Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Centras) teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo G. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ Utenos PSPC teikimu prašo pratęsti G. P. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, kurią jis padarė būdamas nepakaltinamas, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2019-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, LITEKO duomenys).

2020-09-30 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi G. P. ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas.

2021-05-13 G. P. psichikos būsenos patikrinimo akte nurodyta, jog jis serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini). Stebėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), todėl rekomenduojama pratęsti priverstinį stebėjimą psichikos sveikatos centre.

VšĮ Utenos PSPC atstovė A. T. paaiškino, kad G. P. ne visada laikėsi paskirto režimo, išlieka nekritiškas savo būklei, nepripažįsta ligotumo ir neketina toliau tęsti gydymo. Tam, kad nebūtų pavojingas visuomenei jis privalo reguliariai vartoti vaistus. Jis ne visada nustatytu laiku atvyko pas gydytoją, nors iš anksto buvo sudarytas jo apsilankymų grafikas kartą per mėnesį. Kiekvieno apsilankymo metu jis užregistruojamas sekančiai konsultacijai. VšĮ Utenos PSPC 2020-09-30 teismo nutartį gavo 2020-10-13, užregistravo 2020-10-15.

G. P. paaiškino, kad jis neprieštarauja dėl priverstinio gydymo pratęsimo, bet norėtų gydytis pas kitą daktarę, kitoje gydymo įstaigoje Vilniuje.

Atstovas J. P. dėl tolesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sūnui neprieštaravo.

Atstovė A. J. paaiškino, kad sūnus G. P. gyvena su ja. Jis dar negalėtų savarankiškai gyventi, reikia, kad kažkas jį prižiūrėtų. Jis gal jau galėtų vienas vartoti vaistus, bet ji jį kontroliuoja.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą reglamentuoja BK 98 straipsnis, kurio 6 dalis be kita ko numato, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

VšĮ Utenos PSPC būtent ir pateikė G. P. psichikos būsenos patikrinimo aktą, pagal kurį ir sprendžiama dėl tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

VšĮ Utenos PSPC kreipėsi į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo 2020-09-30 Panevėžio apylinkės teismo nutarties gavimo, kuri centro atstovės teigimu buvo gauta 2020-10-15. BK 98 straipsnyje teismui nustatytas terminas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo nėra naikinamasis ir neužkerta kelio, kad ir pavėluotam šio klausimo sprendimui.

G. P. 2020-09-30 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis paskirta pagal jo gyvenamąją vietą. Todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas kitoje vietovėje gali būti siejamas tik su jo gyvenamosios vietos pakeitimu.

Įvertinus 2021-05-13 G. P. psichikos būsenos patikrinimo akte išdėstytą rekomendaciją, VšĮ Utenos PSPC atstovės paaiškinimus, kad jei jo gydymas nebus kontroliuojamas, jis gali būti pavojingas visuomenei, kitus nagrinėjant teikimą surinktus duomenis, daroma išvada, kad

jo psichikos būklė nepasikeitė, pavojingumas visuomenei nesumažėjo, todėl tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019-05-17 įsakymas Nr. V-587 Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo bei priverstinio hospitalizavimo atvejų stebėsenos (monitoringo) tvarkos aprašo patvirtinimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“.

Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas reglamentuoja priverstinį gydymą be paciento sutikimo, o ne teismo skirtų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą. Todėl šio įstatymo nuostatos sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo klausimą nėra reikšmingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

teikimą patenkinti.

G. P. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.