automobilio susidūrimo įrodymams, kokie buvo užfiksuoti įvykio aplinkybių tyrimą atlikusių pareigūnų A. A. ir T. V. parengtose fotolentelėse, ekspertizės skyrimas nėra reikalingas. Nuo automobilio paimtų dalelių tyrimas aiškinantis kito automobilio dalelių pėdsakus negali pateikti neginčijamos išvados dėl susidūrimo buvimo fakto. Ekspertizės rezultatas priklauso nuo to, nuo kurios automobilio vietos buvo paimti pavyzdžiai ekspertizei, todėl ekspertizės aktas negali paneigti kitų įrodymų.

Teismas laiko, kad institucija, priimdama nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą, paskirdama minimalią sankcijoje numatytą baudą – 100 Lt. Toks baudos dydis laikytinas atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus, kadangi dėl eismo įvykio padaryti automobilio „Renault Laguna“ apgadinimai nebuvo dideli, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Darytina išvada, kad institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo B. N. S. motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

B. N. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.