Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje bylos parengimo nagrinėti teisme metu nagrinėdama baudžiamosios bylos, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), nutraukimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2017-09-23 apie 18.00 val. bute, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena mažametis vaikas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kumščiu tyčia 1 (vieną) kartą sudavė savo sugyventinei D. A. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą ir padarydamas jai kraujosruvą su nubrozdinimais apatinės lūpos gleivinėje ir poodines kraujosruvas smakro kairėje, šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. P. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2017-09-28, apie 16.15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), matant mažamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), koridoriuje stipriai sugriebė sugyventinę D. A. už dešinės rankos, po ko rankomis pastūmė D. A. į pečių juostą, nuo ko ji nugriuvo ant grindų, nukentėjusiajai D. A. atsistojus, jis kumščiu tyčia 1 (vieną) kartą sudavė D. A. į kairės pusės skruostą, 1 (vieną) kartą į kairiąją šlaunį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2017 m. spalio 24 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo duomenimis, įtariamasis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido ir sutinka su juo susitaikyti (b. l. 67).

Teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo jos parengimo teisme nagrinėti metu prokuroras prašė nagrinėti bylą teisme ir skirti kaltinamajam bausmę. Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi byloje jam inkriminuoti yra du savarankiški tyčiniai smurtinio pobūdžio nusikaltimai padaryti artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę, bute, kuriame gyvena mažametis vaikas. Šiuos nusikaltimus vienas nuo kito skiria laiko tarpas. Kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio pranešimo, kaltinamasis elgėsi jų akivaizdoje agresyviai.

Teismo posėdžio metu M. P. paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir jokiu būdu neieško pasiteisinimų. Su nukentėjusiąja ne kartą kalbėjo ir yra daromi sprendimai. Nepritaria prokuroro pozicijai, kad jis ateityje gali daryti nusikalstamas veikas, vadina tai spėlionėmis. Teoriškai tuomet bet kuris žmogus yra potencialus nusikaltėlis. Nesutinka, kad priešinosi pareigūnams. Savo kaltę suvokia, atsiprašo, elgesio nepateisina, prašo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad norėtų, jog byla būtų nutraukta. Kaltinamasis užsirašė į grupę, kurią lanko tie, kurie periodiškai smurtauja. Tiems žmonėm skirta psichologinė pagalba. Mato, kad jis imasi veiksmų, nori spręsti tą problemą, nėra taip, kad tik atsiprašė ir nieko daugiau nedaro. Lankosi, kalba apie tai, ieško kitur patarimų, tad ji linkusi tikėti, kad tai daugiau nepasikartos.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. 2017-10-18 apklaustas parodė, kad su D. A. yra pažįstami apie 5 metus, kartu gyvena 3 metus, turi bendrą vaiką. Gyvena kartu D. A. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis turi verslą ir D. jam tame padeda. Gyvena jie taikiai, be konfliktų. 2017-09-23 su D. susiginčijo dėl buitinių dalykų, konflikto metu vakare, apie 18 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje sudavė kumščiu D. į veidą, po ko nuėjo į balkoną, vėliau grįžo į butą, atsiprašė D. ir ji jam parodė kokius sužalojimus jai padarė, o būtent: nuo jo smūgio sutino smakras, atsirado žaizda lūpos krašte, lūpos viduje atsirado žaizda. Kelias dienas gyveno ramiai, o 2017-09-28 vėl susipyko dėl buitinių dalykų, vakare koridoriuje abejomis rankomis pastūmė D. į pečius, nuo tokio jo smūgio D. nugriuvo ant grindų, D. atsikėlė ir liepė jam išeiti iš buto, jis kumščiu sudavė D. į kairį skruostą, ji pakėlė koją ir jis kumščiu sudavė jai smūgį į šlaunį. Jų vaikas konflikto nematė, nes buvo kambaryje. D. jam pasakė, kad kviečia policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, D. jiems papasakojo įvykio aplinkybes, jis pareigūnams pasakė, kad viską pripažįsta. Jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Įvykio metu buvo blaivus. Dėl padaryto labai gailisi, D. atsiprašė ir nori su ja susitaikyti (b. l. 45). 2017-11-10 apklaustas davė analogiškus parodymus (b. l. 49).

Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-29 parodė, kad ji su M. P. kartu gyvena apie 4 metus, (duomenys neskelbtini). Turi 1 bendrą vaiką A. P. Sugyventinis vykdo individualią veiklą prekiaudamas audiniais ir ją įsiregistravęs, o ji nėra įsiregistravusi, bet vykdo veiklą kartu su juo. M. taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Tai pirmas atvejis, kuomet dėl jo netinkamo elgesio iškvietė policiją. Paskutinį pusmetį su juo nesusikalba dėl buitinių dalykų. Įvykio metu, t. y. 2017-09-28 vakare, kuomet kilo konfliktas su M., nes „Facebook“ puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė jo galimybę per administravimą tvarkyti puslapio duomenis. Jis supyko ir tada prasidėjo konfliktas. Ji atsisakė jo prašymu gražinti administratoriaus pareigas ir M. išnešė audinio ruloną į laiptinę ir pasakė, kad kitus audinius, ir siuvimą mašiną išmes pro balkoną. M. išėjęs iš darbo kambario ir praeidamas siaurame koridoriuje staigiai pastūmė ją abejomis rankomis į pečių juostą ir ji nugriuvo ant grindų, ant dešinio šono. Kadangi susilaikė rankomis į grindis, ji nieko nesusitrenkė. Jai jokio fizinio skausmo nesukėlė. Po to ji atsistojo ir liepė jam išeiti iš namų. Šalia stovėjo A. ir viską matė. Po to M. sudavė rankos kumščiu jai į kairį skruostą. Ir po to jai pakėlus kairės kojos kelį ginantis sudavė ta pačia dešinės rankos kumščiu į kairės kojos šlaunį. Po abiejų smūgių sudavimo jai kilo skausmas tiek veide, tiek kojoje. Nori patikslinti, kad 2017-09-23. 18.00 val. tame pačiame bute M. miegamajame kambaryje jai buvo sudavęs kumščiu į kairės pusės veido smakrą ir jis pas ją buvo sutinęs iki šio įvykio, o suduodamas taip pat prakirto kairės pusės lūpos kraštą, bei padarė vidinio skruosto įbrėžimą nuo dantų. Dėl to įvykio ji policijos nekvietė, nes jo pagailėjo ir nenorėjo, kad jam kiltų problemos. Kuomet ją mušė M., matė jų sūnus A. (b. l. 9-10). 2017-10-24 papildomos apklausos metu papildydama savo duotus parodymus nurodė, kad su M. P. jie susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 11). 2017-11-08 papildomos apklausos metu parodė, kad prieš pastumdamas 2017-09-28 M. ją stipriai sugriebė už rankos, sugriebė vieną kartą, jai skaudėjo, po ko abejomis rankomis pastūmė ją į pečių juostą ir ji nugriuvo ant grindų. Tiksliai pasakyti ar 2017-09-23 d. jų vaikas buvo kambaryje tuo metu, kai M. jai sudavė į veidą, negali, nes nematė, teoriškai vaikas turėjo būti kambaryje, nes visada būna šalia jų, vieno jo nepalieka. Bet jei ir buvo vaikas kambaryje, jis tikriausiai buvo užsiėmęs kažkokiais savo reikalais: žaidė ar peržiūrinėjo knygutę ir nekreipė į juos dėmesio. Po suduoto 2017-09-23 M. smūgio, pajuto fizinį skausmą (b. l. 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3201/2017 (01) nurodyta, kad D. A. padaryta kraujosruva su nubrozdinimais apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos smakro kairėje, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva smakro kairėje su kraujosruva ir nubrozdinimais apatinės lūpos gleivinėje padaryta 4-7 paros iki apžiūros (apžiūra atlikta 2017-09-29), kiti sužalojimai – 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo būti padaryta griūnant ir atsitrenkiantį kietą paviršių (b. l. 8).

2017-10-23 apžiūros protokolo duomenimis apžiūrėtas garso įrašas, kuriame girdėti, kaip moteris kviečia pagalbą, nurodydama adresą (duomenys neskelbtini), nurodo, kad sugyventinis naudoja smurtą, mėto daiktus (b. l. 17)

2017-09-28 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis 2017-09-28 apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini)policiją kvietė D. A., paaiškino, kad grįžus namo susipyko su sugyventiniu M. P., kuris jai grasino, vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo muštis ir stumdytis, smūgiavo kumščiu į veidą, ranką ir koją, stipriai stumdė, dėl jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 19-20).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 232 straipsnis nustato, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimama nutartis nutraukti bylą. BPK 235 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu byla nutraukiama, kai yra BK 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Paties kaltinamojo prisipažinimas, jo, nukentėjusiosios apklausose, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad M. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).

Teismo vertinimu, egzistuoja visi BK 38 straipsnyje nurodyti kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. M. P. padarė du nesunkius nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos parengimo nagrinėti teisme metu M. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuo šių veikų nukentėjusi D. A. nereikalauja atlyginti jai padarytą žalą. M. P. atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, tai patvirtina ir byloje esantis jų susitaikymo protokolas, taip pat jie abu tai patvirtino teismo posėdyje. M. P. neteistas, dirbantis, administracine tvarka nebaustas, taigi, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis padarė du nusikaltimus, tačiau įstatymas bei teismų praktika nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis padarė ne vieną nusikalstamą veiką. Abi veikos yra nutolusios nedideliu laiko tarpu, nenustatyta, kad M. P. būtų vartojęs smurtą iki šių įvykių ir po jų. Teismo vertinimu, svarbu, kad M. P. neigiamai vertina savo veiką, gailisi, sprendžia kilusią situaciją: lanko specialią smurtinio elgesio keitimo programą. M. P. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad yra tikslinga atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį, jam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 37-39) – yra pasibaigusi, todėl sprendimas dėl jos panaikinimo ar pratęsimo nepriimamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Išaiškinti M. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. P., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.