Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-261-2886-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-24
Bylos Nr.: N-261-2886-09

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)

Kategorijos

45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla N-261-2886/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 79.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarties O. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00259-08, nes nagrinėjamu atveju O. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; O. K. nutarta iškelti administracinę bylą (b.l. 14).

2008 m. liepos 21 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus tyrėja surašė O. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, kadangi O. P. (dabartinė pavardė – K. (b.l. 7)), 2008 m. gegužės 26 d. apie 23:05 val. Klaipėdoje, Vingio – Smiltelės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo J. G., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas J. G., apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 196 punkto reikalavimus.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. liepos 21 d. nutarimu O. K. galutinai subendrinus nuobaudas paskirta 500 Lt bauda (b.l. 6, 10).

II.

O. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. liepos 21 d. nutarimą.

Skunde nurodė, kad Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamas nutarimas priimtas, neteisėtai, nes dar neįsiteisėjus 2008 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimui baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00259-08, ji Institucijos pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą. Teigia, kad ji nėra kalta dėl įvykusio eismo įvykio. Priimant nutarimą Institucija visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, t. y.: neįvertino vietovės, kur įvyko eismo įvykis ypatumų – ji nematė Smiltelės gatve pagrindiniu keliu atvažiuojančio pačio automobilio, o matė tik nuo įkalnės atvažiuojančio automobilio šviesas; transporto priemonių susidūrimas įvyko jai baigiant pravažiuoti sankryžą; policijos automobilis atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį; į jos automobilį atsitrenkęs policijos automobilis važiavo labai dideliu greičiu, todėl nuo smūgio jos automobilis apsisuko keletą kartų ir vertėsi; dėl žymiai viršyto greičio, policijos automobilio vairuotojas nespėjo laiku sustabdyti automobilio ir taip išvengti susidūrimo; byloje neapklaustas kitas policijos ekipažo patrulis bei su ja kartu važiavusi draugė. Mano, kad eismo įvykio aplinkybėms įvertinti reikalingos specialios žinios ar net autotechninė ekspertizė (b.l. 4).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir skundžiamą 2008 m. liepos 21 d. nutarimą palikti galioti. Nurodė, kad O. K. padarytas pažeidimas įrodytas administracinė bylos medžiaga, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas (b.l. 18).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu O. K. papildomai nurodė, kad į sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio, prieš sankryžą sustojo. Važiuodama per sankryža, pamačiusi artėjantį automobilį padidino greitį, tačiau J. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį. Matė, kad J. G. automobilis buvo labai toli, šis automobilis važiavo be įjungtų švyturėlių ir garsinio signalo, eismo įvykio metu policijos automobilis stabdė ir stabdydamas čiuožė. Mano, kad J. G. važiavo apie 80-90 km/h greičiu. Vairuoja 8 metus, prieš metus bausta administracine nuobauda už eismo įvykio sukėlimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos O. K. atstovas teigė, kad Institucija bylos pakankamai neišnagrinėjo – neapklausti visi eismo įvykio liudytojai, neatlikta autotechninė ekspertizė. Mano, kad būtų tikslinga grąžinti bylą tyrimui papildyti.

Nukentėjusysis J. G. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad dirba Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Apsaugos tarnybos vyr. patruliu. Eismo įvykio metu dirbo ekipaže. Apie 23.00 val. gavo iškvietimą, kad prie „Eglės“ turgaus sulaikytas vagis. Pagrindo skubėti nebuvo, todėl važiavo 50 km/h greičiu. Teigia, kad eismo įvykis įvyko labai greitai. Jo vairuojamą automobilį po smūgio nubloškė į kitą sankryžos pusę. Važiavo pagrindiniu keliu, pirma eismo juosta ir net negalvojęs, kad gali kas įvažiuoti į kelią. Kai iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis, jis metėsi į antrą eismo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 10 d. nutarimu O. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė inter alia už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turtą sugadinimą (apgadinimą). KET 196 punktas (Žin., 2003, Nr. 7-263 KET redakcija) nustato viruotojams važiavimo per sankryžas imperatyvą – nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos O. K. teiginius, kad eismo įvykis, įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl kito automobilio vairuotojo nustatyto greičio viršijimo, atmetė kaip nepagrįstus, nes jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 6,11), tarnybiniu pranešimu (žr. prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00259-08, b.l. 1), eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (žr. prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00259-08, b.l. 3-4), autoavarijos vietos planu (žr. prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00259-08, b.l. 5), specialisto išvada ((žr. prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00259-08, b.l. 26), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (žr. prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00259-08, b.l.17,18), paaiškinimu (žr. prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00259-08, b.l. 36) bei kita bylos medžiaga.

Įrodymų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, nepateikta ir teismas tokių nenustatė. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn su administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu sutiko, juose pasirašė, pareiškimų ir (ar) pastabų dėl įvykio vietos apžiūros O. K. nereiškė. Be to, priimant nutarimą O. K. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir tai Institucijos pagrįstai įvertinta, kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Rašytiniai bylos įrodymai bei pačios O. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje, jai į šią sankryžą įvažiavus iš šalutinio kelio. Kritiškai vertinami O. K. teiginiai, kad įkalnėje ji matė automobilio šviesas, tačiau pačio automobilio nematė, nes tuo pačiu teigia ir tvirtina mačiusi, kad automobilis buvo toli. Taikant vieną iš priežastinio ryšio nustatymo būdų - būtinosios sąlygos taisyklę, teismas padarė išvadą, kad, jeigu O. K. būtų tinkamai įvertinusi eismo situaciją sankryžoje ir davusi kelią pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, būtų galėjusi saugiai pervažiuoti sankryžą ir nebūtų įvykę eismo įvykio.

Vertinant eismo įvykio situaciją, automobilių išsidėstymą po susidūrimo, transporto priemonių apgadinimų pobūdį, teismas konstatavo, kad O. K. važiuodama per nelygiareikšmių kelių sankryžą šalutiniu keliu, tinkamai neįvertino, artėjusio prie sankryžos pagrindiniu keliu, policijos automobilio važiavimo greičio, nedavė jam kelio ir neįsitikino, kad važiuoti per sankryžą yra saugu, todėl įvyko eismo įvykis. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas iš eismo dalyvių turi išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Teismas pažymėjo, kad O. K. argumentas, jog administracinėn atsakomybėn ji patraukta neteisėtai, nes nebuvo įsiteisėjęs prokuroro 2008 m. liepos 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas, nes „skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 3 dalis).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamai patikimų O. K. kaltės, padarius ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus, įrodymų, tinkamai kvalifikavo jos veiką ir pagrįstai ją patraukė administracinėn atsakomybėn.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus, jį surašęs pareigūnas tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis). Nutarimas atitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimus, jį priėmęs pareigūnas tokią teisę turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). O. K. veika pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuota teisingai, nes ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus.

IV.

O. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas konstatavo, jog O. K. su administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu sutiko ir juos pasirašė, pastabų dėl įvykio vietos apžiūros nepareiškė, tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog esant stipriam smūgiui jos automobilis vertėsi ir po autoavarijos ji ilgai negalėjo atsipeikėti ir suprasti, kas įvyko. Be to, kitą dieną po avarijos, t. y. 2008 m. gegužės 27 d. kreipėsi į medikus. Medikai diagnozavo galvos sumušimą, sprando raumenų ir dešinės čiurnos raiščių patempimą. Esant tokioje būklėje žmogus gali pasimesti ir visiškai nesiorientuoti situacijoje. Todėl, teismo pozicija, jog O. K. kaltės įrodymas yra prisipažinimas dėl administracinio teisės pažeidimo yra neteisingas ir visiškai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

O. K. važiavo šalutiniu keliu ir įvažiavo į nelygiareikšmių kelių sankryžą. Teismas kritiškai įvertino parodymus, jog įkalnėje O. K. matė tik važiuojančio automobilio šviesas ir nematė pačio automobilio, tačiau iš automobilio šviesų nusprendė, jog automobilis dar toli. Tik įvažiavusi į sankryžą, pamatė stabdantį ir parčiuožiantį apsaugos policijos automobilį su neįjungtais švyturėliais ir be garsinio signalo, kurį vairavo uniformuotas policijos pareigūnas.

Nei nutarimą priėmusi pareigūnė, nei teismas, neįvertino aplinkybės, jog autoavarija įvyko tik pakilus į įkalnę, t. y. vietoje, kurioje nesimato įkalne atvažiuojančių transporto priemonių ir dėl vietovės ypatumo O. K. objektyviai negalėjo matyti atvažiuojančios transporto priemonės, o tik matyti jos žibintų šviesas. Todėl ji, prieš įvažiuojant į sankryžą, pačio automobilio, važiuojančio pagrindine Smiltelės gatve, nematė, nes jis buvo įkalnėje. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko jai bebaigiant pravažiuoti sankryžą, t. y. priešingos krypties eismo juostoje, o smūgis kliuvo į automobilio galinę dalį.

Policijos automobilis važiavo labai dideliu greičiu,ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes nuo policijos automobilio smūgio O. K. automobilis, apsisukęs keletą kartų vertėsi ir buvo nepataisomai sugadintas. Dėl žymiai viršyto leistino greičio policijos automobilio Ford Focus vairuotojas tiesiog nespėjo laiku sustabdyti automobilio ar kitaip išvengti susidūrimo.

Esant tokiems prieštaravimams, reikalingos specialios žinios ar net autotechninė ekspertizė. Tą patį patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs institucijos, Klaipėdos miesto VPK EPS atstovas.

ATPK 260 straipsnyje numatyti reikalavimai, keliami administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Vienas iš reikalavimų yra nurodyti liudytojų, jei tokių yra pavardes ir adresus. Surašant protokolą O. K. pareigūnei nurodė, kad eismo įvykį matė dar du liudytojai, kurie nėra apklausti, t. y. Ford Focus transporto priemonės ekipažo kitas patrulis G. N. bei su ja kartu važiavusi A. J., kurie turėjo būti nurodyti protokole. Šie liudytojai nebuvo nurodyti protokole. Teisme šie liudytojai taip pat nebuvo apklausti.

O. K. vairuojama transporto priemonė Opel Sintra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. K. (M. K.). Eismo įvykio metu automobilis Opel Sintra buvo nepataisomai apgadintas, todėl M. K. buvo padaryta turtinė žala. ATPK 273 straipsnis numato, jog nukentėjusios yra asmuo, kuriam yra padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Be to, minėtas straipsnis numato, jog nukentėjusiajam yra suteiktos tam tikros teisės, kurias jis gali realizuoti tik tuomet, jei procesiniu dokumentu jis yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Priešingu atveju, asmuo, nepripažintas nukentėjusiuoju netenka ne tik ATPK 273 straipsnyje numatytų teisių, tačiau netenka teisės į žalos atlyginimą. Todėl, teismas, apie teismo procesą neinformavęs ir į procesą nukentėjusiuoju neįtraukęs transporto priemonės Opel Sintra savininko M. K., pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo, teises.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis J. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad O. K. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui kartu su 200 m. liepos 23 d. skundu dėl Klaipėdos miesto VPK VP EPS 2008 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 244464 panaikinimo ne tik nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę po įvykio, bet ir nesirėmė šią aplinkybe motyvuojant skundo pagrindą. Motyvas, kad negalėjo suprasti, kas įvyko bei nesiorientavo aplinkoje, atsiranda tik apeliaciniame skunde, nėra pateikta gydytojo pažyma, kad ji buvo tokioje būsenoje, kad negalėjo suprasti savo ar kitų asmenų atliekamų veiksmų. Be to, būsena po įvykio negali turėti įtakos kaltės dėl eismo įvykio nustatymui.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad jai nebuvo išaiškintos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens teisės ir ji pasirašė tyrėjos nurodytame, tačiau jai nežinomame procesiniame dokumente. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas yra teisiškai nereikšmingas, nes veiksnus, protingas, suaugęs asmuo prieš pasirašydamas bet kurį dokumentą, perskaito jį ir preziumuojama, kad suprato jo turinį. Priešingu atveju turėtų atsisakyti jį pasirašyti arba nurodyti, kad nesutinka su juo.

Apeliantė, pati sau prieštaraudama, nurodo, kad visgi matė artėjančio automobilio žibintų šviesas bet nematė atvažiuojančios transporto priemonės. Žibintų šviesų matymas prilyginamas pačios transporto priemonės, nes tamsoje arba temstant, esant ir nedideliam atstumui, matosi tik žibintų šviesos iš kurių vairuotojas ir turi spręsti apie transporto priemonės artėjimą. Taigi, O. K., važiuodama šalutiniu keliu, turėjo būti pakankamai apdairi ir dėmesinga, todėl pamačiusi pagrindiniu keliu artėjančio automobilio šviesas, turėjo sulaukti kol jis pirmas pervažiuos sankryžą. Be to, esant tokiom eismo įvykio aplinkybėm, apeliacinio skundo motyvas dėl liudytojų nekvietimo į teismo posėdį bei jų neapklausimo, netenka reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Nepagrįstas apeliantės argumentas dėl teismo pareigos įtraukti į procesą nukentėjusiuoju transporto priemonės savininką M. K., nes nustačius apeliantės kaltę dėl eismo įvykio, jis gali civilinio proceso tvarka prisiteisti iš kaltininko patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažinta kalta ji, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apeliantės nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog O. K. kalta, padariusi ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus.

Nuobauda O. K. yra paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, kuria nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ir to paties straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad O. K. nesutinka dėl jai inkriminuojamų pažeidimų.

Tiek ATPK 127 straipsnio 1 dalyje tiek 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šių pažeidimų yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinio ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė O. K. padarytas KET 196 punkto reikalavimų pažeidimas.

Autoavarijos vietos planas (Baudžiamojo byla, b.l. 5), tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (baudžiamoji byla, b.l. 3) patvirtina, kad O. K., vairuodama automobilį Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam nukentėjusiojo J. G. vairuojamam automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

KET 196 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal KET 8 punktą sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Apeliantė nurodo, kad važiuodama įkalne matė tik važiuojančio automobilio šviesas, tačiau pačio automobilio nematė. Tačiau O. K., suprasdama, kad automobilis artėja prie sankryžos ir važiuodama šalutiniu keliu, turėjo sustoti ir nepradėti važiuoti tol, kol neįsitikins, kad tai neprivers kitų eismo dalyvių keisti judėjimo greitį ar kryptį. Toks vairuotojo elgesys privalomas ir dėl KET 53 punkto reikalavimo, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo <...>. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsargumo priemonių nesilaikė, kadangi net ir matydama atvažiuojančio automobilio šviesas, važiavo šalutiniu keliu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui.

Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei automobilio Opel Sintra vairuotoja O. K. būtų ėmusi visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama šalutiniu keliu būtų sustojusi ir praleidusi pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad eismo įvykį nulėmė O. K. padarytas KET 196 punkto pažeidimas. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1205/08(03) (baudžiamoji byla, b.l. 26-27) patvirtina, kad 2008 m. gegužės 26 d. eismo įvykio metu J. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl O. K. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Transporto priemonės techninės apžiūros aktai (baudžiamoji byla, b.l. 18) patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo J. G. vairuojamas automobiliai Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, O. K. veika tinkamai kvalifikuota ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo O. K. pripažinta kalta padarius ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus, kito vairuotojo kaltė nėra nustatinėjama. Tikrinama tik ar nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ATPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiuoju administracinio teisės pažeidimo byloje pripažintas J. G.. Apeliantė mano, kad nukentėjusiuoju turi būti pripažintas ir jos vyras M. K., kuris yra automobilio Opel Sintra, savininkas. Pažymėtina, kad O. K. ir M. K. yra sutuoktiniai. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis Opel Sintra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. buvo išduotas 2008 m. balandžio 19 d. (baudžiamoji byla, b.l. 47). Apeliantės ir M. K. santuoka sudaryta 2007 m. sausio 17 d., t. y. iki automobilio įsigijimo. Apeliantė įrodymų, kad sutuoktiniai yra pakeitę įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą, t. y. kad automobilis Opel Sintra M. K. priklauso asmeninės nuosavybė teise, nepateikė. Kadangi automobilis yra bendras sutuoktinių turtas kitą sutuoktinį pripažinti nukentėjusiuoju nėra pagrindo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė