- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-1369-512/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- M. N.
- Suinteresuotas asmuo
- I. U., V. N., VĮ „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. N. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. U., V. N., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. N. mirties priėmė palikimą ir jį valdo kaip savo asmeninę nuosavybę. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis J. N.. Po jo mirties liko turtas: bendrai sugyventas ir pareiškėjos vardu įregistruotas 2 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Liko ir kiti jo asmeniniai daiktai bei bendrai sugyventas turtas- namų apyvokos daiktai. Pareiškėja po vyro mirties bute liko gyventi, mokėjo visus mokesčius. Bute liko ir bendrai sugyventi namų apyvokos daiktai, kuriuos po vyro mirties pradėjo valdyti, jais disponuoti, kaip asmenine nuosavybe. Pareiškėja teigia, jog yra faktiškai priėmusi palikimą ir jį valdo, tačiau šis juridinis faktas nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, nes nebuvo pradėta palikimo priėmimo procedūra pas notarą. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad jei butas įregistruotas pareiškėjos vardu, tai jis ir liko pareiškėjos, nežinojo, jog yra būtina priimti palikimą, kurį ir taip valdai. Turi du vaikus sūnų V. N. ir dukrą I. U., kurie yra pirmosios eilės paveldėtojai, tačiau jie niekada į notarą nesikreipė, palikimo priėmimo bylos nepradėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo J. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo J. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras J. N.. Pareiškėjos vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su J. N. metu. Iš byloje esančio pranešimo matyti, kad įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėja yra mirusio J. N. sutuoktinė. Remiantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Byloje duomenų, jog buvo sudarytas testamentas ar kad būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. 1964 m. CK 587straipsnis numatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo metu galiojančiame CK numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėja per įstatyme įtvirtintą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po vyro mirties jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą- butą. Tai, jog pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti butą, juo rūpintis ir jį išlaikyti patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, UAB „Debreceno valda“ pažyma)(CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas daro išvadą, jog pareiškėja priėmė po vyro mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. N., mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.