- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-4701-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02745-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- L. S., V. S., uždarosios akcinės bendrovės „Stonus invest“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantanos logistika“, UAB "Vlantanos logistika", UAB "Vlantana", UAB "Stonus invest"
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės adminstracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
dalyvaujant pareiškėjų L. S., V. S., uždarosios akcinės bendrovės „Stonus invest“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantanos logistika“ atstovui advokatui D. B.,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei R. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S., V. S., uždarosios akcinės bendrovės „Stonus invest“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantanos logistika“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlantana“, UAB „Stonus Invest“, UAB „Vlantanos logistika“, V. S. ir L. S. (toliau – pareiškėjai) 2020 m. rugpjūčio 10 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2D-9276 „Dėl Jūsų 2020-06-08 skundo“ (toliau – skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. birželio 8 d. skundą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-21 sprendimo atmesti pasiūlymus specialiajam teritorijų planavimo dokumentui Nr. S-VT-55-18-47“ iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T11-324 „Dėl jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius-Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize rengimo“ nusprendė pradėti rengti jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius-Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros (toliau – Jungiamasis kelias) vystymo specialųjį planą su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize (toliau – Specialusis planas). Specialiuoju planu, be kita ko, numatoma rezervuoti 75 812 kv. m teritoriją visuomenės poreikiams, iš kurios 15 748 kv. m yra bendrai pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios ar kitais pagrindais valdomos žemės, naudojamos transporto ir logistikos verslui vystyti.
Pareiškėjai paaiškina, jog susipažinę su viešam svarstymui pateiktais Specialiojo plano su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės sprendiniais, 2020 gegužės 13 d. planavimo organizatoriui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė pasiūlymus dėl Specialiojo plano. Nesutikdami su planavimo organizatoriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (5.1.73 E) A5-2984 „Dėl pateikto pasiūlymo Jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize“, kuriuo planavimo organizatorius atmetė jų pateiktus pasiūlymus Specialiajam planui, kreipėsi į Inspekciją.
Pareiškėjų tvirtinimu, Inspekcija taip pat neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tenkinti jų skundą. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, nurodo, jog Inspekcija nepagrįstai rėmėsi išskirtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir vertino tik planavimo organizatoriaus atsakymo pagrįstumą, visiškai neatsižvelgdama į pareiškėjų skunde nurodytus argumentus, nesigilino į pareiškėjų nurodytus Specialiojo plano rengimo etapo procedūrų trūkumus, kuriuos pagal kompetenciją taip pat turėjo įvertinti, netikrino ir nevertino, ar Specialiojo plano rengimo etapo procedūros metu planavimo organizatorius parengė visus Specialiojo plano sprendinių konkretizavimui būtinus dokumentus, ar atliko visus veiksmus, numatytus ir būtinus tinkamam esamos būklės įvertinimui bei bendrųjų sprendinių formavimui.
Pareiškėjai skunde atkreipia dėmesį, jog Specialiojo plano iniciatorius Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad Specialusis planas turi būti rengiamas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize, t. y. Specialiojo planavimo iniciatorius savo priimtu teisės aktu – planavimo procedūrų dokumentu, nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizė turi būti atlikta būtent Specialiojo plano rengimo metu, kas reiškia, kad tokia analizė turi būti Specialiojo plano dalis. Specialiojo plano iniciatorius tikslingai pasinaudojo galimybe įtraukti žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės atlikimą į Specialiojo plano regimo procedūrą, nes tokią būtinybę lėmė susiklosčiusi faktinė situacija, susijusi su skirtingų asmenų – viešojo administravimo subjektų, visuomenės ir privataus turto savininkų interesų subalansavimu ginčo teritorijoje, todėl pareiškėjai daro išvadą, jog be žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės Specialiojo plano rengimo etapas negalėjo būti baigtas, o Specialiojo plano sprendiniai konkretizuoti.
Pareiškėjų manymu, būtina Specialiojo plano dalis, kurios pagrindu turėjo būti vadovaujamasi konkretizuojant Specialiojo plano sprendinius ir sprendžiant dėl Specialiojo plano koncepcijoje nurodytų alternatyvų, yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizė. Tuo tarpu Inspekcija nevertino Specialiojo plano rengimo stadijos atitikties teisės aktų reikalavimams, neįgyvendino Priežiūros įstatymu jai priskirtų funkcijų ir tuo pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo bei teisėtumo principus. Skundžiamas Inspekcijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 ir 8 straipsnių reikalavimų dėl priimtų viešojo administravimo subjekto individualių administracinių aktų išsamumo ir pagrįstumo bei gero administravimo principo užtikrinimo šio subjekto veikloje, nes yra visiškai teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame neišreikšta Inspekcijos pozicija dėl visų pareiškėjų skunde Inspekcijai nurodytų aplinkybių ir prašymų, nors tokią pareigą, kaip viešojo administravimo subjektas, Inspekcija turi.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) esančią informaciją, šiuo metu Specialiojo plano rengimo procesas yra baigiamojo etapo viešinimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, tikrindama, ar planavimo organizatorius tinkamai, t. y. motyvuotai ir pagrįstai, atsakė į pareiškėjų pasiūlymą, vertino, ar atsakyme į pasiūlymą yra nurodyti motyvai, dėl ko pareiškėjų pasiūlymas atmetamas. Atsakovės tvirtinimu, Inspekcija pareigos vertinti planavimo organizatoriaus atsakyme nurodytų argumentų dėl pareiškėjų pasiūlymo atmetimo atitikties teisės aktų reikalavimams šiame etape, t. y. baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu, neturėjo.
Inspekcija atsiliepime pažymi, kad šiuo atveju Inspekcijai kilo pareiga patikrinti planavimo organizatoriaus motyvaciją, ką nagrinėjamu atveju Inspekcija, laikydamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) įtvirtintos tvarkos, ir padarė, todėl ir skundžiamu sprendimu pagrįstai pareiškėjams atsakė, jog planavimo organizatoriaus atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – Nuostatai) 6.4.2 papunkčio reikalavimus. Inspekcija mano, kad pareiškėjų argumentai, jog Inspekcija tariamai nepagrįstai apsiribojo tik Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir dėl to, pareiškėjų nuomone, skundžiamu raštu įvertino tik planavimo organizatoriaus atsakymo pagrįstumą, tačiau neįsigilino į pareiškėjų pasiūlyme nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjų pateiktas pasiūlymas bei planavimo organizatoriaus atsakyme nurodyti šio pasiūlymo atmetimo argumentai bus vertinami ne šioje pareiškėjų skundo dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą nagrinėjimo stadijoje, o teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano derinimo ir tikrinimo stadijose.
Taip pat atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, vykdantis teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, be teisės aktuose, t. y. Teritorijų planavimo įstatyme, Priežiūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme ir Nuostatuose, įtvirtintų reikalavimų, taip pat laikosi ir viešosios teisės principo, kuris tiesiogiai susijęs su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.
Inspekcija atsiliepime pažymi, kad planavimo organizatorius pareigos priimti pareiškėjų pasiūlymą neturėjo ir šiuo metu neturi, tačiau turėjo (ir turi) pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjams į jų pasiūlymą, ką, Inspekcijos nuomone, planavimo organizatorius atsakymu ir padarė, o Inspekcija, atitinkamai, šioje stadijoje įvykdė jai priskirtą pareigą ir patikrino, ar planavimo organizatoriaus atsakymas buvo pakankamai motyvuotas. Todėl įvertinusi planavimo organizatoriaus atsakymą pareiškėjams, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą planavimo organizatorius įvykdė iš esmės nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo sutikimą / nesutikimą su pateiktu pareiškėjų pasiūlymu. Aplinkybė, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su planavimo organizatoriaus atsakyme nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjų pasiūlymą, savaime nesudaro pagrindo panaikinti Inspekcijos skundžiamą sprendimą, kuriuo tiesiog konstatuota, jog planavimo organizatoriaus atsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. atsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktais bei faktinėmis aplinkybėmis.
Atsakovės teigimu, Inspekcijos skundžiamas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas, t. y. Inspekcijos skundžiamame sprendime nurodyta, jog planavimo organizatorius pateikė atsakymą į pareiškėjų pasiūlymą, šį atsakymą pagrindė tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisės aktais, taip pat išsamiai nurodė, kodėl pareiškėjų pasiūlymas atmetamas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų 2020 m. birželio 8 d. skundą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-21 sprendimo atmesti pasiūlymus specialiajam teritorijų planavimo dokumentui Nr. S-VT-55-18-47“ ir nėra pagrindo panaikinti Inspekcijos 2020 m. liepos 10 d. priimtą sprendimą Nr. 2D-9276.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas pareiškėjų skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir teismo posėdyje pareiškėjų skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 2D-9276 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T11-324 „Dėl jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius-Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize rengimo“ (toliau – Sprendimas) nusprendė pradėti rengti jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su pravažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Specialiojo plano tikslas – užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje, nustatyti plėtros kryptis. Specialiojo plano uždaviniai – plėtoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas; numatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros ir jos vystymui reikalingų teritorijų apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas žemei visuomenės poreikiams paimti; numatyti susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti reikalingus servitutus.
Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – planavimo organizatorius) ir UAB „Atamis“ (toliau – plano rengėjas) 2019 m. sausio 23 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. AS-113 „Dėl jungiamojo kelio ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo su privažiuojamaisiais keliais specialiojo plano rengimo su žemės paėmimu visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize“ plano rengėjas parengė specialųjį teritorijų planavimo dokumentą „Jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize“ Nr. AT-19T-1418 (toliau – Specialusis planas).
Pareiškėjai, susipažinę su viešam svarstymui pateiktais Specialiojo plano su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės sprendiniais, 2020 m. gegužės 13 d. planavimo organizatoriui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė pasiūlymus dėl Specialiojo plano. Teikdami pasiūlymus pareiškėjai prašė planavimo organizatoriaus neteikti Specialiojo plano derinti, tikrinti ir tvirtinti, grąžinti Specialųjį planą į rengimo etapą ir pakoreguoti jį iš esmės. Taip pat pareiškėjai prašė įpareigoti Specialiojo plano rengėją UAB „Atamis“ iš naujo rengiant Specialųjį planą: a) nustatyti, ar objektyviai egzistuoja visuomenės poreikis tiesti Jungiamąjį kelią; b) pagrįsti konkretaus visuomenės poreikio tiesti Jungiamąjį kelią objektyvų egzistavimą bei tam poreikiui tenkinti reikalingų konkrečių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, atliekant dar Sprendimu numatytą sąnaudų ir naudos analizę; c) nustačius ir pagrindus konkretų visuomenės poreikį tiesti Jungiamąjį kelią, projektavimą tęsti alternatyvos Nr. 2 (projektinių siūlymų II varianto) sprendinių pagrindu ar pasirinkus kitą alternatyvą, labiausiai atitinkančią visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų pasiūlymus, 2020 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (5.1.73 E) A5-2984 „Dėl pateikto pasiūlymo Jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize“ informavo pareiškėjus, kad jų pateikti pasiūlymai Specialiajam planui buvo atmesti.
Pareiškėjai, nesutikdami su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymu, 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į Inspekciją prašydami: 1) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių pagrįsti konkretaus visuomenės poreikio jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo objektyvų egzistavimą bei tam poreikiui tenkinti reikalingų konkrečių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, atliekant sąnaudų ir naudos analizę; 2) nurodyti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui sustabdyti „Jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize“ rengimą iki bus pašalinti nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.
Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad planavimo organizatorius, užtikrindamas teritorijų planavimo viešumą, turi tik pareigą išnagrinėti pasiūlymus ir suinteresuotos visuomenės atstovams ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikusiems pasiūlymus, atsakyti apie pasiūlymų išnagrinėjimo rezultatus, o atsisakius priimti pasiūlymus – motyvuoti pasiūlymų nepriimtinumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, kad aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai yra nustatytas privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Inspekcija, nagrinėdama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, neturėjo teisės vertinti rengiamo Specialiojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su planavimo organizatoriaus atsakyme nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių visa apimtimi nėra atsižvelgiama į jų pastabas ir pasiūlymus. Kaip matyti iš pareiškėjų skundų, adresuotų tiek planavimo organizatoriui, tiek Inspekcijai, pareiškėjai iš esmės nesutinka su Specialiojo plano sprendiniais, pagal kuriuos numatoma rezervuoti 75 812 kv. m teritoriją visuomenės poreikiams, iš kurios 15 748 kv. m yra bendrai pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios ar kitais pagrindais valdomos žemės, naudojamos transporto ir logistikos verslui vystyti. Pareiškėjų keliamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės klausimas ir yra susijęs su konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstumu. Pažymėtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (5.1.73 E) A5-2984 „Dėl pateikto pasiūlymo Jungiamojo kelio, ruožo šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Klaipėda nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, su privažiuojamaisiais keliais, susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize“ išsamiai paaiškino ir pateikė išvadas, nusakančias jungiamojo kelio įrengimo poreikį, paaiškino, kad sąnaudų ir naudos analizė neprivalo būti atliekama specialiojo plano rengimo metu, o bus rengiama kaip atskiras dokumentas, pagrindė tai teisės aktų nuostatomis. Paaiškino, kad nustačius jungiamojo kelio poreikį siekiant užtikrinti sklandžius transportinius ryšius su magistraliniu keliu, susisiekimo saugumą ir patogumą ir t. t., buvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimas konkretizuoti 1 koncepcijos alternatyvą, kuri susisiekimo požiūriu yra racionalesnė bei teritorijų plėtros ir patrauklumo aspektu priimtinesnė.
Inspekcija nagrinėdama pareiškėjų skundą visas šias aplinkybes įvertino. Inspekcijos išvada, jog planavimo organizatorius tinkamai motyvavo pareiškėjų pasiūlymų nepriimtinumą, yra pagrįsta (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Skundžiamas Inspekcijos raštas yra motyvuotas, atitinkantis VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatas.
Nustačius, kad pareiškėjų ginčijamas Inspekcijos raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas išvestinis pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Tenkinti pareiškėjų skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjai prašo teismo priteisti jų naudai iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas šiuo teismo sprendimu yra atmetamas, darytina išvada, kad jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjų prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų L. S., V. S., uždarosios akcinės bendrovės „Stonus invest“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantanos logistika“ skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.