Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. karantino metu 2021 m. birželio 1 d., apie 10.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), atvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnams ir iškvietus Vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie atvykę nusprengė, kad T. P. dukrai K. P., g. (duomenys neskelbtini), tikslinga vykti kartu su jos motina į ligoninę vaiko apžiūrai, T. P. atsisakė perduoti vaiką ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (išreiktų aiškiai, garsiai ir kelis kartus) perduoti vaiką mamai. T. P. ėjo link kambario spausdamas rankomis vaiką prie krūtinės, norint išvengti, kad T. P. neužsirakintų kambaryje, ir paėmus jį už rankos T. P. aktyviai priešinosi. Asmuo buvo pakartotinai įspėtas dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo bei fizinės prievartos panaudojimo. T. P. į reikalavimus nereagavo spausdamas vaiką ir sukeldamas jo sveikatai pavojų nukrito ant žemės ir spaudė K. P. savo rankomis. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir užlaužus T. P. rankas motina J. P. perėmė vaiką iš T. P..

T. P. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad šių metų birželio 1 d. paskambino kažkas į duris, tuo metu jie buvo bute trise, žmona, dukra ir jis. Žmonos paklausė, kas atėjo, ji nieko jam neatsakė. Žmona atidarė duris su savo raktu. Tarp jų vyksta skyrybų procesas, jie gyvena atskirai. Bet ji turi jo buto raktus, bet kada gali ateiti ir išeiti. Atėję policijos pareigūnai klausė, kas čia vyksta, jis paklausė, ko jie nori. Jie pasakė, kad skambino jo žmona ir nurodė, jog vyksta konfliktas. Pasakė, kad su vaiku viskas tvarkoje, pagal nutartį, jam priklauso būti su vaiku, kai tuo metu yra jo žmona ir pareigūnų buvimas nereikalingas ir nebūtinas. Vėliau jie klausinėjo jo žmonos, jis su vaiku buvo kitame kambaryje. Jie stovėjo koridoriuje. Vėliau paguldė vaiką, nuramino, vaikas miegojo savo lovytėje. Vėliau pareigūnai garsiai kalbėjo, vaikas prabudo, pradėjo verkti. Jis pasakė dar kartą, kad jie išeitų, nėra reikalo, kad jie ten būtų. Jie paminėjo, kad pasikvietė vaikų teisės specialistus ir laukė toliau. Atvyko vaikų teisės, pasakė, kad galbūt vaiką reikia vežti į ligoninę. Jis paaiškino, kad vakar dieną buvo vežtas į ligoninę, buvo kviesta greitoji, vaikui viskas buvo gerai. Visi mažame koridoriuje garsiai kalbėjo, dėl to vaikas ir verkė. Buvo kalbama, kad vaiką reikia paduoti mamai ir reikia vaiką vežti į ligoninę. Jis pasakė, kad nėra reikalo, šiuose namuose jis prižiūrimas, visos priemonės yra namuose. Tada jis paprašė, kad išeitų, nes jų buvimas gąsdina vaiką ir jis verkia, nes negali nurimti. Paskui apsisuko ir ėjo link kito kambario, kuriame yra vaiko žaislai. Tuomet vienas iš policijos pareigūnų jam griebė už rankos ir pradėjo ją laužti, tuo metu kai vaikas buvo ant jo rankų. Kadangi vyko laužimas, jis klaupėsi ant žemės, bijojo, kad vaikui gali kažkas atsitikti, nes stiprus laužimas buvo. Bijojo, kad jeigu antrą ranką pradės laužti, iškris vaikas, tuo metu pareigūnas išplėšė vaiką jam iš rankų. Vėliau rankos atsilaisvino, jis atsikėlė, pareigūnai stūmė jį link kito kambario. Tada jis pasakė pareigūnams, ką jie čia daro, paprašė jų nusiraminti. Tada liepė jam apsirengti. Jis paklausė, kodėl turi eiti su jais kažkur, jie jam atsakė, kas jis pažeidė reikalavimus. Jis sakė, kad nieko nepažeidė, buvo savo namuose su savo dukra. Bet jis sutiko, nuėjo su jais į lauką, lauke dar kartu buvo ir jo mama. Tada jie liepė slėpti į automobilį, jis paklausė, kodėl jie jį nori uždaryti ir kažkur vežti. Jie pradėjo sakyti, kad jis nevykdė jų nurodymų. Jis bandė pasakyti, kad jie neturėjo tokios teisės per jėgą jam išplėšti vaiką ir užlaužti rankas. Vaikui viskas buvo gerai, juo buvo pasirūpinta, nebuvo jokio pavojaus. Jam buvo surašytas protokolas automobilyje. Paskui jis įlipo į automobilį ir parašė, kad nesutinka, kas parašyta protokole. Tuomet vyko skyrybų procesas. Gegužės 31 d. vyko planinis dukros patikrinimas pas gydytojus. Kai jis atėjo į gydymo įstaigą, dukra jau buvo pas gydytojus, visą laiką verkė ir jau pastebėjo antrą ar trečią kartą, kad gydytojai įrašo blogai vaiko svorį. Po vizito poliklinikoje, vaiką pasiėmęs išvažiavo link namų. Žmonai pasiūlė jeigu nori, gali sėstis ir važiuoti kartu. Jie buvo namie, ji išsikvietė policiją, policijos pareigūnai atvyko į butą ir vyko aiškinimasis, kur ir kada turi būti vaikas. Buvo policijos nuspręsta, kad vaikas lieka jo namuose ir žmona lieka namuose. Tokiu būdu iš ryto ji buvo toliau jo namuose. Pagal teismo sprendimą turėjo teisę tą dieną būti su dukra, ten numatoma, kad gali būti ir bendrauti su savo dukra. Tai buvo tas pats nutarimas ir praeitos dienos likę, o žiūrėti pagal teismo nutartį jis turėjo teisę bendrauti su vaiku. Nebuvo nustatytos valandos iki kada bendrauti su vaiku. J. P. nakvojo bute pas jį. Policijos pareigūnai nereikalavo nieko, nebuvo išsakyti tokie pasakymai, kad duoti vaiką. Nebuvo jam pasakyta, kad perduotų vaiką mamai. Jis nežino, kokia priežastis buvo iškviesti policijos pareigūnus. Smurto prieš J. P. nenaudojo. Tarpusavį tą naktį jie nekonfliktavo, buvo išėję pasivaikščioti kartu. Pareigūnai pasakė, kad juos kvietė jo žmona dėl konflikto. Konfliktas dėl vaiko. Policijos pareigūnai sakė, kad turi dokumentus dėl bendravimo. Pareigūnai, kurie buvo pirmą dieną atvykę, pasakė, kad nenaudos smurto ir per jėgą neatiminės vaiko, nes vaikui yra saugi aplinka. Liepė susitarti su žmona ir viskas. Kitą dieną buvo kiti pareigūnai ir nuo pat pirmos minutės jautėsi priešiškumas, net nebandė kažką aiškintis, tik kėlė konfliktą. Jam užlaužta ranka buvo įėjimo vestibiulyje, jis atėjęs iš kito kambario pasikalbėjo su tais žmonėmis, žengė vieną žingsnį ir pajuto, kad jam užlaužė ranką. Ten yra koridorius. Kambariuose yra spragtukai, bet ne spynos. Iki tol kai buvo pareigūnai, jis niekada nebuvo užsirakinęs, visur durys būdavo atviros. Kreipėsi į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur yra registruotas dėl patirtų traumų, buvo atliktos rentgeno nuotraukos ir nebuvo pastebėta lūžio, kreipėsi antrą dieną, nes paūmėjo skausmai.

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra T. P. žmona ir ji sutinka parodymus duoti. Birželio 1 d. buvo tęstinis T. P. veiksmas, laikė vaiką ir nedavė jai vaiko į rankas. Pirmadienį, gegužės 31 d., jis išvežė vaiką iš poliklinikos be jos leidimo, jis laikė jį pas save. Tą vakarą buvo kviesti pareigūnai, nes ji nesusitarė su T. P., kad jis atiduotų jai vaiką. Susitarė, kad leis jai ten permiegoti ir duos pamaitinti vaiką. Kai ji pernakvojo ir pamaitino vaiką, jis pasakė jai išeiti. Ji paklausė, ką jai veikti, jis pasakė, kad tai yra ne jo reikalas. Ji išsigando ir paklausė vadybininkės, ką jai daryti tokiu atveju, nes jai vyras neatiduoda vaiko. Ji jai pasakė, kad jeigu ji jaučia grėsmę vaikui, tuomet reikia kviesti pareigūnus. Ji paskambino ir T. P. pamatė, kad ji kalba telefonu. Vaikas norėjo pas ją ant rankų, bet T. P. neleido jai jos paimti ant rankų, prašė, kad duotų, bet jis nedavė, užsidarinėjo duris. Tada, kai jis pamatė, kad ji kažkur paskambino, jis pasakė, kad ji be jo leidimo negali nieko įleisti, tuo metu kai pareigūnai pasibeldė į duris. Ji stovėjo su dukryte ant rankų. Jis nustūmė ją į kitą kambarį, pargriovė su vaiku ant rankų ir atėmė vaiką ir nubėgo į kitą kambarį. Ji susirado savo raktus buto, įleido pareigūnus. Pareigūnai prašė jai duoti palaikyti vaiką, kad galėtų su juo pasikalbėti, bet jis nesutiko. Tada jie iškvietė vaiko teises, pareigūnai paskambino vadybininkei pasitarti dėl situacijos. Atvažiavo socialinė darbuotoja, vaiko teisės. Jie pasakė, kad yra sprendimas, nes sprendžia ką daryti nuo pirmadienio, pasakė, kad turi atiduoti vaiką mamai, vaikas turi važiuoti į ligoninę su mama, tačiau jis atsisakė tai daryti. Įvyko grumtynės, kai norėjo paimti vaiką. Tada išvežė į ligoninę patikrinti vaiką, paskui į krizių centrą ir laukia posėdžio, ką daryti toliau. Kai pareigūnai pamatė T. P., paprašė perduoti vaiką mamai, kad galėtų su juo pasikalbėti. Jie toliau nieko nesakė, laukė vaiko teisių. Jos tada pasakė, kad jis turi atiduoti vaiką, nes yra sprendimas. Ji galvoja, kad pareigūnai pareikalavo atiduoti vaiką, bet ji neatsimena tiksliai. Ji nematė, ką jis darė, buvo į kambarį nuėjęs, durys buvo uždarytos, dukra buvo nutilusi 15 min. Ji maitino savo dukrą vaisinėmis tyrelėmis. Dalį laiko žaidė su savo vaiku ir bandė kalbinti ir žaisti su ja, paskui kai pradėjo verkti ir norėjo ant rankų, žaidimai baigėsi.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jiems teko važiuoti į įvykį dėl smurto, tiksliai neprisimena datos, buvo berods birželio 1 d. Nuvykus į butą girdėjosi riksmai, patekus į butą buvo nesutarimai tarp vyro ir žmonos, vyras atsisakė vaiką perduoti motinai. Atvyko pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuo metu, pranešėja kreipėsi į juos nurodydama, kad T. P. neperduoda vaiko. Kilo nesutarimai šeimoje dėl vaiko. Jie ir vyko pasiaiškinti, ar smurtaujama prieš vaiką, ar prieš žmoną. Gavo pranešimą, kad kilo ginčas tarp tėvų dėl vaiko. Šiuo atveju, motinos atžvilgiu vyko smurtas. Vaikų teisių specialistai tuo metu buvo, teko surašyti šiam asmeniui protokolą dėl policijos reikalavimų nevykdymo. Čia gal tiesiog žodžius ne taip sudėliojo protokole. Šeimoje akivaizdžiai buvo mažametis vaikas, pažeidžiamos jo teisės dėl to ir surašė taip, šeimoje kilo ginčai, konfliktai. Kai atvyko, matė du suaugusius ir vaiką, tarp jų kilo konfliktas. Motina negalėjo žindyti vaiko, tėvas nedavė ir motina juo negalėjo pasirūpinti. Žinojo, kad tai yra šeima. Kitų aplinkybių susijusių su jų santykiais, jis nežinojo. Kolegos prieš tai buvo įvykį ir ten konfliktas jau buvo su ta situacija, bet tą dieną kai jis vyko į įvykį, nežinojo. Motina pateikė teismo nustatytą nutartį iš telefono ekrano. Jis pats asmeniškai paskambino vaiko teisėms, kad būtų apgintos vaiko teisės. Kalbėjo su juo, kad vaiką perduotų mamai. Buvo paprašyta, kad T. P. perduotų vaiką mamai. Nuo pat pradžių neatidarė durų, motina negalėjo pamaitinti savo vaiko, jis trukdė rūpintis vaiku motinai. Motina tai paaiškino ir tėvas to neginčijo. Buvo paprašyta, kad jis išeitų į koridorių pakalbėti, o motina tuo tarpu pabūtų su vaiku. T. P. vengė kalbėtis su jais, vaikščiojo iš kambario į kambarį. Buvo jam nurodyta perduoti vaiką motinai, bet jis neperdavė. Tuo metu motina kreipėsi pagalbos, nes jis atsisakė duoti motinai vaiką ir negalėjo pasirūpinti, šis vyras akivaizdžiai neleido mamai pamaitinti vaiko, atsisakė išeiti pasiaiškinti. Buvo iškviesti vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Abu, t. y. tiek motina, tiek vyras, aiškino skirtingai dėl vaiko priežiūros laiko. Pasitelkus specialistus, jie nusprendė, kad vaikas turi būti apžiūrėtas medikų ir turi vykti su mama. Tuo metu T. P. buvo koridoriuje ir atsisakė perduoti vaiką, todėl ir buvo panaudota jėga. Buvo pasakyta, kad jis perduotų vaiką ir netrukdytų pristatyti vaiką į medicinos įstaigą. Abiem rankomis apglėbęs laikė vaiką. Žino, kad T. P. nusisuko ir bandė bėgti į kambarį su vaiku. Žindanti mama turi pasirūpinti vaiku, tuo metu vaiku akivaizdžiai negalėjo pasirūpinti. Buvo užtvertas jam kelias ir tada jau kontaktas įvyko, bandė jį paimti, už rankos sugriebė jam. Sugriebęs, sulenkė kojas ir nugriuvo ant grindų. Apribojo jie tiesiog judėjimą, kai jis pradėjo priešintis, vengė atiduoti vaiką, užlaužė jam rankas ir tuo metu atidavė vaiką. Už abiejų rankų užlaužtos rankos buvo. Tas suėmimas nebuvo toks, čia kai jis nukrito ant žemės ir tada jau užlaužė rankas. Nebuvo užlaužtos rankos, bet laikė jį tikrai iki nukritimo jo. Dėl šio įvykio nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Filmavo kameros, prie medžiagos turėtų būti. Yra kiekvienas įvykis, kurį jie filmuoja, kameros prikabintos prie uniformos. Vaiką motina pasėmė su vaikų teisių apsaugos specialistais išvežė į medicinos įstaigą. Vėliau buvo surašytas protokolas. Surašė protokolą dėl to, kad T. P. neperdavė vaiko motinai. Nelabai supranta, kodėl turėtų taikyti karantino pažeidimą.

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jie nagrinėja pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Dienos metu dirba vieni specialistai, o naktį dirba jau kiti. Birželio 1 d. dirbo su kolege, gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Kai gauna pranešimą, turi maždaug 10 min. susipažinti su šeima. Jie faktų nenustatinėja, smurtą artimoje aplinkoje tiria policija. Jie važiavo dėl vaiko interesų. Jie žinojo, kad yra pažeista bendravimo tvarka. Bendravimo tvarkoje nustatyta, kad gali bendrauti abu tėvai, o vaiko gyvenamoji vieta yra su mama, tačiau ji negalėjo vaiko pasiimti. Jiems ta šeima yra žinoma. Teko dalyvauti posėdyje, atsakinėti į raštus T. P. ir J. P., pas juos raštai buvo sudėti, kad vienas pamatė valandą ir 15 min. vaiką, kitas mažiau, vienas daugiau laiko. Jie skundžiasi vienas kitu. Teko tiesiog gauti iš kontrolierės išvadas, kad jie galimai susitarę atvyko tą dieną, tai jokio susitarimo nebuvo ir jokių pažinčių jie neturi nei su T. P., nei su J. P.. Atvykus į vietą, bute, buvo T. P., J. P., policijos pareigūnai. Atvažiavo su kolege, atvyko iš socialinės paramos T. ir socialinė darbuotoja. Kodėl jos atvyko, ji pasakyti negali, jie jų nekvietė. Kiek buvo žmonių ji pasakyti negali, jai buvo svarbiausia vaikas. Kažkur 9 žmonės buvo bute. Kaip ir minėjo, šeima jiems yra žinoma, jie pastoviai konfliktuoja dėl priežiūros, dėl bendravimo tvarkos, per susitikimus dažnai konfliktuoja. Kai jie atvyko vaiką tėvas laikė ant rankų, jis neperdavė vaiko motinai. Žmogus elgėsi neadekvačiai, antrą parą jis laikė vaiką, buvo gražiai paprašyta, kad vaiką perduotų mamai. Jis bandė lenktis prie žemės, tą kūdikį spausti, policijos pareigūnai jį sulaikė. Mama galiausiai paėmė tą vaiką. Jie buvo iškviesti dėl konflikto, dėl smurto artimoje aplinkoje. T. P. smurtauja prieš J. P. dėl vaiko. Pranešime nerašoma kas, prieš ką smurtauja. Yra programėlė, gauna pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad vyksta konfliktas dėl vaiko, mažametis vaikas K. P.. Vaikas nebuvo perduotas mamai. Pagal bendravimo tvarką, tėčiui nustatyta tvarka yra 2 val., o jis dvi paras laikė vaiką ir neperdavė mamai. Jie patys prašė perduoti vaiką mamai. Ji ir kolegė G. L. yra vaiko teisių specialistės pasakė, kad perduoti vaiką mamai, tačiau jis neatidavė. Jie kalbėjo ilgai, jis nepaaiškino, kodėl neperdavė mamai vaiko. Policijos pareigūnai irgi prašė atiduoti vaiką mamai. Vaikas negalėjo būti pas tėtį, nes yra nustatyta bendravimo tvarka, prieš tai gegužės 31 d. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, viskas vyko 5 val. jie po 5 val. įkalbinėjimo susitarė, kad leis vaikui permiegoti ir rytoj grąžins mamą. O prieš tai vaiką pagrobė iš poliklinikos. Iš to išplaukė reikalavimas, nes jau žinojo, kad vakar vaikas nebuvo atiduotas mamai. Jie visi sakė, kad vaiką reikia perduoti mamai. T. P. neteisėtai laikė vaiką mamai neperdavęs antrą parą. Jis prieš tai nesilaikė bendravimo tvarkos. Tą dieną jie atvažiavo dėl smurto artimoje aplinkoje, jie nusprendė, kad galimai vaikui yra nesaugu, motina pasakė, kad jis smurtavo prieš ją, jie bet kokiu atveju turėjo vaiką išvežti iš aplinkos. Jie matė klykiantį vaiką, vaiko nedavė nuraminti motinai, kuris yra maitinamas mamos pienu, jis per prievartą laikė jėga ir neatidavė vaiko.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog namuose vyksta konfliktas tarp J. P. ir jos vyro T. P. dėl kūdikio K. P.. Visi vietoje, namuose yra kūdikis. GMP atsisakė (b. l. 8-9).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 1 d., apie 9.00 val. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė J. P., kuri nurodė, kad jos vyras T. P. neatiduoda jos kūdikio, t. y. K. P.. Tuo metu bute buvo T. P., kuris ant rankų laikė verkiantį vaiką. Jis nurodė, kad vaikas verkia pamatęs motiną ir motina juo nesugeba pasirūpinti, todėl vaiko jis neatiduos. Pasiaiškinti situacijai buvo iškviesti Vaikų teisių apsaugos specialistai (toliau – VTAS) (A. L., R. R. tel. (duomenys neskelbtini)) ir Socialinės darbuotojos – atvejų vadybininkės (T. M. ir I. B.), VTAS darbuotojai įvertino padėtį ir nusprendė, kad vaikui kartu su motina reikia vykti į medicininę įstaigą vaiko apžiūrai. T. P. atsisakė perduoti vaiką ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų perduoti vaiką mamai. T. P. pradėjo elgtis neprognozuojamai ir neadekvačiai eidamas link kambario spausdamas rankomis vaiką prie krūtinės. Tuo metu norint išvengti, kad T. P. neužsirakintų kambaryje paėmė jį už rankos, T. P. pradėjo aktyviai priešintis, asmuo buvo pakartotinai įspėtas dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, bei fizinės prievartos panaudojimo. T. P. į reikalavimus nereagavo spausdamas vaiką ir sukeldamas jo sveikatai pavojų jis nukrito ant žemės ir spaudė K. P. savo rankomis. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir užlaužus T. P. rankas, motina J. P. perėmė vaiką iš T. P.. Dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo T. P. buvo pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį (b. l. 10).

Iš policijos įvykių suvestinės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnai buvo ne kartą kviečiami (b. l. 11-16).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta įvykio vietoje pareigūnų „Body cam“ filmuota vaizdo ir garso medžiaga, kuri teismui pateikta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-17751-21.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4¹ dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad T. P. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad tyčia priešinosi ir sąmoningai nevykdė savo tarnybines pareigas vykdančių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų.

Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Minėto Įstatymo 5 straipsnyje yra apibrėžti policijos uždaviniai, kurių tarpe – tai žmogaus teisių ir laisvių apsauga (1 dalies 1 punktas), asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (1 dalies 2 punktas), neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo (1 dalies 3 punktas), nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (1 dalies 4 punktas), atskleidimas ir tyrimas (1 dalies 5 punktas). Pagal šio Įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams, juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių vienetų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

T. P. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su juo vaikui viskas buvo gerai, vaiku buvo pasirūpinta ir nebuvo jokio pavojaus. Atvykę policijos pareigūnai nieko nereikalavo, jam nebuvo išsakyti reikalavimai perduoti vaiką mamai, jis apskritai nežino, kokia buvo priežastis kviesti policijos pareigūnus. Tokius T. P. parodymus paneigia tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai, tiek ir faktinės aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše. Apklaustas liudytoju į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. S. teisme parodė, kad gavus pranešimą dėl ginčo tarp tėvų nuvyko į įvykio vietą, kur vėliau atvykus Vaiko teisių apsaugos specialistams T. P. buvo nurodyta perduoti vaiką motinai, bet T. P. to nedarė. Įvykio vietoje vaiko mama J. P. pareigūnams nurodė, kad negalėjo pasirūpinti vaiku, kurio T. P. jai nedavė. Apklausta teisme J. P. parodė, kad kilus ginčui dėl vaiko, kurį T. P. jai atsisakė atiduoti, ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie iškvietė vaiko teisių specialistus. Šiems atvykus kartu su socialinėmis darbuotojomis buvo priimtas sprendimas vaiką perduoti mamai, ji su vaiku turėjo važiuoti į ligoninę. T. P. atsisakė tai daryti, įvyko grumtynės. Liudytoja R. R. teismui nurodė, kad įvykio vietoje T. P. eklgėsi neadekvačiai, antrą parą laikė vaiką pas save, vaiko neperdavė vaiko motinai. Buvo pareikalauta vaiką perduoti mamai , tačiau to T. P. nepadarė, lenkėsi prie žemės, spaudė kūdikį, dėl ko T. P. policijos pareigūnai sulaikė. Tokiu būdu visi teisme apklausti liudytojai nurodė, kad T. P. buvo aiškiai ir ne kartą išreikštas reikalavimas perduoti kūdikį vaiko mamai, tačiau T. P. to nepadarė. Galiausiai ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17751-21 medžiagoje esantys policijos pareigūnų „Body Cam“ daryti įvykio vaizdo su garsu įrašai patvirtina liudytojų parodymus ir kategoriškai paneigia T. P. versiją apie tai, kad jam reikalavimai nebuvo išsakyti. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0601_101724_016“, ties 3.34 min. pareigūnas T. P. pasako „jūs vaiką mamai perduokit, mes pabendrausim su jumis“. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0601_101724_017“, 3.46 min. pareigūnas pareikalauja „duokit vaiką“, 3.49 min. reikalavimą pakartoja „duokit vaiką mamai“, 3.53 min. vėliaus siekiant išvengti grėsmės kūdikiui aiškiai išreiškia reikalavimą „paleiskit vaiką“, 4.10 min. reikalavimą „paleisk vaiką“ pakartoja. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0601_101724_018“ 0.18 min. pareigūnas aiškina T. P., už ką jis bus sulaikomas, t. y. kokio reikalavimo kaltininkas neįvykdė, nes „jums buvo pasakyta, vaiką perduot mamai“.

Teismas įvertinęs aukščiau minėtus Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintus ir privalomus policijos pareigūnų uždavinius ginti žmogaus teises, užtikrinti asmens apsaugą, viešąją tvarką, neatidėliotinos pagalbos teikimą asmenims, kai ji būtina dėl jų bejėgiškumo, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją pripažįsta, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje tinkamai vykdė savo funkcijas ir pagrįstai įgyvendindami policijos uždavinius turėjo ne tik teisę, bet šiuo atveju ir pareigą duoti T. P. teisėtą nurodymą perduoti kūdikį vaiko motinai. Už tokio teisėto policijos pareigūnų nurodymo ir reikalavimo nevykdymą T. P. privalo atsakyti įstatymų numatyta tvarka.

Atsakomybė už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą yra numatyta administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnyje. Teismas kartu įvertina tai, kad T. P. neteisėtos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. birželio 1 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. (iki 2021 m. liepos 1 d.) galiojo karantino režimas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Dėl šios priežasties posėdžio metu įspėjęs kaltinamą T. P. dėl galimo nusižengimo veikos perkvalifikavimo teismas vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi keičia administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodytą T. P. veikos kvalifikaciją pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį į teisingai nustatytą ir faktinį įvykio laiką atitinkančią teisės normą nurodant, kad T. P. karantino metu padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4¹ dalyje.

Pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas T. P. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.

T. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė administracinį nusižengimą, susijusį su valdymo tvarka, elgėsi įžūliai, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis praeityje teistas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 294 str. 2 d.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 2), kaltės nepripažino, jam nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, padaryto nusižengimo turinį, kaltės turinį, reikšmingas kaltininko asmens savybes ir piktnaudžiavimą nustatytos tvarkos reikalavimais dėl bendravimo su vaiku – T. P. skirtina artima, bet didesnė nei sankcijos vidurkis numatyta piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas

nutarė:

T. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „L. B.“ Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 21134745617. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.