- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- eA2-9430-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00506-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- D. V.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) D. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, išnagrinėtoje pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (atsakovė) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, išnagrinėtoje pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėja nurodo, jog, jos nuomone, yra pagrindas bylos atnaujinimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Anot pareiškėjos buvo pažeistos tiek proceso teisės normos, tiek materialiosios teisės normos, t. y.:
1.1 Dėl proceso teisės normų pažeidimo nurodo, jog teismas neatliko tinkamo atsakovės informavimo apie procesą pareigos, t. y. nedėjo pakankamai pastangų, numatytų CPK (inter allia 130 straipsnyje), tam, kad tinkamai informuotų atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą. Nurodo, jog teismas tik vieną kartą bandė siųsti procesinius dokumentus atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimui grįžus neįteiktam, buvo priimtas sprendimas už akių. Pažymi, jog teismo vaidmuo informuojant bylos dalyvius apie pradėtą procesą yra aktyvus, kuris reikalauja maksimalių pastangų, numatytų įstatymuose. Teismas tokio rūpestingumo neparodė, todėl buvo pažeista atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą.
1.2 Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo nurodo, jog ieškinys pareikštas dėl žalos, susijusios su pareigos nevykdymu siekiant inicijuoti juridinio asmens bankrotą laiku. Ieškinyje tik formaliai remtasi faktu, jog atsakovė, būdama ieškovės vadove, laiku nesikreipė dėl bankroto procedūros pradėjimo ir tokiu būdu padarė žalą, kurią prašoma priteisti. Nebuvo laikytasi pareigos įrodinėti žalą pagal visus tris žalos įrodinėjimo elementus: a) neteisėtus veiksmus; b) pasekmes; c) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, kurios būtų lėmusios žalos atsiradimą. Įmonės vadovo atsakomybę gali lemti neteisėti veiksmai. Šiuo atveju ieškovė niekaip neįrodo, kokie veiksmai buvo atlikti, todėl į šią sąlygą atsikirsti nėra galimybės. Be to, ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau vadovo atsakomybę lemia ne jo priimti sprendimai apskritai, o tokie sprendimai, kurie pažeidžia rūpestingumo reikalavimą. Vadovo atsakomybė kyla ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimų priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Pagrindas, kuriuo remdamasi ieškovė reiškia ieškinį, yra atsakovės nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo laiku, įmonei tapus nemokia. Tokiu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kada įmonė tapo nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto. Tokių įrodymų teismui nepateikta. Be to, aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė įstatyme nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą ir kt.). Teismui nebuvo pateikti duomenys apie įmonės veiklą nuo jos įsteigimo, kurie būtų parodę, jog įmonė patyrė trumpalaikį nuosmukį, kuris laikui bėgant galėjo kisti į teigiamą pusę. Ieškinys pareikštas formaliai, neįrodinėjant aplinkybių, kurios šios kategorijos byloms būdingos ir kurias privaloma įrodinėti.
2. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo netenkinti atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, jog procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija proceso atnaujinimo pagrindu, byloje priimti teismo procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Pažymi, jog byloje buvo įrodytos visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. O atsakovė nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų aiškių teisės normos taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos priimant sprendimą. Tokių klaidų teismo sprendime ir nebuvo. Atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, pateiktas siekiant vilkinti bylą ir išvengti atsakomybės už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams padarytą žalą. Pažymi ir tai, jog nagrinėjant bylą procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, buvo priimtas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
3. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-06-01 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 buvo tenkintas ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir priteista iš atsakovės D. V. 67 562,67 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
4. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2023-06-22.
5. Pareiškėja (atsakovė) lygiai po trijų mėnesių nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo, t. y. 2023-09-22 pateikė per EPP sistemą prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
6. Pažymėtina, jog pagrindas atnaujinti bylos procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.
7. Anot pareiškėjos (atsakovės), nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 buvo padaryti tiek proceso teisės normų, tiek materialios teisės normų pažeidimai.
Dėl proceso teisės normų (ne)pažeidimo
8. Pagal teismų praktiką, jeigu buvo pažeista procesinių dokumentų įteikimo tvarka, tai pripažintina esminiu pažeidimu ir kvalifikuotina pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida.
9. Atsakovė nurodo, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 tik vieną kartą bandė siųsti procesinius dokumentus atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimui grįžus neįteiktam, buvo priimtas sprendimas už akių. Anot atsakovės, teismas neatliko tinkamo atsakovės informavimo apie procesą pareigos, t. y. nedėjo pakankamai pastangų, numatytų CPK (inter allia 130 straipsnyje), tam, kad tinkamai informuotų atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą.
10. Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Nustatyta, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 procesinius dokumentus (ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) atsakovei D. V. siuntė ne vieną kartą atsakovės gyvenamosios vietos adresu, o 2023-03-22 išsiuntė per EPP (atsakovė yra EPP vartotoja, jos paskyra EPP sistemoje aktyvuota, kas reiškia, jog yra davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje) ir papildomai tą pačią dieną teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tai yra ir atsakovės deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nuo 2020-01-07. Pašto siunta buvo saugoma 7 dienas, tačiau atsakovė siuntos pašte per saugojimo terminą neatsiėmė. Pašto siuntai grįžus neįteiktai, teismas patikrino SODROS duomenis, buvo gauta informacija, jog atsakovė yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Duomenų apie kokią nors atsakovės darbovietę gauta nebuvo. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Ši pašto siunta buvo saugoma 30 dienų, tačiau atsakovė siuntos pašte per saugojimo terminą ir vėl neatsiėmė. Teismas pažymi, jog atsakovė nenurodo absoliučiai jokių objektyvių aplinkybių (liga, ilgalaikis išvykimas iš gyvenamosios vietos, pranešimo apie siuntą negavimas ir pan.), kodėl ji du kartus neatsiėmė siuntos, kokios priežastys tai sutrukdė jai padaryti.
11. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 šiuo įstatyme numatytu įteikimo būdu ir pasinaudojo.
12. Teismas papildomai pažymi, jog atsakovė nebuvo išviešinusi jokio kito būdo, kaip būtų galima jai įteikti procesinius dokumentus. Teismui buvo žinomas vienintelis atsakovės adresas, kuris yra tiek jos faktinis, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Tą patį adresą ji nurodo ir prašyme dėl bylos atnaujinimo. Kaip minėta, atsakovė buvo ir yra ir EPP vartotoja, ji EPP sistema naudojasi (prašymą dėl bylos atnaujinimo pateikė per EPP sistemą), kad negavo teismo siųstų civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 procesinių dokumentų per EPP sistemą, nenurodo.
13. Kaip minėta, atsakovė nenurodo, kad ji tuo metu, kuomet buvo siunčiami procesiniai dokumentai iš teismo, negyvenamo nurodytu adresu, buvo išvykusi, dėl svarbių priežasčių negalėjo pasiimti pašto siuntos, negavo pranešimo apie siuntą, negavo pranešimo per EPP ir pan. Nesant tokių duomenų ir atsakovei to visiškai neįrodinėjant, teismo vertinimu, atsakovė procesinių dokumentų neatsiimdavo tyčia, juos ignoruodavo. Teismas pažymi, jog tuo atveju, kai į bylą įtraukti asmenys vengia priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, teismui įstatymo leidėjas yra suteikęs galimybę procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas tokia įstatymo suteikta galimybe ir pasinaudojo.
14. Atsakovė apeliuoja tuo, kad teismas jai procesinių dokumentų neįteikė CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka - viešo paskelbimo būdu. Tačiau pažymėtina, jog šis įteikimo būdas naudojamas tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Nagrinėjamu atveju atsakovės gyvenamoji vieta teismui buvo žinoma, todėl įteikinėti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo jokio teisinio pagrindo.
15. Kokiu dar kitu būdu teismas galėjo surasti atsakovę, apart procesinius dokumentus siunčiant atsakovei per EPP ir jos faktinės bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovė nenurodo. Kokias dar kitas maksimalias pastangas teismas turėjo įdėti, kad įteiktų atsakovei procesinius dokumentus, vengiančiai juos priimti, nenurodoma. Jeigu asmuo pasirenka būti pasyvus ir dėl subjektyvių priežasčių nepriimti jam teismo siunčiamų dokumentų, jis privalo prisiimti ir tokio savo elgesio pasekmes. Vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, teismas prieina prie išvados, kad atsakovei apie pradėtą civilinę bylą teismas pranešė tinkamai ir tik jos pasyvumas procese nulėmė sprendimo už akių priėmimą.
16. Teismo vertinimu, teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 jokio procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimo nepadarė, veikė taip, kaip numato įstatymo normos. O atsakovė tik dėl jai vienai žinomų subjektyvių priežasčių teismo siųstų dokumentų neatsiėmė nei pirmą, nei antrą kartą, nereagavo ir į teismo pranešimą, siųstą per EPP sistemą.
Dėl materialiosios teisės normų (ne)pažeidimo
17. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo bylą nagrinėjant CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
19. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju klaidos buvo padarytos tame, jogieškinys pareikštas formaliai, neįrodinėjant aplinkybių, kurios šios kategorijos byloms būdingos ir kurias privaloma įrodinėti, t. y.: tik formaliai buvo remtasi faktu (kuris turėjo būti vertinamas), kad atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto procedūros pradėjimo; nebuvo įrodinėjami visi trys žalos elementai: a) neteisėti veiksmai; b) pasekmės; c) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, kurios būtų lėmusios žalos atsiradimą; nebuvo įrodinėjamas fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimas, akivaizdus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus aplaidumas, suteiktų įgaliojimų viršijimas; nebuvo nustatinėjamas momentas, nuo kada įmonė tapo nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto; įmonės nemokumas turėjo būti įrodinėjamas ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt.); teismui nebuvo pateikti duomenys apie įmonės veiklą nuo jos įsteigimo, kurie būtų parodę, jog įmonė patyrė tik trumpalaikį nuosmukį.
20. Tačiau nustatyta, jog sprendime už akių teismas, be kita ko, išdėstė tokius motyvus: „Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-661-886/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022-02-15. Bendra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 117 225,67 Eur. Atsakovė nuo 2020-07-31 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinio VĮ Registrų centras teikto balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2020-12-31 buvo 19 735,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos (įsipareigojimai) siekė – 49 663,00 Eur. Taigi 2020-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokia, nes įmonės įsipareigojimai (49 663,00 Eur) viršijo turto vertę. Atsakovei, kaip įmonės vadovei, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tuo tarpu atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas vertintina kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Atsakovė yra atsakinga už žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (117 225,67 Eur) ir įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (49 663,00 Eur) ir yra lygi 67 562,67 Eur (117 225,67 Eur – 49 663,00 Eur). Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovės neteisėti veiksmai (nesikreipimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jai tapus nemokiai) lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Tačiau akivaizdu, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nevykdė įstatyminės pareigos, veikė priešingai įmonės interesams ir savo veiksmais padarė turtinę žalą. Todėl šiuo atveju atsakovės kaltė yra akivaizdi: atsakovė, kaip įmonės vadovė, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus. Nustačius, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovės, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą ir padidėjimą įmonės kreditoriams, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovė būtų laiku kreipusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovės atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 67 562,67 Eur žalos atlyginimas.“
21. Kaip matyti, priešingai negu nurodo atsakovė, teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 vertino ir nustatė, nuo kada įmonė tapo nemoki ir vadovei kilo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto. Teismas taip pat nustatė ir įvardijo visas įmonės vadovės atsakomybei kilti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, tiesioginį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pasekmių). Kaip nurodė teismas, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Tačiau atsakovė teikdama prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-3811-904/2023 atnaujinimo teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad jos kaltės šiuo atveju nėra, kurie keltų bent minimalias abejones dėl sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nesutinka būtent su įrodymų vertinimu civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 ir tuo, kad teismas įrodymus įvertino ne jos naudai, o ne kad buvo padaryta kokia tai aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą už akių. Naujų įrodymų, kurie leistų teismui abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir kurie būtų pagrindas atnaujinti civilinę bylą, atsakovė nepateikė.
22. Teismas pažymi, jog vien tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės normų taikymu priimant sprendimą už akių, neatitinka aiškiai ir esminei teisės normos taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kaip minėta, proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir kurie būtų pagrindas atnaujinti civilinę byląNr. e2-3811-904/2023.
23. Konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjos (atsakovės) prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 nėra pagrindo, nes nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl šių priežasčių pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas(CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos D. V.2023-09-22 prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-3811-904/2023 atnaujinimo.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023.
Nutarčiai įsiteisėjus, civilinę bylą Nr. e2-3811-904/2023 grąžinti į raštinę.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.