Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-21 · Byla Nr. N-502-645-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-21
Bylos Nr.
N-502-645-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-645/2008Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI; Institucija) įgaliotas pareigūnas V. G. surašė administracino teisės pažeidimo protokolą Nr. 171959 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2007 m. liepos 4 d., 12.30 val., Sodų g., Skaidiškėse, Vilniaus rajone, ir Žvirblių g., Vilniuje, (Naujosios Vilnios turgavietė) buvo atliktas operatyvus patikrinimas kioskuose, priklausančiuose V. G.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. G., susitaręs dėl darbo laiko, pobūdžio, sąlygų ir apmokėjimo, nebuvo sudaręs darbo sutarčių su 3 samdomomis darbuotojomis. Patikrinimo metu kioske Skaidiškėse pardavėja dirbo G. G., a/k (duomenys neskelbtini). Ji dirbo nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. liepos 4 d., kas antrą savaitę, nuo 8 iki 20 val. 300 Lt ir 1 proc. nuo apyvartos (apie 100 Lt) atlyginimą už atidirbtą savaitę jai mokėjo V. G. Tokiom pačiom sąlygom nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. liepos 5 d. dirbo ir kita kiosko Skaidiškėse pardavėja U. S., a/k (duomenys neskelbtini). 2007 m. liepos 4 d. patikrinimo metu, apie 15 val., kioske Nr. 74, esančiame Žvirblių g., Naujosios Vilnios turgavietėje, Vilniuje, kurį V. G. nuomojasi iš uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis” (toliau – ir Bendrovė), pardavėja dirbo A. M., a/k (duomenys neskelbtini), kuri V. G. dirbo nuo 2004 m. iki 2007 m. liepos 4 d. ir gaudavo iš jo 200 Lt atlyginimą už atidirbtą savaitę. Atlyginimą moka, prekės į kioską pristato ir suprekiautus pinugus paima V. G.

Protokole taip pat pažymima, jog taip darbdavys V. G., suteikdamas darbo vietas, sudarydamas darbo sąlygas bei mokėdamas už darbą atlyginimą 3 pirmiau nurodytoms nelegaliai dirbančioms darbuotojoms ir nesudarydamas su jomis darbo sutarčių, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

II.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu V. G. atžvilgiu administracino teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė, o A. M. iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ištyrus administracinės bylos rašytinę medžiagą (Protokolą, operatyvaus patikrinimo pažymas, verslo liudijimų nuorašus, panaudos sutartį) bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Institucijos pareigūnų 2007 m. liepos 4 d. atlikto patikrinimo metu kioske, esančiame Sodų g., Skaidiškėse, Vilniaus rajone, buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 straipsnyje.

Pažymėjo, kad kaip matyti iš Protokolo, kioske, esančiame Sodų g., Skaidiškėse, Vilniaus rajone, dirbo dvi pardavėjos, t. y. G. G. ir U. S. Jos dirbdavo pasikeisdamos kas antrą savaitę. 2007 m. liepos 4 d. patikrinimo metu kioske dirbo G. G.. Vertino, jog iš byloje esančių G. G. ir U. S. verslo liudijimų matyti, kad G. G. verslo liudijimas patikrinimo dieną galiojo, o U. S. verslo liudijimas galiojo iki 2007 m. birželio 29 d., tačiau po to buvo pratęstas nuo 2007 m. liepos 9 d. Akcentavo, jog prekybinei veiklai pagal verslo liudijimą yra būdinga tai, kad mokesčiu, sumokamu įsigyjant verslo liudijimą, yra iš anksto apmokestinamos pajamos, gautinos verslo liudijimo galiojimo metu iš prekių pardavimo gyventojams. Tokiu būdu fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, darbo sutartys nėra įforminamos, o pagal verslo liudijimą atliekamas darbas negali būti pripažintas nelegaliu ATPK 41³ straipsnio taikymo prasme, ir nei pats tokį darbą atliekantis asmuo, nei jo darbdavys negali būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Konstatavo, kad vien faktas, jog atliekantis tam tikrą darbą fizinis asmuo turi verslo liudijimą tam darbui atlikti, savaime šalina būtinumą įforminti darbo sutartį tokiam darbui atlikti.

Atkreipė dėmesį į tai, jog nors U. S. verslo liudijimo galiojimo laikas 2007 m. birželio 29 d. buvo pasibaigęs, ji patikrinimo dieną, t. y. 2007 m. liepos 4 d. kioske nedirbo, todėl pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog V. G., nesudarydamas su ja darbo sutarties, pažeidė įstatymą.

Nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog A. M. patikrinimo dieną, t. y. 2007 m. liepos 4 d. dirbo Naujosios Vilnios turgavietėje esančiame kioske be verslo liudijimo, jai išduoto verslo liudijimo galiojimo terminas yra pasibaigęs 2007 m. kovo 31 d. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad A. M. šiame kioske dirba nuo 2004 m. Teismo posėdyje apklausta liudytoja ji parodė, kad minėtame kioske visą laiką dirbo turėdama verslo liudijimą, ką patvirtina byloje esanti medžiaga, t. y. jai išduoti verslo liudijimai, iš kurių matyti, kad A. M. nuolat nuo 2003 m. gegužės 6 d. iki 2007 m. kovo 31 d. buvo išduodami bei pratęsiami verslo liudijimai, suteikiantys teisę verstis prekyba prekyvietėse. Todėl šis darbas pagal verslo liudijimą negali būti pripažintas nelegaliu ATPK 41³ straipsnio taikymo prasme.

Pažymėjo, kad teismo posėdyje V. G. parodė, jog jis pagal panaudos sutartį vieneriems metams kioską atidavė A. M. bei buvo su ja sutaręs, kad ji jam, kaip kiosko savininkui, nemokės nuomos mokesčio ir pardavinės jame prekes, kurias šis atveš, o gautą pelną jie dalinsis. Šiuos parodymus teismo posėdyje patvirtino ir A. M.. Tvirtino, kad šie V. G. ir A. M. duoti parodymai nebuvo paneigti, dėl ko nėra pagrindo jais netikėti. Rašytinės panaudos sutarties nebuvimas taip pat neduoda pagrindo netikėti tokios sutarties egzistavimu, kadangi įstatymas reikalauja, jog tik ilgesniam kaip vienerių metų terminui sudaroma panaudos sutartis privalo būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnis). Vertino, jog, nors V. G. ir A. M. susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, tačiau tarp jų nebuvo susiklostę darbdaviui ir darbuotojui būdingi pavaldumo santykiai, nes A. M. dirbo savarankiškai, o jos atliekamam darbui V. G. nevadovavo, be to, jie abu siekė pelno. Taigi V. G. neprivalo atsakyti už tai, kad A. M. kioske patikrinimo dieną dirbo be galiojančio verslo liudijimo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad V. G. ir A. M. faktiniai santykiai turėjo darbo sutarties požymių.

Atkreipė dėmesį į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. taip pat dirba įsigijęs verslo liudijimą. Pažymėjo, kad įstatymas numato, jog jei asmeniui verstis ūkine veikla padeda kiti jo šeimos nariai, tai ir juos galima įrašyti į verslo liudijimą. V. G. išduotame verslo liudijime yra įrašyta tik S. G.. Verslo liudijimas nesuteikia teisės įtraukti kitų, verslo liudijime nenurodytų asmenų į savo vykdomą veiklą, kadangi gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, avansu sumoka pajamų mokestį už pajamas iš verslo liudijime nurodytos veiklos, kurią jis vykdo pats ar kartu su juo verslo liudijime nurodytais asmenimis. Laikėsi nuomonės, gyventojas, ketindamas veiklai pasitelkti į verslo liudijimą neįrašytus fizinius asmenius, turėtų pasirinkti kitą ūkinės veiklos formą nei veikla pagal verslo liudijimą, t. y. turėtų steigti įmonę ar registruoti individualią veiklą. Konstatavo, kad šiuo atveju V. G. negali būti tinkamas ATPK 41³ straipsnyje numatytos administracinės atsakomybės subjektas. Nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę, pirmosios instancijos teismas nepripažino jo kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, dėl ko, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalis), administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, o A. M. iškėlė administracino teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.

III.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atkreipia dėmesį į tai, jog nors U. S., G. G. ir A. M. dirbo turėdamos verslo liudijimus, nuomos mokesčio už naudojimąsi kioskais jos nemokėjo, prekes už savo lėšas įsigydavo ir pristatydavo V. G., be to, jis joms mokėdavo atlyginimą.

2. Pažymi, jog, kaip matyti iš Bendrovės 2007 m. balandžio 1 d. leidimo ir Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 m. lapkričio 18 d. pažymėjimo Nr. VR5-13, leidimas ir pažymėjimas prekiauti aptariamuose kioskuose buvo išduoti V. G. vardu.

3. Remiasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi ir vertina, kad G. G., U. S. ir A. M. nevykdė individualios veiklos, kadangi veikė nesavarankiškai ir nesiekė ekonominės naudos. Laikosi pozicijos, jog tarp jų ir V. G. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius.

V. G. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 248 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą, o to paties įstatymo 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nurodė, kad byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek institucija, tirianti administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek ir teismas, nagrinėjantis tokią bylą, pagal pirmiau paminėtas ATPK nuostatas, yra įpareigojami aktyviai veikti renkant įrodymus, idant administracinio teisės pažeidimo byla būtų teisingai išspręsta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M., G. G. ir U. S. tiek Vilniaus AVMI duotuose paaiškinimuose (b. l. 3, 6, 9), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2007 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 35-37) nurodė, kad V. G. joms pagal sutartas sąlygas (kas savaitę, grynais pinigais) mokėjo sulygto dydžio atlyginimą (fiksuotą sumą ar/ir 1 proc. nuo apyvartos sumos priedą). Taip pat minėtuose A. M., G. G. ir U. S. paaiškinimuose teigiama, jog visas prekes į kioskus pristatydavo V. G., nors dokumentai buvo išrašyti jų vardu, pinigus, gautus pardavus minėtas prekes, taip pat pasiimdavo jis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. G. nurodė, kad verslo liudijimą įsigijo pati, tačiau V. G. nurodžius, o U. S. teigė, kad V. G., prieš pradedant jai dirbti, pasiūlė įsigyti verslo liudijimą, už kurį pats ir moka.

V. G. 2007 m. liepos 9 d. paaiškinime Vilniaus AVMI Nr.1 (b. l. 14) nurodė, kad jis savo kioskus neatlygintinai nuomoja A. M., G. G. ir U. S., pagal jų prašymą pristato joms prekes, kurias pardavusios jos gauna pinigus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog A. M., G. G. ir U. S., 2007 m. liepos 4-5 d. duodamos paaiškinimus Institucijai, apie panaudą (neatlygintiną nuomą) neužsiminė. Į byla yra pateikta tik panaudos sutarties, sudarytos tarp V. G. ir G. G., kopija (b. l. 27), iš kurios turinio negalima daryti neginčytinos išvados, jog ji buvo sudaryta ne po 2007 m. liepos 4 d. Vilniaus AVMI pareigūnų atlikto patikrinimo. Be to, V. G. ir A. M. duoti parodymai dėl tarp jų sudarytos panaudos sutarties nesutampa: jis teigia, kad tarp jų buvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, o ji nurodo, kad žodinė. Pažymėtina, jog apie panaudos sutartį A. M., G. G. ir U. S. pirmą kartą parodė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio (2007 m. rugpjūčio 14 d.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad A. M., G. G. ir U. S. duoti paaiškinimai iš dalies keitėsi, kad tarp jų ir V. G. paaiškinimų yra prieštaravimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-674/2007), išduotas verslo liudijimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui esant darbo sutarties požymiams (DK 98 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktinius santykius, susiklosčiusius tarp V. G. ir A. M., G. G. bei U. S., pagrįstai vertino juos kaip neatitinkančius DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių.

Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neišsiaiškino ir neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, dėl ko skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti V. G. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė