- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 1-328-885/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00249-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- M. M., J. Š.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimas, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą 2011-08-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. ir J. Š. 2012 metų birželio 30 d. apie 14:40 val. veikdami kartu bendrininkų grupėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Mickevičiaus g. 46 namo, Šiaulių m., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent, patekę į neužrakintą automobilį, tyčia lauždami vairą laužtuvu ir trenkdami kūju per vairą ir spynelę, tokiu būdu siekdami sulaužyti vairo užrakto mechanizmą, pasikėsino pagrobti R. B. priklausantį automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes vairo užrakto mechanizmo sulaužyti nepavyko, bei išsigando praeivių.
Be to, M. M. ir J. Š. 2012 metų liepos 1 d. apie 20:30 val. veikdami kartu bendrininkų grupėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Mickevičiaus g. 46 namo, Šiaulių m., pagrobė svetimą turtą, o būtent, prie savo automobilio „S. Y.“, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), trosu prikabino R. B. priklausantį 3000 litų vertės automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), ir jį nutempė iki metalo laužo supirktuvės, esančios Basanavičiaus g. 131, Šiaulių m., taip jį pagrobdamas, kur realizavo kaip metalo laužą.
Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pastebėjo mašiną ir tai, kad ji yra neužrakinta, todėl kilo mintis ją pavogti. 2012-06-31 kartu su J. Š. nuvyko į Mickevičiaus g., kur stovėjo automobilis. Pateko į automobilį, užkišo ilgą geležį, bet nepavyko nudaužti spynelės. Tai padarė su kūju. Netoliese buvo pašalinių žmonių, jie išsigando, nes atkreipė dėmesį, todėl automobilio pavogti tą kartą nepavyko. Kitą dieną, 2012-07-01, laiko tiksliai nepamena, bet buvo šviesus paros laikas, nuvyko vėl prie automobilio. Su didesniu geležiu bandė atlaužti vairą. Bandė nutempti, bet sunkiai sekėsi, tada nulaužė spynelę ir automobilį nutempė į vadinamą „šrotą", į metalo supirktuvę. Gatvės, kur yra supirktuvė, nepamena. Gali būti, kad tai Basanavičiaus g. Nutempę automobilį, kad vogtas nesakė. Sakė, kad automobilio dokumentus pametė. Už automobilį gavo 600 litų. Su J. Š. pasidalino po 300 litų. Metalo supirktuvėje iš anksto buvo susitaręs dėl automobilio. Civilinį ieškinį pripažįsta, žalą padarė. Ir turtinę ir neturtinę žalą pripažįsta. Įvykio metu buvo blaivus. Ar J. Š. buvo blaivus, nežino, nepastebėjo. Kad daro nusikaltimą suprato, bet reikėjo pinigų. Yra bedarbis, pragyvena iš tėvų. Žalą atlygins, ieškosis darbo. Žalos dar neatlygino, nukentėjusiojo atsiprašė. Dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju tarėsi. Žadėjo iš karto visą sumą atlyginti, bet negavo pinigų ir neatlygino. Daugiau nusikaltimų nėra padaręs. Savo elgesį vertina blogai. Teismui gali pasižadėti, kad nieko panašaus nebedarys. Žalą atlygins per metus. Supranta, kad praėjo pusmetis, bet žalos neatlygino nei trupučio. Su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo tarėsi pas tyrėją. Įvykio metu buvo bedarbis.
Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai dienos neatsimena, su žmona nuvažiavo pas mamą, kur susitiko M. M. ir šiam pasakė, kad yra neprižiūrimas atrakintas automobilis ir kad jau su metalo supirkimo punktu susitaręs. Po pokalbio nuvažiavo, apžiūrėjo. Prie automobilio nuvažiavę buvo kelis kartus. Kitą dieną kartu važiavo ir merginos, vėliau važiavo be jų. Išlaužė spynelę. Iš gretimo namo išėjo žmogus ir ilgai žiūrėjo, ką jie daro, todėl jie paliko automobilį ir išvažiavo. Dar kartą važiavo su merginomis, jos pasiliko parke, o jie nuvažiavo prie automobilio. Važiavo dviese su M. M., jo automobiliu. Jo automobiliu ištempė automobilį į Lydos g. Sustoję nulaužė vairą ir nutempė į metalo supirkimo aikštelę. Gautus pinigus pasidalino su M. M. Pasiėmė merginas ir grįžo į namus. Įvykio dieną buvo blaivus. Su aikštelės darbininkais tarėsi M. M. Su nukentėjusiuoju buvo susitikęs pas notarą, turėjo pasirašyti sutartį dėl žalos atlyginimo. Buvo sutarę, kad mokės dalimis. Šiai dienai nėra atlyginęs nieko. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik gal kiek per didelis. Turtinį pripažįsta visiškai, moralinis 3000 litų truputį per didelis. Žalą planuoja atlyginti, užsiregistravo į darbo biržą, gauna pašalpą. Kad žalą atlygins dalimis, su nukentėjusiuoju nepavyko susitarti. M. M. turėjo atnešti pinigus, bet neatnešė. Jis teistas jau buvo. M. M. pasiūlė pavogti automobilį, o jis kaip tik pradėjo gyventi kartu su drauge ir reikėjo pinigų. Dabar vedęs, gegužės mėnesį gims vaikas. Jis gauna pašalpą. Su nukentėjusiuoju sutarties dėl žalos atlyginimo dalimis nepasirašė. Nukentėjusiojo atsiprašė, bet jis neatleido. Už automobilį gavo 600 litų, pasidalino po lygiai. Kaip M. M. sakė, žalą atlygins per metus. Tokį savo elgesį vertina blogai. Daugiau nusikaltimų nėra padaręs, kartą teistas. Administracine tvarka nebaustas. Ikiteisminio tyrimo metu savo turto niekam neperdavė. Savo turto ir piniginių lėšų neturi.
Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. B. tyrimo metu parodė, kad 2012-07-09 apie 16 val. jis atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę Mickevičiaus g. Šiauliuose. Ties Mickevičiaus g. 46 namu esančioje aikštelėje pasigedo savo palikto stovėti automobilio OPEL FRONTERA, valstybins numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, tačiau visos penkios durelės buvo tamsiai žalios spalvos. Automobilis aikštelėje buvo pastatytas maždaug prieš tris mėnesius, tačiau paskutinį kartą automobilį matė ir jį apžiūrėjo 2012-06-27 apie 21 val. ir tuo metu automobilis buvo užrakintas. Grįžęs iš kelionės liepos 9 dieną važiuodamas pro šalį pamatė, kad automobilio vieta yra tuščia ir jo nebėra, todėl pagalvojo, kad galėjo trukdyti „Dujofikacijos“ darbuotojams ir paskambinęs pasiteiravo į policiją ar jo automobilis nėra uždarytas į aikštelę, kaip trukdęs eismui. Įsitikinęs, kad automobilio policijoje nėra, pranešė jiems apie automobilio vagystę. Kas galėjo ir kada tiksliai galėjo pavogti jo automobilį, jis nežino ir net neįtaria. Automobilį buvo įvertinęs 3000 litų, tačiau už jį buvo mokėjęs 10000 ar 11000 litų, todėl skubėdamas tikrai jo vertės tikslios nenurodė. Be to, automobiliui atsarginis ratas buvo iš vasarinių padangų komplekto, todėl dėl šios priežasties sugadintas vasarinis padangų komplektas ir jis likęs bevertis, nes reikalinga naudoti visas keturias nesiskiriančias padangas. Detalės, kurios yra surastos, taip pat yra likusios bevertės, nes niekur jų panaudoti nebegali ir jos jam nebereikalingos. Dar dėl visų šių nepatogumų jam padaryta ir moralinė žala, kurią vertina taip pat 3000 litų, todėl pageidauja reikšti civilinį ieškinį ir nori, kad jam būtų atlyginta žala, iš viso 6000 litų. Jeigu įtariamieji sutiktų atlyginti jam padarytą žalą jis su jais sutiktų taikytis (1 t. 4, 21-22 b. l.).
V. Š., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tyrimo metu parodė, kad birželio pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, kartu su M. M. atvažiavo jo automobiliu „S. M.“ į automobilių aikštelę, esančią Mickevičiaus gatvėje, tikslaus adreso nežino, kur M. M. nuėjo į netoli esantį namą nusipirkti cigarečių. Paskui grįžęs jai pasakė, kad šalia stovintis automobilis, kurio markės nežino, tačiau taip pat džipas, kiek pamena, tamsios spalvos, stovi per ilgai. Kaip suprato iš jo žodžių, kad tas automobilis nenaudojamas. Kam priklausė tas automobilis, nežino, bet tuo metu į M. M. žodžius neatkreipė dėmesio. Dar pasakė, kad jos brolis jam buvo sakęs, kad tas automobilis stovi atrakintas, tačiau to pati negirdėjo. Tuomet M. M. priėjo prie automobilio keleivio pusės durelių ir jas atidarė. Pati tuo metu buvo M. M. automobilyje, kuris stovėjo kokių trijų metrų atstumu nuo to stovinčio automobilio. Kai jie buvo atvažiavę, jau buvo prietema, tačiau tamsu nebuvo ir galėjo būti apie kokia 22 val. vakaro. M. M., kaip jau ir minėjo, priėjęs prie automobilio, atidarė keleivio dureles ir jas vėl uždaręs, grįžo į savo automobilį ir pasakė, kad automobilis atrakintas. Kokiu tikslu jis ėjo pažiūrėti į tą automobilį, nesidomėjo ir neatkreipė dėmesio. Paskui jie grįžo pas ją į namus. Paskui po kelių dienų, galėjo būti liepos 1 diena, apie kokią 18-19 val. jie kartu su M. M. jo automobiliu nuvažiavo pas jos brolį J. Š., atsigėrė kavos. Pas jį buvo jo draugė Ž. J. Paskui visi keturi išvažiavo, kur tiksliai norėjo važiuoti, nepamena, tačiau nuvažiavo vėl į tą pačią aikštelę, kur brolis nuėjo nusipirkti cigarečių. Jam grįžtant, M. M. išlipo iš automobilio ir pasiėmė kažkokį laužtuvą. Ką jie tarpusavyje kalbėjo nesiklausė, nes tuo metu kalbėjo su Ž. J.. Kokiu tikslu M. M. pasiėmė tą laužtuvą, nežino ir jo neklausė. Jie abu nuėjo prie ten stovinčio to paties automobilio, džipo. Jos tuo metu buvo M. M. automobilyje, kuris stovėjo, kokių 5-6 metrų atstumu nuo ano automobilio. Ką jie veikė nežino, tačiau pastebėjo, kad prieš juos kitoje gatvės pusėje kieme stovi moteris, kuri kažkur žiūri. Pasekusi jos žvilgsnį pamatė, kad ji žiūri į tą mašiną, kurioje M. M. buvo įlipęs į vairuotojo sėdynę, o J. Š. stovėjo prie vairuotojo durelių ir kažką darė. Tuomet išlipo iš automobilio ir, priėjusi prie brolio, jų paklausė ką jie čia daro. Jie atsakė, kad nieko, tačiau ji matė, kad M. M. tą iš automobilio išsineštą pagalį užkišo už vairo ir jį bando sukti, o brolis jam padeda. Kaip suprato, jie bandė išlaužti vairą, tačiau kokiu tikslu, nežino ir jų neklausė. Dar pasakė, kad juos kažkas stebi, nes pagalvojo, kad jie buvo įlipę į svetimą automobilį. Tada apsisukusi grįžo į M. M. automobilį, o paskui ją grįžo M. M. ir brolis. M. M. pagalį parsinešė ir padėjo į automobilio galą. M. M. pasakė, kad jie kartu su broliu važiuos pasidaryti pinigų, tuomet ji pasakė, kad jos su Ž. J. tada eis pasivaikščioti po parką. Kokių pinigų ir kokiu būdu jie važiuos jų pasidaryti ji nežinojo ir jų apie tai neklausė. M. M. jas atvežė ir paleido prie turgaus stotelės, o jie patys kažkur išvažiavo (1 t. 61-63 b. l.).
Ž. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tyrimo metu parodė, kad V. Š. ir M. M. yra jos draugai, juos pažįsta. O su V. Š. broliu J. Š. gyvena puse metų kartu. J. Š. automobilio neturi, M. M. turi automobilį lyg „S. J.“. Mickevičiaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Lietuvos dujų“ jie kartais atvažiuoja nusipirkti cigarečių. 2012-07-01, kai buvo atvažiavę, aikštelėje matė stovintį automobilį džipą, jo modelio nežino. Girdėjo, kaip M. M. su J. Š. kalbėjo, kad tas automobilis jau seniai stovi toje vietoje. Tada buvo ir V. Š.. Matė, kaip J. Š. su M. M., sėdėdami savo automobilyje, ilgą laiką stebėjo netoliese aikštelėje stovintį džipą. Po to jie nuėjo prie to džipo, atsidarė automobilio dureles, lyg keleivio pusės, bet tikrai nelaužė. Matė, kad bandė laužti vairą, bet nepavyko. Po to grįžo ir girdėjo, kaip M. M. siūlė J. Š. nutempti tą automobilį, bet J. Š. pradžioje nenorėjo sutikti. Po to jie visi išvažiavo. Ją nuvežė ir paliko namuose, o kur abu vaikinai ir V. Š. nuvažiavo, nežino. J. Š. tuo metu pas ją gyveno ir tą dieną, kaip sakė liepos mėn. 1 d., grįžo apie 21 ar po 21 val., sakė, kad M. M. parvežė. Po to ji vėlai vakare išklausinėjo J. Š. ir šis prisipažino, kad kartu su M. M. pagrobė tą džipą, kurį nužiūrėjo ir pridavė į metalo laužą, kokiu adresu ir kam nesakė (1 t. 72-73 b. l.).
A. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tyrimo metu parodė, kad pas D. K. į garažą dažnai atvažiuoja kaip pas draugą ir jokios veiklos su juo nevykdo. Tą dieną, kai buvo sulaikytas, pas D. tvarkėsi savo automobilį VW PASSAT, valt. Nr. (duomenys neskelbtini). Liepos pirmą dieną taip pat buvo susitikęs su D. K., nes, kaip jau ir minėjo, praktiškai pas D. K. būna kiekvieną dieną. Kiek jam žinoma, D. K. garaže ardo, tvarko automobilius, kuriuos nuperka pagal skelbimus. Kartais jam draugiškai padeda, tačiau už tai jokio atlygio negauna. Jis pamena, kad buvo atvarytas automobilis OPEL FRONTERA, valstybinių numerių neprisimena. Prie automobilio buvo du asmenys, su kuriais bendravo D. K., jis pats su jais nebendravo. Ką D. K. kalbėjo su tais asmenimis, jis negirdėjo. Ar D. K. buvo su jais susitaręs iš anksto, nežino. D. K. jam pasakė, kad nupirko tą automobilį už 600 litų ir paminėjo, kad dar turi atvežti popierius, tai yra to automobilio dokumentus. Tą automobilį D. K. paliko stovėti toje pačioje vietoje. Paskui jie išvažiavo, tačiau, kur nepamena. Ar D. K. išrašė kokius nors dokumentus, nupirkęs minėtą automobilį, nematė. Paskui atvažiavęs pas D. K. dar kelias dienas tą patį automobilį matė stovintį toje pačioje vietoje. Paskui dar po kelių dienų atvažiavęs matė, kad minėtas automobilis yra apardytas. Jį ardė pats D. K. Dar po kokios savaitės matė automobilį visiškai išardytą. Žino, kad išardytas detales, tiksliau kėbulą, iš metalo laužo supirktuvės atvažiavusi mašina išsivežė. Tai galėjo būti liepos 9-10 dienomis. Kitas detales jis pasiliko, kiek žino, garaže. Vėliau iš D. K. sužinojo, kad OPEL FRONTERA dokumentų jam niekas nebeatvežė (1 t. 94-96 b. l.).
D. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tyrimo metu parodė, kad pirkdamas automobilį nežinojo, kad šis vogtas, nes J. Š. žadėjo kitą dieną atvežti dokumentus, o rakteliai automobilio spynelėje kažkokie buvo. Kadangi automobilis nesikūrė, nes nebuvo akumuliatoriaus, todėl raktelių ir netikrino. Dar gali pasakyti, kad J. Š. pas jį buvo atvažiavęs tą pačią dieną ir ieškojo stiklo savo automobiliui, bei jam pasiūlė pirkti automobilį, nurodydamas, kad tai dyzelinis džipas, už kurį nori gauti 600 litų. Paklausus koks tai automobilis, jam atsakė, kad OPEL FRONTERA. Kadangi pats skubėjo, nes turėjo kitų reikalų, todėl pasakė, kad automobilį atvarytų ir daugiau apie nieką neklausė. Vakare važiavo adresu Basanavičiaus g. 131 Šiauliuose, tiksliai kiek valandų buvo negali pasakyti, kartu su A. L., nes turėjo J. Š. atvaryti mašiną. Paprastai pats garaže dirba iki 17 val., bet kadangi buvo sutaręs su J. Š., tai specialiai važiavo pažiūrėti, ar atvarytas žadėtas automobilis. J. Š. jis nepažįsta, tik susipažino su juo, kai jis atvažiavo pirkti lango ir kai iš jo nupirko mašiną, pasiėmė jo telefono numerį. Jo telefoną gavo tik po to, kai šis jam atvarė automobilį ir anksčiau su juo telefonu bendravęs nebuvo. Automobilį atvarė su kažkokiu draugu, kurio pats nepažįsta. Kai atvažiavo į garažą su A. L., J. Š. jau buvo atvaręs automobilį ir laukė jo. Apžiūrėjus automobilį, jis jam tiko. Pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, nes jis neturėjo sutarčių, o J. Š. dokumentų. Pinigus už automobilį jam sumokėjo iš karto, nes automobilis tiko pardavimui dalimis. Jo individuali veikla yra prekyba dalimis, automobilių remontas ir dar daug įvairių punktų, susijusių su automobiliais. Į jo individualią veiklą automobilių pirkimas yra įtrauktas, tačiau jų utilizavimas ne. Kasos apskaitos knygą turi, tačiau pirkdamas automobilį jo duomenų neįtraukė, nes žadėjo tai padaryti gavęs dokumentus. Kitą dieną nesulaukęs J. Š. su dokumentais, jam tris kartus skambino ir klausė, kada atveš dokumentus. Kiekvieną kartą gaudavo atsakymą, kad atveš už valandos, todėl, nesulaukęs dokumentų, nusprendė automobilį išardyti. Automobilį išardė pats vienas, reikalingas dalis sandėliavo pas save, nereikalingas išvežė į sąvartyną. Kėbulą ir rėmą išvežė į metalo laužą Pakruojo gatvėje esančiai įmonei „Tolmeta“. Variklis ir kitos dalys liko pas jį. Asmenį, iš kurio pirko automobilį matė pirmą kartą, tačiau jis jam pasirodė patikimas ir nepanašus į vagį, todėl tikrai neįtarė, kad automobilis yra vogtas (1 t. 126-127 b. l.).
2012-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ties Mickevičiaus g. 46 namu, padaryta įvykio vietos schema (1 t. 14-16 b. l.).
2012-07-16 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą D. K. nuomojamose patalpose, buvo rastos ir paimtos pagrobto automobilio „O. F.“ detalės (1 t. 33-35 b. l.).
2012-08-25 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos kratos metu rastos ir paimtos pagrobto automobilio „O. F.“ detalės (1 t. 35-42 b. l.).
2012-08-01 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0853, iš kurios matyti, kad rastos bagažinės durelės priklauso automobiliui „O. F.“ (1 t. 48-49 b. l.).
2012-09-04 eksperimento protokolu, iš kurio matyti, kad iš nukentėjusiojo paimtu užvedimo rakteliu galima atsirakinti rastų bagažinės durelių spyną, kitų durų spynelės minėtu raktu neatsirakina (1 t. 50-52 b. l.).
2012-07-17 A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad A. L. nurodė vietas, kur buvo atvežtas automobilis „O. F.“, kur išmetė nereikalingas jo detales (1 t. 97-102 b. l.).
2012-07-17 D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad D. K. nurodė vietas, kur buvo atvežtas automobilis „O. F.“, kur išmetė nereikalingas jo detales, kur pridavė metalą supirkimui (1 t. 128-134 b. l.).
2012-07-19 M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad M. M. nurodė vietas, iš kur pagrobė automobilį „O. F.“, kur vėliau jį atvarė parduoti (1 t. 168-175 b. l.).
2012-07-17 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas M. M. tėvui priklausantis automobilis „S. Y.“, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagalba buvo pagrobtas automobilis „O. F.“ (1 t. 187-193 b. l.).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, 2012-06-30 automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Mickevičiaus g. 46 namo, Šiaulių m. pasikėsino pagrobti svetimą, R. B. priklausantį turtą, automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 litų. M. M. ir J. Š. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl jie veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių M. M. ir J. Š. nusikalstama veika nebuvo baigta, nes vairo užrakto mechanizmo sulaužyti nepavyko, o taip pat ir dėl to, kad buvo pastebėti netoli įvykio vietos buvusių žmonių ir dėl to išsigandę pasišalino, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti apysunkį tyčinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų M. M. ir J. Š. visišką prisipažinimą, jų duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo R. B., asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje - protokoluose, užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. M. ir J. Š. 2012 metų liepos 1 d. apie 20.30 val. veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtu būdu iš stovėjimo aikštelės, esančios prie Mickevičiaus g. 46 namo, Šiaulių m., be turto savininko R. B. sutikimo pagrobė R. B. priklausantį automobilį „O. F.“, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), 3000 litų vertės, tuo padarydami R. B. 3000 litų turtinę žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji, neatlygintinai pasisavindami svetimą automobilį, įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos niekieno nepastebėti ir nuvilko pagrobtą automobilį į metalo supirkimo vietą. Kaltinamieji suvokė, kad pagrobia jiems nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, taip pat jie suvokė, kad dėl automobilio vagystės automobilio savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog M. M. ir J. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto - automobilio - vagystė.
Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę M. M. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, o viena šių veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. M. nusikalto būdamas praeityje neteistas (1 t. 200 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 197-199 b. l.), nedirbantis (2 t. 102 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t. 2 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas M. M. skiria laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 185, 186 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę J. Š. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad J. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, o viena šių veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. J. Š. nusikalto būdamas praeityje teistas 1 kartą, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus (2 t. 41-42 b. l.), kas atitinka įstatymo numatytą nusikaltimų recidyvo sampratą (BK 27 str.1 d. ), baustas administracine tvarka (2 t. 33-36 b. l.), nedirbantis (2 t. 23 b. l.), darbo biržoje registruotas (2 t. 24 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas J. Š. už padarytus nusikaltimus skiria sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, būdamas darbingas, siekia susirasti darbą, ką rodo aplinkybė, kad jis yra registruotas darbo biržoje, jo žmona laukiasi, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.
J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 18, 19 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 litų turtinės ir dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 23, 24 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas 3000 litų ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų M. M. ir J. Š. solidariai priteistina atlyginti 3000 litų nukentėjusiajam R. B.
R. B. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3 000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jis patyrė šoką, stresą, nepatogumus. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes buvo pasikėsinta į jo asmeninę nuosavybę, buvo pagrobtas ir visiškai sugadintas jam priklausantis automobilis. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo automobilis buvo paliktas stovėti ilgam, be akumuliatoriaus, kas rodo, kad jis nebuvo naudojamas nukentėjusiojo kasdienėje veikloje. Kaltinamieji teisme taip pat pripažino, kad nukentėjusysis dėl pagrobto automobilio patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, sutiko ir su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, o teisme neturėjo gynėjų advokatų, kurie galėtų įvertinti situaciją ir suteikti profesionalią gynybą bei patarti civilinio ieškinio klausimais. Todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamųjų M. M. ir J. Š. solidariai priteisiant atlyginti 300 litų nukentėjusiajam R. B.
Nukentėjusysis R. B. prašė iš kaltinamųjų M. M. ir J. Š. solidariai priteisti R. B. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už susipažinimą su baudžiamąja byla bei civilinio ieškinio surašymą. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš teismui pateiktos 2013-02-13 pinigų priėmimo kvito kopijos Nr. 652226 matyti, kad už teisinę pagalbą nukentėjusysis R. B. advokatui D. N. sumokėjo 500 Lt. Šios nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos solidariai iš kaltinamųjų M. M. ir J. Š.
Daiktiniai įrodymai - surastos automobilio „O. F.“ detalės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), raktelis ir transporto priemonės registracijos liudijimas, kurie tyrimo metu buvo gražinti nukentėjusiajam R. B. (1 t. 45 b. l.), paliktini neribotai nukentėjusiojo nuosavybei.
Daiktiniai įrodymai - automobilis SSANG YONG MUSSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis su pulteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimas, kurie tyrimo metu buvo gražinti saugojimui M. M. (1 t. 196 b. l.), paliktini neribotam jo disponavimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., 5 p., įpareigoti per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., 5 p., įpareigoti per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., 5 p., įpareigoti per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę J. Š. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., bausmės vykdymą J. Š. atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 4 d., 70 str., J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant J. Š. per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų M. M. ir J. Š. solidariai priteisti atlyginti 3000 litų nukentėjusiajam R. B.
Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų M. M. ir J. Š. solidariai priteisti atlyginti 300 litų nukentėjusiajam R. B.
Iš kaltinamųjų M. M. ir J. Š. solidariai priteisti 500 Lt nukentėjusiajam R. B. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktinius įrodymus - surastas automobilio „O. F.“ detales, valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), raktelį ir transporto priemonės registracijos liudijimą, kurie tyrimo metu buvo gražinti nukentėjusiajam R. B., palikti neribotai nukentėjusiojo nuosavybei.
Daiktinius įrodymus - automobilį SSANG YONG MUSSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pulteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimą, kurie tyrimo metu buvo gražinti saugojimui M. M., palikti jam neribotam disponavimui.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.