Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-15 · Administracinė byla Nr. I-4995-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
I-4995-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04443-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4995-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04443-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2.3.2; 37.2.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) su 2014 m. spalio 6 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą – 30 000 Lt (b. l. 1–5).

2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. lapkričio 9 d. ir nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. liepos 11 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K su kitais kalinamaisiais, kurie, skirtingai nuo pareiškėjo, nėra buvę valstybės tarnautojais, taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir sukeltas pavojus jo gyvybei bei sveikatai.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalį vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisėje draudimas žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis ar žeminti jo orumą yra absoliutus, jokiomis aplinkybėmis ar pagrindais nei valstybė, nei privatūs subjektai negali nesilaikyti to arba pažeisti šį draudimą. Pagal tarptautinę teisę kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinio skausmo ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja; kitokiu nežmonišku elgesiu laikomas tyčinis, trunkantis tam tikrą laiką, fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukščiausia nežmoniško elgesio forma, todėl jo pripažinimui pakanka ir vienkartinio akto, o kitokiam nežmoniškam elgesiui privalomas tam tikras veikos tęstinumas. Kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys galimas tiek veiksmais, tiek neveikimu (pavyzdžiui, nesudarymas tinkamų bausmės atlikimo sąlygų).

2.3. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, prieš patalpinant į gyvenamąją kamerą, jam buvo pateikta anketa, joje vienas iš klausimų buvo, ar asmuo nebuvo valstybės tarnautoju ar pareigūnu. Pareiškėjui pasiteiravus pareigūno, kaip pildyti anketą, ir nurodžius, kad iki 1990 m. buvo pareigūnu, Lukiškių TI-K pareigūnas tik nusišaipė ir nurodė, kad pareiškėjas turi pažymėti, jog nebuvo pareigūnu, nes tai, kas buvo iki 1990 m., nesiskaito. Pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą su kitais kalinamaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais. Prieš patalpinant pareiškėją į gyvenamąją kamerą, jo neišsikvietė Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnas, o būtent jis skirsto asmenis į gyvenamąjį korpusą ir kameras.

2.4. Visą nurodytą laikotarpį pareiškėjas laikytas su įvairiais suimtaisiais ir nuteistaisiais, iš kurių daugelis buvo ne po kartą teisti, pripažinti recidyvistais, tarp kurių galioja jų pačių sugalvotos nerašytos taisyklės. Pareiškėjo keletą kartų klausė, ar jis nedirbo policijoje („mentūroje“), nes, esą, yra labai panašus į asmenį, kuris prieš daugelį metų buvo sulaikęs kalinamąjį, dėl to jis buvo eilinį kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme. Tik per atsitiktinumą pareiškėjas tarp kitų nuteistųjų nebuvo išaiškintas kaip buvęs pareigūnas („mentas“). Pareiškėjas pareigūnu tuometėje milicijoje dirbo ir (duomenys neskelbtini) mieste, o Lukiškių TI-K daugiausiai kalinami (duomenys neskelbtini) gyventojai, taigi, akivaizdu, jog buvo didelė tikimybė sutikti labai priešiškai nusiteikusių asmenų, kuri tik padidėjo, pareiškėją laikant su asmenimis, kurie nebuvo pareigūnais / valstybės tarnautojais.

2.5. Pareiškėjas visą laikotarpį buvo įsitempęs, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nukentėjo jo orumas, pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti, jautė didelę baimę ir įtampą būti sumuštas ar užmuštas; pareiškėjas anksčiau gyvenime nebuvo susidūręs su įkalinimo įstaiga ir jos baisumais. Pareiškėjo nuomone, jis būtų užmuštas, jeigu kartu buvę kalinamieji būtų sužinoję, jog pareiškėjas buvo pareigūnu.

2.6. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnai, prieš paskirdami suimtuosius į gyvenamąsias kameras, privalo nuodugniai viską išsiaiškinti apie suimtąjį, ar jis dirbo pareigūnu / valstybės tarnautoju, ar turi kokių klausimų, prašymų, nusiskundimų, ir tik tada paskirti į konkrečią gyvenamąją kamerą. Lukiškių TI-K suimtųjų skirstymą į kameras atlieka žemiausios grandies pareigūnai, tai vyksta kalinių paskirstymo punkte, koridoriuje, matant ir girdint kitiems suimtiesiems, taip pažeidžiami saugumo ir konfidencialumo reikalavimai. Analogiški pareiškėjo situacijai atvejai Lukiškių TI-K kartojasi.

2.7. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A492-2917/2012, nurodo, kad pagal byloje esančius dokumentus pareiškėjas buvo išsiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir ją atlieka Vilniaus pataisos namuose (sektoriuje, esančiame Sniego g. 2), vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau skundžiamu suėmimo laikotarpiu buvo laikomas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Akivaizdu, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose nustatytų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, bet veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

2.8. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau teismas turi vadovautis bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo principais. Teismo sprendime pateiktos išvados turi būti pagrįstos motyvuotu įrodymų visumos vertinimu.

2.9. Pareiškėjas taip pat remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), jos 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, nurodo, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Pasak pareiškėjo, neturtinė žala šiuo atveju negali būti kompensuota vien tik žmogaus teisių ir kitų pažeidimų pripažinimu, nes pareiškėjas laikytas pažeidžiant įstatymus ir jo, kaip žmogaus, teises, dėl to pareiškėjui padidėjo vidinė įtampa, pablogėjo sveikata, jis patyrė susierzinimą ir stresą, didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus, sistemingai buvo žeminami jo garbė ir orumas, pareiškėjas tapo agresyvus, jam kilę nepatogumai užsitęsė pernelyg ilgai, sukėlė dvasines kančias, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, tai prilygo pareiškėjo kankinimui.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 10–15).

1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

2. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. gegužės 1 d. – 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 21 d. – 2014 m. gegužės 26 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 8 d. – 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 2014 m. rugsėjo 4 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, laikotarpiais 2013 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. liepos 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti įstaigos teritorijoje esančiame kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.

4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus, ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29; pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktą didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (jų yra 87), bei nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po du). Pažymėtina, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. esamų laikomų asmenų skaičius įstaigoje nėra viršijamas.

5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

6. Dėl laikymo su / ne valstybės tarnautojais

6.1. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. liepos 24 d., jam atvykus, buvo užpildyta asmenų, atvykusių į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pirmą kartą, apklausos anketa Nr. 93-2023 (toliau – ir anketa Nr. 93-2023). Tokia anketa pildoma, siekiant užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų asmenų teises, kurios yra nustatytos įstatymuose; taigi, asmenys, atvykstantys į įstaigą, turi atsakyti į pateiktus klausimus, įrašydami jiems tinkamą atsakymo variantą. Pareiškėjas, atsakydamas į anketos 3 klausimą (ar suimtasis / nuteistasis ankščiau buvo ar yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas), parašė „ne“, tai patvirtino savo parašu.

6.2. Pareiškėjas taip pat nepranešė Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros pareigūnams, kad ankščiau dirbo teisėsaugos institucijose, todėl jis buvo paskirtas į gyvenamąsias kameras kartu su kitais nuteistaisiais, vadovaujantis BVK 70 straipsnio reikalavimais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, taip pat išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius atvykusių asmenų prašymus, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu neinformavo, kad jis yra buvęs teisėsaugos institucijos pareigūnas, todėl jis buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą kartu su kitais nuteistaisiais, vadovaujantis BVK 70 straipsniu. Pareiškėjas per visą savo buvimo laikotarpį Lukiškių TI-K dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K Vidaus tyrimų skyrių nesikreipė.

6.3. Pareiškėjas 2014 m. liepos 11 d. išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2-ąjį sektorių. Pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK, 2014 m. liepos 24 d. ten buvo gautas jo paaiškinimas, kuriame nuteistasis nurodė, kad nuo 1990 m. iki 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono milicijos komisariato nežinybinėje apsaugoje, baigęs (duomenys neskelbtini) milicijos kursus. Pravieniškių PN-AK buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir surašyta 2014 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 35(3)-5 „Dėl nuteistojo E. M. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namų sektorių, esantį Sniego g. 2“ (toliau – ir tarnybinio tyrimo išvada Nr. 35(3)-5). Šioje tarnybinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad 2014 m. liepos 24 d. buvo gautas Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad: 2014 m. liepos 24 d. į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių atlikti laisvės atėmimo bausmės buvo paskirtas nuteistasis E. M., su kuriuo bendraujant išaiškinta, kad nuo 1990 m. iki 1991 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) rajono milicijos komisariato nežinybinėje apsaugoje; Pravieniškių PN-AK 2014 m. rugpjūčio 8 d. gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas vidaus reikalų organuose ištarnavo 1 m. 6 mėn. ir 20 d., nuo 1990 m. sausio 22 d. iki 1991 m. rugpjūčio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus tęsti paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, sektorių, esantį Sniego g. 2.

6.4. Pažymėtina, kad pareiškėjas, 2014 m. rugpjūčio 29 d. atvykęs iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K, vėl užpildė apklausos anketą Nr. 93-3047 ir šį kartą, atsakydamas į 3 klausimą (ar ankščiau buvo ar yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas), pareiškėjas pažymėjo ir įrašė „taip“, tai patvirtino savo parašu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą kartu su kitais nuteistaisiais, kurie yra buvę valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namu sektorių, esantį Sniego g. 2.

6.5. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracija galiojančių teisės aktų nepažeidė, kadangi asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, pats pareiškėjas apie tai nepranešė, o tai, kad pareiškėjas buvo valstybės tarnautojas, paaiškėjo jam būnant ir prisipažinus Pravieniškių PN-AK.

7. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Teismo posėdyje pareiškėjas E. M., remdamasis skundu, prašė tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas E. M. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10–15)):

– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2013 m. liepos 24 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 133 (plotas – 7,94 m²; kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 26 d. – 2013 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 133 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 9 d. kameroje Nr. 133 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 10 d. – 2013 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 133 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 133 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 133 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 21 d. – 2013 m. rugpjūčio 26 d. kameroje Nr. 133 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 27d. – 2013 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 133 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 133 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 133 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 11 d. kameroje Nr. 133 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 12 d. – 2013 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 133 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 23 d. – 2013 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 133 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 25 d. – 2013 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 133 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. spalio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 132 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 132 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 155 (plotas – 7,94 m²); kameroje buvo 2 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 155 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 155 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 10 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL);

– 2014 m. kovo 4 d. atvyko iš LAVL ir uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 4 asmenys;

– 2014 m. kovo 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 135 (plotas – 8,02 m²); kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 6 d. – 2014 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 135 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 135 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 13 d. – 2014 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 135 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 135 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 135 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. balandžio 4 d. – 2014 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 135 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 382 (plotas – 7,25 m²); kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 382 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 19 d. – 2014 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 382 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. balandžio 30 d. kameroje Nr. 382 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 1 d. – 2014 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 382 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gegužės 7 d. – 2014 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 382 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 10 d. – 2014 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 382 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gegužės 15 d. – 2014 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 382 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 17 d. – 2014 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 382 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gegužės 21 d. – 2014 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 382 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gegužės 27 d. – 2014 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 382 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. birželio 4 d. – 2014 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 382 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. birželio 14 d. – 2014 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 382 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. birželio 18 d. – 2014 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 382 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 262 (plotas – 7,86 m²); kameroje buvo 4 asmenys;

– 2014 m. birželio 21 d. – 2014 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 262 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. birželio 23 d. – 2014 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 262 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. birželio 26 d. – 2014 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 262 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 262 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. liepos 2 d. kameroje Nr. 262 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. liepos 3 d. kameroje Nr. 262 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. liepos 4 d. – 2014 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 262 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. liepos 8 d. – 2014 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 262 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 262 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. liepos 11 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių;

– 2014 m. rugpjūčio 29 d. atvyko iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 201 (plotas – 5,40 m²); kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. rugpjūčio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 390 (plotas – 36,54 m²); kameroje buvo 1 asmuo

– 2014 m. rugpjūčio 31 d. – 2014 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 390 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, sektorių, esantį Sniego g. 2.

2. Pareiškėjas laikotarpiais 2013 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. liepos 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (atsiliepimas į skundą (b. l. 10–15)).

3. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, 2013 m. liepos 24 d. užpildė asmenų, atvykusių į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pirmą kartą, apklausos anketą Nr. 93-2023, atsakydamas į jos 3 klausimą (ar buvo / yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas), parašė „ne“, tai patvirtino savo parašu (b. l. 18).

4. Pravieniškių PN-AK 2014 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 35(3)-5 „Dėl nuteistojo E. M. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namų sektorių, esantį Sniego g. 2“, išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo E. M. perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namų sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje, pasiūlyta Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus nuteistąjį E. M. tęsti paskirtą laisvės atėmimo bausmę perkelti į Vilniaus pataisos namų sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje (tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 35(3)-5 2014 m. rugpjūčio 22 d. patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas) (b. l. 19–20). Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 35(3)-5, be kita ko, nurodyta:

4.1. 2014 m. liepos 24 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas Nr.72(10-11)1157, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 1990 m. iki 1991 m. rugpjūčio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono milicijos komisariato nežinybinėje apsaugoje, baigęs (duomenys neskelbtini) milicijos kursus, kad 1990 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini) milicijoje, buvo komandiruotas atlikti praktiką į (duomenys neskelbtini).

4.2. 2014 m. liepos 24 d. gautas Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas Nr. 37(3)-204, kuriame nurodyta, kad 2014 m. liepos 24 d. į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių atlikti laisvės atėmimo bausmės buvo paskirtas nuteistasis E. M., kad bendraujant su nuteistuoju išsiaiškinta, jog pareiškėjas nuo 1990 m. iki 1991 m. rugpjūčio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono milicijos komisariato nežinybinėje apsaugoje. Siekiant išvengti konfliktų tarp nuteistųjų bei užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir saugumą būtų tikslinga pareiškėją tęsti tolimesnį laisvės atėmimo bausmės atlikimą perkelti į Vilniaus pataisos namų sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje.

4.3. 2014 m. rugpjūčio 8 d. gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento raštas Nr. S-20270, pagal kurį E. M. vidaus reikalų organuose ištarnavo 1 m. 6 mėn. ir 20 d.: nuo 1990 m. sausio 22 d. iki 1990 m. vasario 9 d. buvo (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriaus Kelių patrulinės tarnybos inspektoriumi, nuo 1990 m. vasario 9 d. iki 1991 m. birželio 1 d. – (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriaus Apsaugos poskyrio milicininku, nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1991 m. liepos 18 d. – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Apsaugos policijos sektoriaus policininku-kinologu, nuo 1991 m. liepos 18 d. iki 1991 m. rugpjūčio 12 d. – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Patrulių tarnybos policininku.

4.4. Pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi, be kita ko, nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. 4/07-71 (toliau – ir įsakymas Nr. 4/07-71 ) patvirtintų Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių (toliau – ir Paskyrimo taisyklės) 1.5 punktą į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

5. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyroje Nr. (94)-1S-8201 (toliau ir paskyra Nr. (94)-1S-8201), adresuotoje Pravieniškių PN-AK direktoriui ir Vilniaus pataisos namų direktoriui, nurodė, kad pareiškėjas perkeliamas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namų sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje (b. l. 22).

6. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K 2013 m. rugpjūčio 29 d. iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus, 2014 m. rugpjūčio 29 d. užpildė asmenų, atvykusių į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pirmą kartą, apklausos anketą Nr. 93-3047, atsakydamas į jos 3 klausimą (ar buvo / yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas), parašė „taip“, tai patvirtino savo parašu (b. l. 21).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą sprendžiama, ar jis buvo tinkamai laikomas Lukiškių TI-K nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. lapkričio 9 d. ir nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. liepos 11 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tiesiogiai nenurodė, kad jis skundžiasi kamerų ploto stygiumi Lukiškių TI-K, tačiau tai buvo nagrinėjama teismo posėdyje, be to, atsakovė pateikė atsiliepimą, be kita ko, ir apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, susijusias su kamerų plotais, todėl teismas šioje administracinėje byloje įvertins pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, susijusias tiek su kamerų plotu, tiek su ta aplinkybe, jog pareiškėjas, kaip buvęs pareigūnas, buvo laikomas kartu su kitais kaliniais.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti. Pabrėžtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes E. M. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. liepos 24 d.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų: suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

3. Minėta, kad pareiškėjas E. M. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą 30 000 Lt.

3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3.2. Šiame sprendime teismas konstatuoja neteisėtų veiksmų faktą, nes, E. M. nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. lapkričio 9 d. bei nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. liepos 11 d. būnant Lukiškių TI-K, buvo pažeidžiami įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. gegužės 1 d. – 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 21 d. – 2014 m. gegužės 26 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 8 d. – 2014 m. liepos 10 d. pareiškėjas laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Taigi, pareiškėjas iš viso 220 parų buvo laikomas netinkamai, pažeidžiant įsakyme Nr. V-124 nustatytus kamerų ploto reikalavimus, taikomus vienam asmeniui. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Be to, pažymėtina, kad E. M., kaip buvęs pareigūnas (dėl to ginčo šioje administracinėje byloje nėra (žr. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 35(3)-5 (b. l. 19–20)) buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, reikalavimus. Teismas vertina, kad pareiškėjas negalėjo 2013 m. liepos 24 d. tinkamai informuoti Lukiškių TI-K administracijos apie savo tarnybą valstybei (b. l. 18), nes jam nebuvo sudarytos sąlygos tai atlikti, o atsakovė neįrodė priešingai. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos piniginę išraišką, ypač pabrėžtina, kad turi būti įvertinta pareiškėjo, kaip buvusio pareigūno, nuolatinė įtampa būnant Lukiškių TI-K tarp kalinių.

3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma, todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (220 parų pareiškėjas E. M. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai, pažeidžiant kamerų ploto reikalavimus bei, kaip buvęs pareigūnas, laikomas kartu su kitais kaliniais), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2 000 eurų, kuris priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1 100 eurų. Teismo vertinimu, net ir įvertinus pareiškėjo, kaip buvusio pareigūno, laikymą kartu su kitais kaliniais, didesnės negu 2 000 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą už 220 parų, praleistų dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. lapkričio 9 d. bei nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. liepos 11 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis