Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, teistas, paskutinį kartą 2012-12-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Ž. 2014 m. balandžio 21 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 14 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės girtumas), konflikto metu su nepilnamečiu sūnumi S. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), jį pastūmė, dėl ko S. Ž., griūdamas susižalojo dešinės rankos mažąjį pirštą, taip sukėlė savo šeimos nariui nukentėjusiajam nepilnamečiui S. Ž. fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. Ž. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

A. Ž., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. balandžio 21 d. apie pietus jis savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konfliktavo su nepilnamečiu sūnumi S. Ž.. Jis sūnų pastūmė ir sūnus griuvo. Ar griūdamas sūnus užsigavo pirštą, jis nematė. Tą dieną buvo labai girtas. Savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigia ir labai gailisi nusikaltęs (26 b. l.).

Nukentėjusysis nepilnametis S. Ž. parodė, kad 2014 m. balandžio 21 d. apie 13-14 val. į namus grįžo neblaivus tėvas A. Ž.. Tarp jų kilo konfliktas, nes tėvas užpylė vandeniu ugnį, kurią jis buvo užkūręs. Tėvas pradėjo vadinti jį įvairiais negražiais žodžiais, todėl jis tėvą išstūmė per duris ir iškvietė policiją. Atvažiavus pareigūnams, jie su tėvu vienas kitam pretenzijų neturėjo. Praėjus gal 10 minučių, kai policininkai iš jų namų išvažiavo, tėvas vėl pradėjo koliotis negražiais žodžiais, grasino granata susprogdinti namus, o sau pasidaryti galą. Tada jis nuėjo į antrą aukštą žiūrėti televizoriaus. Tėvas atėjęs televizorių išjungė, ištraukė antenos kabelį iš blokelio. Tėvas jį abiem rankomis pastūmė į krūtinę ir jis griūdamas susižalojo dešinės rankos mažąjį pirštą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tėvas kai būna girtas, visada elgiasi agresyviai, koliojasi, grasina susprogdinti namus, paleisti dujas, ne kartą yra smurtavęs prieš jį ir kitus vaikus (6-7 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiajam nepilnamečiui S. Ž. užfiksuotos smurto žymės ant dešinės rankos mažojo piršto (4-5 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad įvykio metu A. Ž. 2014 m. balandžio 21 d. 17.52 val. nustatytas 2,26 promilių girtumas (10 b. l.).

Kaltinamojo A. Ž. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - nepilnamečiui sūnui S. Ž.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. Ž. siūlė nubausti 45 parų arešto bausme.

Kaltinamasis A. Ž. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Ž., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. Ž. yra teistas, paskutinį kartą – Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (28-36 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (37-43 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (45 b. l.), išsituokęs, nedirbantis, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Klovainių seniūnijos charakterizuojamas, kaip girtaujantis asmuo (47 b. l.), registruotas darbo biržoje (49 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti arešto bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) A. Ž. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą paskirti bausmę - 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą (BK 49 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. Ž. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. (11, 18 b. l.), tai yra viena para.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (24-25 b. l.) kaltinamajam A. Ž. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką A. Ž. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 22 d., tai yra vieną parą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. Ž. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.