Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus technologijos ir profesinio mokymo centro 3 kurso studentas, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą 2009-09-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. sunkiai sužalojo žmogų o būtent:

jis 2010-07-13, apie 18.00 val., Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės, esančios Parko g., 15, Vilniuje, teritorijoje, žodinio konflikto metu su S. K., kumščiu į galvą sudavė S. K., kuris nukrito ant asfalto, atsitrenkęs į kietą buką paviršių, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo pusės kaktinėje-momeninėje-smilkinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. padarė nukentėjusiajam S. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad mėnesį prieš šitą įvykį jis reikalavo iš S. K. grąžinti telefoną. Šis davė kaltinamajam savo numerį, liepė skambinti bei tartis dėl grąžinimo. Visą mėnesį V. S. skambino duotu numeriu, tačiau nukentėjusysis telefono taip ir negrąžino. 2010-07-13 kaltinamasis ėjo su savo mergina ir Vilniaus Respublikinės psichiatrinės ligoninės parke pastebėjo S. K. su pažįstamais, kuris pamatęs kaltinamąjį nusigręžė, bandė pabėgti, bet vėliau priėjo. Kaltinamasis paprašė jo paeiti į šalį pasišnekėti ir paklausė, kur yra jo telefonas. Nukentėjusysis atsakė, kad telefono nėra. Tuomet V. S. paprašė grąžinti pinigus už telefoną. S. K. į tai jam atsakė labai negražiais žodžiais, todėl kaltinamasis, nesusitvardęs, vieną kartą trenkė jam kumščiu į veidą. S. K. nukrito, V. S. bandė jį kelti, bet šis nesikėlė. Kartu su S. K. buvo jo draugas, kuris pasakė, kad telefonas yra bendrabutyje ir jie kartu nuėjo į tą bendrabutį pasiimti telefono. S. K. draugas nuėjo į bendrabutį paimti telefono, bet taip jo ir neišnešė. Po to kaltinamasis su savo mergina ėjo link namų pro tą pačią vietą ir stotelėje pamatė S. K., kuris buvo su telefonu. S. K. norėjo atiduoti jam savo telefoną, bet kaltinamasis jo nepaėmė, nes tai buvo ne jo telefonas ir nuėjo namo. Sekančią dieną V. S. sužinojo, kad S. K. išvežė į ligoninę. Kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusiajam sudavė kaire ranka vieną smūgį į dešinę veido sritį. Iš karto po smūgio S. K. nukrito ir nesikėlė. Vėliau liudytojai kaltinamajam pasakojo, kad kai jis išėjo iš parko, S. K. iš karto atsistojo ir jam nieko nebuvo atsitikę. Kai kaltinamasis buvo šalia, jis tiesiog bijojo keltis. Po pusvalandžio V. S. matė nukentėjusįjį stotelėje, jis atrodė sveikas, stovėjo ir normaliai kalbėjo. S. S. nurodė, kad jis nukentėjusiajam trenkė nestipriai ir tikrai nenorėjo tokių pasekmių. Nuo smūgio S. K. nukrito ant asfalto ir tikriausiai trenkėsi galva į asfaltą, tačiau kaltinamasis to nematė, nes toliau mušti nukentėjusiojo neketino. Dėl savo poelgio labai gailisi ir tokių pasekmių tikrai nenorėjo. Kaltinamasis sutinka atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai, susijusią su nukentėjusiojo gydymu, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo ieškiniu dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-07-13 jis sutiko V. S. prie VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Jis reikalavo sugrąžinti jam priklausantį telefoną arba grąžinti už jį pinigus. Į šiuos reikalavimus nukentėjusysis jam atsakė negražiais žodžiais ir kaltinamasis nesusitvardęs vieną kartą trenkė jam į veido dešinę pusę. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito, tačiau kur, neatsimena. Vėliau jis grįžo namo, jam pasidarė bloga, pradėjo skaudėti galvą, tačiau tabletės nuo galvos skausmo nepadėjo. Truputį pamiegojęs jis atsikėlė nuo siaubingo galvos skausmo ir paprašė, kad jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusiojo teigimu, V. S. jam trenkė netyčia, tiesiog S. K. jį išprovokavo. Tą dieną jis buvo išgėręs apie du butelius alaus ir jeigu būtų buvęs blaivus, tai nuo smūgio nenukristų. Po smūgio nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, tačiau kiek laiko tai truko, jis neatsimena. Viską prisiminti jis pradėjo tik atsidūręs autobusų stotelėje, kuri yra maždaug 200-300 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Po šio įvykio jam stringa kalba, kartais užeina galvos skausmai. Savo civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo jį tenkinti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikinas, o nukentėjusysis tiesiog pažįstamas. Liudytoja parodė, kad įvykio dieną ji su V. S. vaikščiojo parke, kur sutiko S. K. su jo draugais. V. S. pakvietė S. K. pasikalbėti dėl telefono ir pokalbio metu jie pradėjo kelti balsus, rėkti vienas ant kito. G. G. girdėjo, kaip V. S. paprašė S. K. grąžinti telefoną, šis atsakė, kad telefono neturi ir pradėjo kibti prie V. S.. Tada V. S. trenkė ranka S. K. ir pastarasis nukrito. V. S. dar pasakė S. K., kad šis grąžintų telefoną ir jie išėjo. Nukritęs S. K. buvo sąmoningas, kadangi jiems išeinant, jis dar atsisuko ir pažiūrėjo į jų pusę. Liudytojos teigimu, V. S. suduotas smūgis buvo nestiprus. S. K. krito atrodo ant akmenuotos dangos.

Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta, nukentėjusysis yra jos vaikinas. Tą dieną ji kartu su S. K., J. A., V. Š. ėjo parku link namų ir sutiko kaltinamąjį su panele ir dar kažkokiu vaikinu. Jie pasisveikino su S. K. ir V. S. pakvietė S. K. pasikalbėti. Jie nuėjo į šalį. Vėliau liudytojai paskambino į mobilųjį, todėl ji buvo užėjusi už kampo. Šiek tiek vėliau ją pakvietė J. A.. Priėjusi prie V. S. bei S. K. pamatė, kad S. K. jau guli ant žemės. S. K. buvo sąmoningas, bet nelabai suprato kas vyksta, ilgai verkė. Jis buvo šoko būsenos. Jis dar gulėjo apie 5 minutes, tada liudytoja su J. A. jį pakėlė ir nuvedė iki stotelės, kur jį pasitiko A. K.. Tą dieną S. K. buvo išgėręs du 2 litrų talpos butelį alaus, tačiau nebuvo stipriai girtas. Po operacijos S. K. pasikeitė, dabar kalbėdamas jis dažnai mikčioja. Ji negirdėjo, kad jis skųstųsi galvos skausmais.

Liudytoja J. A. teisiamajame posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-07-13, dienos metu, ji, D. V., S. K. ir vaikinas, vardu Valera, nuėjo pasivaikščioti į Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės teritoriją, esančią Parko g., 15, Vilniuje. Prie vieno neveikiančio pastato vaikinai gėrė alų. Pasivaikščiojimo metu S. K. pamatė V. S., norėjo pasišalinti, bet persigalvojo. V. S. paprašė S. K. nueiti į šoną pasikalbėti. Jie nuėjo į šalį ir kalbėjosi. Po to liudytoja pamatė, kaip V. S. sudavė vieną kartą į veidą S. K., kuris nuo smūgio nukrito ant asfalto. Tada jie priėjo prie S. K., jis atsistojo, o V. S. su mergina pasišalino. Jie su S. K. nuėjo prie autobusų stotelės prie ligoninės. D. V. liko su S. K., o ji išėjo (b. l. 45-46).

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. K. yra jos sūnus, kaltinamojo ji nepažįsta, mato pirmą kartą. Tą dieną jai būnant darbe, paskambino duktė A. K. ir pasakė, kad yra sumuštas jos sūnus, kad jam labai skauda galvą. Liudytoja pasakė dukrai, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Duktė iškvietė greitąją, o sūnų iki ligoninės palydėjo B. G.. Tuo metu, kol sūnus važiavo iki ligoninės, J. K. jam skambino telefonu ir girdėjo, kaip jis keikėsi ir šaukė, kad jam labai skauda galvą. Sūnų namo apie 22.00 val. atvedė vienuolės. Jos ėjo ir pamatė, kad jos sūnui blogai, davė jam tablečių ir dvi ledo pūsles. Apie 22.00 val. ji paguldė sūnų miegoti, o vėliau jam vėl prasidėjo skausmai ir spazmai, todėl apie 01.00 val. vėl buvo kviečiama greitoji. Nuvykus į ligoninę, jie pateko pas tą patį gydytoją, kuris prieš tai sūnui darė rentgeną, ir jis pasakė, kad reikia daryti tomografiją. Atsinešęs tomografijos nuotrauką, gydytojas pasakė, kad sūnui yra išsiliejęs kraujas į smegenis ir kad reikia „atidarinėti“ kaukolę. 3.00 val. nakties jis buvo išvežtas į operacinę. Po operacijos S. K. tris paras buvo visiškai neadekvatus, su juo visiškai neįmanoma buvo susišnekėti. Vėliau dar dvi paras jį pralaikė stacionare. Po operacijos sūnus pasikeitė, dabar jo kalba užsikerta, jis būna agresyvokas, liūdnas, verkia, jo elgesys priklauso nuo aplinkybių.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas, kaltinamasis - pažįstamas. Tą dieną A. K. jai pasakė, kad S. K. yra sumuštas. Atėjus S. K. ji pamatė, jog jo galva yra sumušta, jos iškvietė greitąją pagalbą ir liudytoja lydėjo jį iki ligoninės. Ligoninėje S. K. padarė rentgeną ir pasakė, kad jam viskas gerai ir išleido jį namo. Vėliau S. K. pradėjo pykinti. Kas vyko toliau liudytoja nežino, nes grįžo S. K. motina. Po šio įvykio nukentėjusysis labai pasikeitė, tapo daugiau nervingas.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, nukentėjusysis - pažįstamas. Tą dieną jie su V. S. ėjo susitikti su draugu ir pakeliui sutiko S. K.. Pastarasis buvo kažką skolingas V. S., jie pradėjo kalbėtis. Pokalbio metu V. S. trenkė S. K. į veido sritį, po ko pastarasis nukrito ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltą. Jiems išeinant, liudytojas nematė, kad S. K. būtų atsikėlęs.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta seniai, santykiai su juo normalūs, su kaltinamuoju nepalaiko jokių santykių. Liudytojas matė, kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į smilkinį ir šis nukrito, pakaušiu atsitrenkęs į asfaltą. Po smūgio S. K. truputį pagulėjo, nes buvo praradęs sąmonę, po to atsikėlė, pasakė, kad jam labai skauda galvą ir liudytojas nuėjo su juo namo. Po smūgio liudytojas su kaltinamuoju nekalbėjo, o nukentėjusiajam vėliau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo sesuo, kaltinamąjį pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. Liudytoja parodė, kad paties smūgio ji nematė, nes jos nebuvo įvykio vietoje. Brolio draugė D. atvedė jį namo, S. atrodė normaliai, tačiau skundėsi galvos skausmais, todėl ji iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Vakare, einant miegoti, brolis skundėsi galvos skausmais, išgėrė vaistų, bet jam nepraėjo. Liudytoja tuomet jam vėl iškvietė greitąją ir paskambinau mamai. Sugrįžusi namo mama nuvažiavo kartu su broliu į ligoninę ir vėliau pranešė, kad jam darys operaciją ir kad jis gali neatsikelti iš komos. Po operacijos brolis pasikeitė, keikiasi, tapo labai nervingas, prieš draugus kelia ranką. Brolio gydymo išlaidos sudarė apie 300 litų.

Teismo posėdyje apklausta ekspertė J. G.-Dorošenko parodė, kad tyrimui buvo pateikta VGPUL gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2010/14879 ir užfiksuotas nukentėjusiojo gydymas nuo 2010-07-14 1:19 val. iki 2010-07-23 neurochirurgijos skyriuje. S. K. nustatyta dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės pusės kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku neribotą paviršių turinčiu daiktu į dešinę momeninę sritį, galimai pargriuvus ir dešine momenine sritimi atsitrenkus į kietą buką pagrindą, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje- momeninėje-smilkininėje srityje, spaudžiančio galvos smegenis (tai patvirtina Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.4). S. K. kūne viso nustatytas vienas trauminio poveikio pėdsakas, nustatytas sužalojimas nepriskiriamas sužalojimams, galėjusiems atsirasti savigynos metu. S. K. nustatytas sužalojimas nenurodo konkrečios nukentėjusiojo padėties sužalojimo padarymo metu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Vienu trauminiu poveikiu padaromas sužalojimas paprastai vienu daiktu. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, galima pasisakyti tik tiek, kad traumavusio daikto kontaktavęs paviršius buvo kietas plokščias ir neribotas. Sužalojimo padarymo jėga tyrimo metu nenustatinėjama. Nustatytas tik vienas trauminis poveikis. Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota dar papildomų sužalojimų žymių, apart nurodytų išvadoje. Norint nustatyti, kokią įtaką tolimesnei nukentėjusiojo sveikatai turės šis sužalojimas, reikia atlikti papildomą tyrimą. Kraujo išsiliejimas į smegenis ir operacijos metu kaukolės kaulo dangalo pakėlimas gali turėti pasekmes galvos raidai, nes tai yra sunki galvos smegenų trauma, kuri gali vystytis labai įvairiai. Neribotą paviršių turintis daiktas yra toks kontaktuojantis paviršius, kuris išeina už traumavusios vietos ribų, t. y. grindys, žemė, asfaltas.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis iš esmės jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina V. S. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

1) įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta – Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės teritorija, esanti adresu Parko g. 15, Vilniuje. Protokole nurodyta, kad minėtas įvykis įvyko ant asfaltuoto kelio (b.l. 8-12);

2) VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimas patvirtina, kad greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kviečiama du kartus – 2010-07-13, 18.33 val. ir 2011-07-14, 00.14 val. (b.l. 21, 25, 26);

3) specialisto išvada Nr. G 3296/10 (01), kurioje teigiama, kad S. K. nustatytas dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės pusės kaktinėje momeninėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas padarytas trauminiu poveikiu kietu buku neribotą paviršių turinčiu daiktu į dešinę momeninę sritį, galimai pargriuvus ir dešine momenine sritimi atsitrenkus į kietą buką pagrindą, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje­-momeninėje-smilkininėje srityje, spaudžiančio galvos smegenis. S. K. kūne iš viso nustatytas vienas trauminis poveikio pėdsakas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. S. K. nustatytas sužalojimas nepriskiriamas sužalojimams, galėjusiems atsirasti savigynos metu (b.l. 32-34);

4) parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. nurodė vietą, kur jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio šis nukrito ant asfalto (b.l. 59-62);

Išnagrinėjus baudžiamiąją bylą pareikšto kaltinimo ribose, ištyrus byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaltinamasis teismo posėdyje neneigė sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, nuo kurio šis nukrito, tačiau tvirtino, kad negalėjo numatyti tokių padarinių ir kad jo veiksmai sukels tokio sunkumo pasekmes. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. nurodė asfaltuotą kelio dangą, esančią Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės teritorijoje, kur jis susiginčijo su nukentėjusiuoju, nesusivaldė bei tyčia trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio nukrito (b.l. 59-62). Apklausti teismo posėdyje nukentėjusysis S. K. bei liudytojai G. G., D. V., J. A., A. M. ir V. Š. taip pat patvirtino byloje nustatytą aplinkybę, kad nuo kaltinamojo suduoto smūgio į veidą, nukentėjusysis nukrito ir galva atsitrenkė į asfaltą. Liudytojas V. Š. posėdyje nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į smilkinį.

Motyvuojamoji dalis

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iškyla už faktiškai padarytą žalą. Tokiu būdu, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 135 straipsnį, o nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, aiškindamasis santykius su nukentėjusiuoju ant asfaltuotos kelio dangos ir smogdamas kumščiu pastarajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti jam sveikatą ir nors nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. V. S. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už sunkų nukentėjusiojo S. K. sveikatos sutrikdymą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnį, yra pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti ( be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas (ne atsitiktinis) veikos rezultatas. Iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad po smūgio gavimo nukentėjusysis iš karto buvo nuvestas namo ir jam tą pačią dieną dėl stiprių galvos skausmų du kartus buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba (b. l. 21, 25, 26). Specialisto išvadoje teigiama, kad sužalojimas nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku neribotą paviršių turinčiu daiktu į dešinę momeninę sritį, galimai pargriuvus ir dešine momenine sritimi atsitrenkus į kietą buką pagrindą (b. l. 32-34). Apklausta teismo posėdyje ekspertė J. G.-Dorošenko taip pat patvirtino, kad S. K. kūne buvo nustatytas tik vienas trauminio poveikio pėdsakas. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp suduoto smūgio į galvą ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks veiksnys, galintis turėti lemiamos įtakos sužalojimo mastui, todėl laikytina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas nesutinka su gynėjo nuomone, kad kaltinamojo veika šiuo atveju turėtų būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, t.y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, nes V. S. suduotas smūgis nebuvo stiprus, jis nežinojo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jis negalėjo numatyti, kad nuo jo suduoto nestipraus smūgio nukentėjusysis nukris ir atsitrenks galva į asfaltą. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. BK 137 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai sunkus sveikatos sutrikdymas atsitinka nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais padarinių atžvilgiu gali būti tik neatsargumas. Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs du didelius butelius alaus ir jeigu būtų buvęs blaivus, tai nuo suduoto smūgio nenukristų. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusysis yra neblaivus, jis sužinojo tik vėliau. Teismo manymu, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas švelninti savo padėtį, nes, sprendžiant iš nukentėjusiojo parodymų, jis buvo akivaizdžiai girtas. Todėl kaltinamasis, stovėdamas šalia nukentėjusiojo ir aiškindamasis su juo santykius, turėjo aiškiai matyti, jog S. K. yra neblaivus arba pajusti nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis turėjo numatyti, kad nukentėjusysis, būdamas tokios būklės, nuo stipresnio smūgio gali nugriūti bei atsitrenkti galva į asfaltą, tačiau šios aplinkybės visiškai nepaisė. Nuteistojo abejingumą atliktų veiksmų pasekmėms taip pat rodo jo elgesys po smūgio sudavimo – pamatęs, kad nukentėjusysis nuo smūgio nesikelia, jis, užuot iškvietęs greitąją pagalbą arba bent įsitikinęs, kad jam viskas gerai, abejingai pasišalino iš įvykio vietos. Be to, V. S. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis, pamatęs atsitiktinai jį ligoninės parke, iš pradžių bandė pabėgti, tačiau po to priėjo. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja J. A., nurodžiusi, jog nukentėjusysis, pamatęs kaltinamąjį, norėjo pasišalinti, bet vėliau apsigalvojo. Šie parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai iki minėto įvykio buvo įtempti, nukentėjusysis vengė kaltinamojo ir tarp jų įvykęs konfliktas ir po jo sekantis smūgis į galvą nebuvo atsitiktinis. Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad V. S. tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, t.y. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), ką pripažino ir pats nukentėjusysis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. S. baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 75-76); psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b. l. 78, 79), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 80).

Teismas sutinka su prokuroro pozicija skirti kaltinamajam BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kadangi V. S. kaltinamas sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertinant BK 56 straipsnio nuostatas, tačiau, įvertinant tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, iš esmės faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, mokosi, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgiant į tyčios rūšį, asmenybę, jam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (b. l. 63-64, BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 5358,94 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta bei jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b. l. 45-47, BPK 115 str., 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str.).

Nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 17, 145-146). Nors kaltinamasis ir nepripažino nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio, tačiau ieškinys iš esmės pagrįstas bylos duomenimis, byloje nustatytais faktais ir aplinkybėmis. Turtine žala laikoma turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuris asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusysis S. K., jo artimieji – sesuo A. K. ir motina J. K. nurodė, kad 300 Lt negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau šiuos pinigus išleido vaistams, vykimui į gydymo įstaigas. Teismas neturi pagrindo, įvertinęs padaryto sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę, atliktą operaciją, prašomos atlyginti turtinės žalos mažą dydį, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, netenkinti ieškinio šioje dalyje.

Dėl prašomos priteisto neturtinės žalos. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, gyvybės atėmimo atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, jog pats nukentėjusysis išprovokavo kaltinamąjį, būtų pagrindo mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį. Tačiau, įvertinant padaryto sužalojimo sunkumą, liekamąsias pasekmes (teismo ekspertė posėdyje paaiškino, kad po tokio sužalojimo visuomet pasekmės būna), tai, jog nukentėjusysis ir taip prašo atlyginti perpus mažesnę neturtinės žalos sumą nei paprastai pagal teismų praktiką yra priteisiama panašaus pobūdžio bylose, jo ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai. Teismas nesutinka su gynėjo motyvais, jog byloje nėra medicininių dokumentų apie sužalojimo įtaką nukentėjusiojo tolesnei sveikatai, savijautai. Kaip minėta, teismo posėdyje apklausta ekspertė nurodė pasekmes, juntamas po tokio sužalojimo, kurios sutampa su nukentėjusiojo teismui nurodytomis pasekmėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. K. parodymais, kuris netgi bandė lengvinti kaltinamojo padėtį, nurodydamas, jog jis paprastai nuo vieno smūgio nekrenta, jog jei nebūtų gėręs, tai galimai būtų likęs stovėti. Be to, ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai turėjo galimybę apklausti nukentėjusįjį, išgirsti jo paaiškinimus, iš kurių akivaizdžiai jaučiami kalbos funkcijos, mąstymo, atminties sutrikimai, t. y. liekamieji padaryto tyčinio sunkaus sužalojimo reiškiniai. Taip pat vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į tai, jog jauno amžiaus nukentėjusiajam visą likusį gyvenimą teks gyventi su jaučiamais po sunkaus nusikaltimo prieš jį reiškiniais, jog jis gali būti pripažintas netgi dalinai darbingu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti V. S. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, paskirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu, ir skirti V. S. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Visiškai patenkinti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. ieškinius.

- civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4 800,52 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus litų 52 ct) turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam S. K. 300 (tris šimtus) Lt turtinės ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.