Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tarptautinė statybos korporacija“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvistija“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys bei priešieškinis patenkinti iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-36-357/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tarptautinė statybos korporacija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kvistija“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Alfva“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Cosmica servisas“, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių. Užsakovas UAB ,,Kvistija“ ir rangovas UAB ,,Tarptautinė statybos korporacija“ 2003-08-14 sudarė statybos rangos sutartį (toliau sutartis), pagal kurią rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti kuro degalinės statybą ir pridavimą, o užsakovas – už tai sumokėti (t. 1, b. l. 18). Ginčo degalinė 2003-12-22 aktu buvo pripažinti tinkama naudotis (t. 1, b. l. 102), tačiau rangovo (ieškovo) nuomone, užsakovas su juo pilnai neatsiskaitė už atliktus darbus ir liko skolingas 200 699,41 Lt bei 0,08 procentų dydžio delspinigius (72 152,39 Lt). Užsakovas (atsakovas) pripažino, jog nesumokėjo ieškovui 147 273,01 Lt pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras, tačiau teigė, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, ieškovas vėlavo atlikti kai kuriuos darbus, o dalies jų iš viso neatliko, todėl turi būti mažinama jų kaina, be to, dėl netinkamo darbų atlikino atsakovas teigia patyręs 216 720,69 Lt nuostolių, kuriuos, kartu su 26 219,76 Lt dydžio delspinigiais, prašė priteisti iš ieškovo.

Teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 63 248,69 Lt bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, jog atsakovo skola ieškovui yra 147 273,01 Lt, tačiau ieškovas ne visus darbus atliko kokybiškai, kai kurių darbų iš viso neatliko, todėl ieškovo prievolė atsakovui yra 84 362,13 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovui skirtumą tarp šių sumų. Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys: ieškovas prašė ieškinį visiškai patenkinti, o priešieškinį atmesti, o atsakovas – ieškinį atmesti bei patenkinti priešieškinį.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigia, jog yra skolingas ieškovui už atliktus darbus, todėl pirmiausia tikslinga nustatyti šios skolos dydį, o paskui spręsti klausimą, ar, remiantis atsakovo priešieškinio argumentais, yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną atlyginimą pagal rangos sutartį bei priteisti iš ieškovo atsakovui nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, atlyginimą.

Dėl atsakovo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pripažįsta, jog nesumokėjo ieškovui 147 273,01 Lt pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras. Dėl 147 048,27 Lt dydžio skolos šalys 2005-10-31 pasirašė skolų suderinimo aktą (t. 5, b. l. 141). Atsakovas 2006-05-09 pateikė pirmosios instancijos teismui visų ieškovo pagal minėtą statybos rangos sutartį išrašytų ir atsakovo apmokėtų sąskaitų suvestinę, pagal kurią sąskaitų išrašyta už 1 188 212,56 Lt, o atsakovo sumokėti 1 041 439,59 Lt (t. 5, b. l. 142), tai yra nesumokėti 146 772,97 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą bylos medžiagą, sprendė, jog atsakovo prievolė ieškovui pagal ginčo sutartį yra iš esmės abiejų šalių pripažinta 147 273,01 Lt suma. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas priteisti 200 699,41 Lt skolos, teismo teigimu, šio reikalavimo nepagrindė įrodymais, todėl negali reikalauti sumokėti už nepasirašytus aktus, už realiai neatliktus statybos darbus (CK 6.655 str.).

Iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, jog jis prašo ieškinį patenkinti pilnai, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl turėtų būti keičiama ši teismo sprendimo dalis (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog laikytina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas konstatavo, jog atsakovo prievolė ieškovui yra 147 273,01 Lt, o ieškovas priešingai neįrodė (CPK 185 str.).

Dėl atsakovo reikalavimo mažinti ieškovui priklausančią pagal sutartį sumą bei priteisti nuostolius

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovo prievolė atsakovui yra 84 362,13 Lt. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovas neatliko kai kurių darbų, todėl juos turėjo padaryti pats atsakovas – atsakovas turėjo atvežti grunto, už ką ieškovui buvo sumokėta (18 941 Lt), atsakovas naujai dengė stogą (4 705,51 Lt) ir įrengė lietaus nuotekų sistemą (32 324,92 Lt). Be to, dalis darbų, tai yra valymo įrenginių įrengimas (105 927,32 Lt), geomembranos paklojimas (7 919,09 Lt) technologinio vamzdyno klojimas (6001 Lt), priešgaisrinių šulinių įrengimas (9899,56 Lt), buvo atlikti nekokybiškai, todėl teismas už šiuos darbus ieškovui priklausantį atlyginimą mažino 20 procentų, tai yra nustatė, jog ieškovo prievolė atsakovui šioje dalyje yra 25 949,46 Lt. Taip pat teismas sprendė, jog atsakovui priklausytų ir 2 441,24 Lt delspinigių. Kitoje dalyje teismas atsakovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

Teisėjų kolegija laiko, kad tikrinant šios teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia turi būti atkreiptas dėmesys į keletą svarbių momentų:

Pirma, sprendžiant klausimą dėl rangos sutarties šalių atsakomybės, jei pastatytas objektas turi trūkumų ar nefunkcionuoja tinkamai, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokie trūkumai gali atsirasti ne tik dėl to, jog rangovas nekokybiškai atliko darbus, tačiau ir dėl to, jog buvo netinkamai parengtas statomo objekto projektas, kuriuo remiantis minėti darbai ir turėjo būti vykdomi. Dėl to reikšminga yra tai, kurios ginčo teisinių santykių šalies pareiga buvo rūpintis tinkamu projektavimu.

Iš ginčo rangos sutarties turinio matyti, kad ieškovas statybos darbus įsipareigojo atlikti pagal atsakovo (užsakovo) pateiktą projektinę dokumentaciją (t. 1, b. l. 18). Taigi tinkamo projekto parengimas ir jo laikymosi priežiūra yra atsakovo pareiga, tuo tarpu ieškovas, kaip jis pats teisingai nurodo apeliaciniame skunde, buvo tik pateikto projekto darbų vykdytojas. Dėl to, nustačius, kad ieškovo atlikti darbai atitinka atsakovo pateiktą projektą, atsiradę trūkumai objekto funkcionavime negali būti laikomi ieškovo darbo broku.

Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės ypatingai reikšmingos, nes teismo ekspertas K. B. atliktoje ekspertizėje nurodė, jog projektinė inžinerinė dalis nebuvo išvystyta, už projekto kokybės atitikimą normatyviniams statybos dokumentams yra atsakingas atsakovas, todėl šios atsakomybės ir reikalavimo teisės negalima perkelti ieškovui. Kaip teigė ekspertas, degalinės yra ypatingo rizikingumo statiniai ir jiems privaloma techninio projekto ekspertizė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad tokia ekspertizė buvo atlikta (CPK 185 str.). Ekspertas K. B. 2010-03-01 teismo posėdyje nurodė, kad negavo ginčo degalinės techninės ekspertizės dokumentų, netyrė techninio darbo projekto bylos Nr. 2, kurioje turėjo būti nurodyti konkretūs projektavimo duomenys. Ekspertas S. M. šiame teismo posėdyje taip pat pripažino, kad aplinkybę, jog ieškovui buvo perduota techninio projekto aplinkos apsaugos dalis, jis nustatė iš statybos rangos sutarties, o projekto ekspertizės aplinkosauginė dalis jam pateikta nebuvo. Teismo ekspertas S. M. taip pat nurodė, kad buvo pažeista aplinkosauginės dalies projekto rengimo tvarka, o atsakomybė dėl aplinkosauginės dalies tenka atsakovui.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo atveju laikytina, kad atsakovas neatliko visų būtinų veiksmų, reikalingų nustatant projekto tinkamumą. Tokiu būdu atsakovas pats prisiėmė riziką dėl netinkamo objekto funkcionavimo tuo atveju, jei tai būtų dėl projektavimo netikslumų. Dėl to, nagrinėjamu atveju, jei nėra nustatyta nukrypimų nuo projektinės dokumentacijos, turi būti laikoma, jog nėra ieškovo kaltės dėl netinkamo objekto funkcionavimo ar trūkumų (CPK 185 str.). Šią išvadą dar labiau sustiprina ir eksperto K. B. išvada, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo kaip statytojo teises, nes nevykdė statybos darbų priežiūros.

Antra, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pagal CK 6.695 straipsnio trečiąją dalį, rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jei įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.

Trečia, pagal CK 6.662 straipsnio ketvirtąją dalį, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), tai pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui. Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

Turint galvoje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, būtina spręsti klausimą dėl konkrečių teismo ir atsakovo nurodytų ieškovo atliktų darbų trūkumų. Kaip minėta, teismas sprendė, jog ieškovo darbų trūkumai nustatyti įrengiant valymo įrenginius, priešgaisrinius šulinius, technologinį vamzdyną bei klojant geomembraną. Dėl to teismas 20 procentų mažino už šiuos darbus priteistiną ieškovui atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada yra pagrįsta ne visų minėtų darbų atžvilgiu, tai yra:

Pirma, teismas sprendė, jog atsakovas įrodė, jog ieškovas nekokybiškai įrengė valymo įrengimus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada neteisėta ir nepagrįsta bylos medžiaga (CPK 185 str.).

Teismo ekspertas K. B. nurodė, kad minėti darbai buvo atlikti pagal projektą, o normaliai nefunkcionavo dėl eksploatavimo taisyklių nesilaikymo. Ekspertas nustatė, kad sumontuotų nuotekų valymo įrenginių našumas atitinka projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje nurodytą skaičiuojamąjį nuotekų kiekį ir gali būti naudojami pagal paskirtį tinkamai atlikus jų paleidimo derinimo darbus, griežtai laikantis įrenginio priežiūros ir eksploatacijos reikalavimų. Taigi iš tokios išvados matyti, jog valymo įrenginiai neveikė ne dėl ieškovo atliktų statybos darbų trūkumų, o dėl netinkamos jų eksploatacijos, kas yra atsakovo atsakomybė.

Šios išvados nepaneigia eksperto S. M. išvada, kad ieškovo parinktų valymo įrenginių našumas neatitinka projekte numatytų parametrų, nes, kaip matyti iš šio eksperto išvadų, jis taip pat nurodė, jog, vertinant aplinkybę, kad ieškovas iš atsakovo degalinės techninio projekto aplinkos apsaugos dalį gavo 2004-09-02, minėtų įrenginių našumas atitinka degalinės projekte numatytus parametrus. Be to, ekspertas ir 2010-03-01 teismo posėdyje paaiškino, kad projekte buvo trūkumų, nes nebuvo nurodyti parametrai. Eksperto teiginiai, jog rangovas turėjo pastebėti klaidą ir paskaičiuoti valymo įrenginių parametrus arba kreiptis į projektuotoją, neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos, nes, kaip minėta, pateikti tinkamą projektą buvo atsakovo pareiga, tačiau atsakovas nerūpestingai nepasirūpino tinkamu projekto įvertinimu atliekant jo ekspertizę, nepateikė rangovui laiku projekto aplinkosauginės dalies (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai sprendė, jog dėl problemų, susijusių su valymo įrengimų funkcionavimu, yra ieškovo kaltė bei atsakomybė. Esant netinkamai projektavimo medžiagai šioje dalyje, tai turi būti laikoma atsakovo netinkamų pareigų vykdymo rezultatu ir dėl to šioje dalyje negali būti mažinamas ieškovui priklausantis atlygis už atliktus darbus.

Antra, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai nurodė, jog ieškovas nekokybiškai įrengė kolonėlės šulinius ir priešgaisrinius rezervuarus. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teismo išvada nepagrįsta. Ekspertas K. B. dėl šių darbų nurodė, jog priešgaisrinių vandens paėmimo šulinių vieta nurodyta brėžinyje, kuriame nėra jų dugno, vandens pritekėjimo vamzdžių altitudžių, kitų teritorijoje esančių šulinių įrengimo detalūs brėžiniai pateikti projekto dalyje – vandentiekis ir nuotekų šalinimas, o jų įrengimo darbai atlikti pagal projektą. Taip pat pažymėjo, jog esami trūkumai yra neesminiai, netrukdo degalinės naudojimui pagal paskirtį.

Ekspertas S. M. taip pat nustatė, kad šuliniai degalinės teritorijoje gali būti naudojami pagal paskirtį ir nukrypimų nuo projektinės dokumentacijos nėra. Jis taip pat 2010-03-01 teismo posėdyje paaiškino, kad projekte nebuvo apskaičiuotos altitudės, o defektų, susijusių su šulinių dugnu, jis nenustatęs. Tiesa, šis ekspertas savo ekspertizės išvadose taip pat nurodė, kad priešgaisriniuose šuliniuose nustatytos neatitiktys projektinei dokumentacijai ir normatyviniams statybos techniniams dokumentams, tačiau jie gali būti naudojami pagal paskirtį šiltuoju metų laiku.

Taigi tokios ekspertų išvados leidžia konstatuoti, kad projektas šioje dalyje nebuvo tinkamas, be to atsiradę trūkumai nėra esminiai ir netrukdo eksploatuoti objekto. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturėjo pakankamo pagrindo mažinti ieškovui priklausantį atlyginimą už darbus šioje dalyje.

Šios išvados nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog šuliniai, kurių įrengimo nuokrypių nuo projektinės dokumentacijos nustatyta nėra, ,,sėda“, ko tikėtina priežastis yra pagrindo arba šulinių pado įrengimo darbų netinkamas atlikimas. Kaip matyti iš tokios eksperto išvados formulavimo, tai tėra eksperto daroma prielaida, o, atsižvelgiant į atsakovo pareigą pateikti tinkamą projektą bei prižiūrėti jo vykdymą, nėra pagrindo remiantis šia prielaida spręsti dėl ieškovo darbų trūkumų šioje dalyje (CPK 185 str.).

Trečia, teismas mažino ieškovui priteistiną atlyginimą ir remdamasis tuo, jog ieškovas nekokybiškai atliko technologinio vamzdyno klojimo darbus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo išvada nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog smulkūs darbų trūkumai negali būti pagrindas mažinti atlyginimą, jei objektas eksploatuojamas pagal paskirtį. Kaip matyti iš eksperto K. B. išvados, technologinio vamzdyno klojimo trasa buvo pakeista statybos eigoje, o projekto pakeitimas nebuvo įformintas dokumentais. Ekspertas S. M. tai pat nurodė, jog technologinis vamzdynas įrengtas nesilaikant dokumentacijos sprendimų, techniniame statinio projekte numatyta, kad technologinis vamzdynas nuo kuro talpyklų iki greitaeigio dyzelinio kuro išpilstymo kolonėlės turi būti nutiestas per degalinės teritoriją, o jis yra už degalinės ribų. Tačiau ekspertas S. M. pažymėjo, kad kuro išpilstymo kolonėlės naudojamos pagal paskirtį, o tai reiškia, kad technologinis vamzdynas taip pat naudojamas pagal paskirtį. Atsakovas šių teiginių nepaneigė, nepateikė įrodymų, kad dėl minėtos vamzdyno tiesimo trajektorijos neatitikim projektui patiria kokių nors nepatogumų ar negali tinkamai eksploatuoti degalinės (CPK 178 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie darbų trūkumai yra neesminiai, netrukdo naudotis objektu, todėl negali būti laikomi priežastimi mažinti ieškovui priklausantį atlyginimą už atliktus darbus.

Ketvirta, teismas taip pat mažino ieškovui priteistiną atlyginimo už darbus sumą, atsižvelgdamas į nekokybišką geosintetinės plėvelės klojimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog teismo išvada šioje dalyje yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertas S. M. nurodė, jog minėta plėvelė objekte paklota netinkamai, yra per mažame gylyje, neįrengtas šalčiui atsparus sluoksnis. Teismo 2010-03-01 posėdyje jis taip pat paaiškino, kad plėvelė turėjo būti 62 cm gylyje, tačiau atkasus rasta, kad ji buvo 24, 32, 14 cm gylyje. Akivaizdu, kad toks reikalavimų nesilaikymas, kai plėvelė yra gerokai mažesniame gylyje, gali ne tik lemti tai, jog plėvelė negalės atlikti savo funkcijų, tačiau ir atsakovas, eksploatuodamas degalinę, negali būti tikras, jog, atlikdamas kokius nors darbus, jos nepažeis. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui negali būti priteisiamas atlygis už šiuos darbus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nustatė, kad geomembranos paklojimo vertė 7919,09 Lt. Dėl šio dydžio ginčo nėra, todėl ieškovui priteistina suma mažintina šia suma.

Šios išvados nepaneigia tai, jog atsakovas priėmė šiuos darbus (t. 1, b. l. 71). Pati darbų prigimtis lemia, jog su plėvelės klojimu susiję trūkumai turi būti laikomi užslėptais trūkumais, kurių atsakovas negalėjo pastebėti priimdamas darbus (CPK 185 str.).

Kita grupė darbų, už kuriuos, teismo nuomone, ieškovui priklausantis atlyginimas negali būti priteisiamas, yra atsakovo pastangomis padaryti darbai, tai yra stogo dengimas, lietaus latakų įrengimas bei žvyro atvežimas. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta teismo išvada nepagrįsta stogo dengimo ir lietaus latakų įrengimo darbų atžvilgiu (CPK 185 str.). Eksperto K. B. teigimu, projekte šie darbai nebuvo numatyti. Be to, trūkumai neesminiai, netrukdo degalinės naudojimui pagal paskirtį, o atsakovas priešingai neįrodė (CPK 178 str.). Dėl to atsakovo reikalavimas priteisti nuostolius šioje dalyje atmestinas.

Tačiau kitokią išvadą reiktų padaryti toje dalyje, kurioje atsakovas prašo priteisti iš ieškovo nuostolių, kurių atsakovas turėjo atveždamas į statybvietę gruntą. Kaip matyti iš ginčo teismo sprendimo, konstatuota, kad atsakovas įrodė, jog pats pristatė reikalingą gruntą, nors už tai jau buvo sumokėta ieškovui, ir taip patyrė 18 941 Lt nuostolių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, prašydamas atmesti atsakovo reikalavimus, nepateikė jokių šią teismo išvadą bei atsakovo teiginius paneigiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos (CPK 178 str.).

Atsakovas, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą, teigė, jog dalies darbų ieškovas iš viso neįvykdė, tai yra, neįrengė stogelio virš vitrinos, ultragarsinio skysčio matavimo prietaiso, neatliko metalinio tinklelio tvorų tvirtinimo gelžbetoninių stulpų be cokolio darbų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė reikalavimus šioje dalyje, nes pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas, darbus priėmęs užsakovas vėliau gali reikalauti nuostolių dėl paslėptų trūkumų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog minėtų atsakovo nurodytų darbų neatlikimas turėjo būti matomas darbų priėmimo metu. Dėl to minėtų darbų neatlikimas negalėtų būti laikomas užslėptu trūkumu, leidžiančiu reikalauti atlyginti nuostolius jam paaiškėjus (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir atsakovo reikalavimą mažinti ieškovui priklausantį atlyginimą tuo pagrindu, jog vietoj numatytų aliuminio langų buvo sumontuoti plastikiniai, kurie yra žymiai pigesni. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos medžiagos buvo pakeistos šalių susitarimu, o pagal taikytinas teisės normas ir sutarties nuostatas, rangovas neatsako už trūkumus, kurie atsirado dėl užsakovo duotų nurodymų. Be to, naudojamų medžiagų pakeitimas šalių susitarimu nelaikytinas darbų trūkumų, o atsakovo teiginiai dėl kainų skirtumo priteisimo neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, atsakovas priėmė šiuos darbus, priėmimo metu nenurodė jokių pastabų dėl kainos, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad šalys nesutarė dėl darbų kainos ir medžiagų ir kad tai turėtų būti keičiama teismo sprendimu.

Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti atsakovo nurodomi darbai, kuriuos ieškovas neva atliko nekokybiškai ar visai neatliko, išskyrus plėvelės klojimą bei grunto atvežimą, negali būti laikomi pagrindu priteisti atsakovui jo nurodomus nuostolius (CPK 185 str.). Kaip matyti iš minėtų aplinkybių, didelė dalis atsakovo nurodomų darbų buvo atlikti pagal atsakovo pateiktą projektą ir jį atitiko, kiti darbai atsakovo buvo priimti arba trūkumai yra neesminiai ir netrukdo naudotis objektu pagal paskirtį.

Minėtas išvadas patvirtina ir tai, jog 2003-12-22 aktu degalinė pripažinta tinkama naudoti, o Tauragės rajono apskrities viršininko administracijos įsakymu paskirta komisija nustatė, jog atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (t. 1, b. l. 102). Be to, atsakovas objektu naudojosi pagal paskirtį ir juo naudojasi ir dabar. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepaneigtas faktas, kad priimant 2003-12-22 aktu statinį naudotis, nukrypimai neturėjo įtakos bendro objekto kokybei ir nesukėlė pasekmių.

Atsakovo reikalavimus paneigia ir pačių šalių elgesys: po darbų priėmimo šalys geranoriškai bendradarbiavo, iškilusius klausimus spręsdavo tarpusavio susitarimų būdu, pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų nereiškė. Atsiradus papildomiems sutarties vykdymo pakeitimams, nei viena šalis sutarties iki 2004-05-19 nenutraukė ir toliau vykdė darbus. Pats atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme nereiškė ieškovui pretenzijų.

Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo teiginiai, jog jis turi teisę nemokėti ieškovui už atliktą darbą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.). Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovo skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant dalį skundžiamo teismo sprendimo, tai yra atmetant atsakovo reikalavimus mažinti ieškovui priteistiną sumą dalyje dėl stogo dengimo, dėl lietaus nuotekų įrengimo, dėl valymo įrengimų, technologinio vamzdyno, priešgaisrinių šulinių.

Esant tokioms aplinkybėms, atitinkamai didintina ieškovui iš atsakovo priteistina suma. Kaip minėta, nustatyta atsakovo skola ieškovui yra 147 273,01 Lt. Atmetus atsakovo reikalavimus pripažinti jo nurodytus darbus nekokybiškais, tačiau pripažinus, kad nekokybiškai patiesta plėvelė ir nepristatytas gruntas, ši suma mažintina šių darbų verte, tai yra 7919,09 Lt ir 18 941 Lt. Tokiu būdu teismo sprendimas keistinas, padidinant ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą iki 120 412,92 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atitinkamai turėtų būti keičiama ir teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į tai, kad delspinigiai iš esmės yra tam tikra priemonė šaliai, kuri pažeidžia savo prievolę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju delspinigių priteisimas kuriai nors ginčo šaliai pažeistų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra pagrindo teigti, kad visi ginčo rangos darbai buvo atlikti nepriekaištingai. Byloje skirtos net dvi ekspertizės, kurių pagalba buvo nustatyta, kokie yra objekto trūkumai ir dėl ko jie atsirado. Dėl to akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas sąžiningai tikėjo savo pozicijos pagrįstumu, o ginčas galėjo būti išspręstas ištyrus reikšmingas aplinkybes. Dėl to nagrinėjamu atveju delspinigiai nepriteisiami (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo ieškovui priteistiną atlyginimą pagal sutartį iki 120 412,92 Lt, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, minėtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį bei priešieškinį patenkino iš dalies bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą keičia, todėl ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti peržiūrėtas.

Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 620 263, 27 Lt skolos ir delspinigių. Atsakovas dalį skolos sumokėjo, todėl ieškovas atsisakė nuo 347 411,47 Lt reikalavimo ir prašė priteisti iš atsakovo 200 699,41 Lt skolą ir 72 152,39 Lt delspinigių. Teisėjų kolegija, kaip minėta, ieškovui priteistą sumą padidino iki 120 412,92 Lt, tačiau atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Taigi, įvertinus ir tą reikalavimo dalį, kurią atsakovas įvykdė po reikalavimo teismui pateikimo, buvo patenkinta 75 procentai ieškovo reikalavimo (347 411,47 + 120 412,92 Lt).

Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 6457,04 Lt žyminio mokesčio už teismo įsakymą ir ieškinį (t. 1, b. l. 5, t. 2, b. l. 41), 17748 Lt advokato pagalbai ir 5400 Lt už ekspertizę (t. 3, b. l. 180, 188, t. 5, b. l. 24), tai yra iš viso 29 605,04 Lt. Dėl to ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 75 procentai nuo šios sumos – 22 203,78 Lt.

Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu reikalavo priteisti iš ieškovo 216 720,69 Lt nuostolių bei 26 219,76 Lt dydžio delspinigius. Teisėjų kolegija pripažino, jog atsakovo nuostoliais gali būti laikomos išlaidos grunto vežimui bei plėvelės klojimui (26 860,09 Lt), tai yra patenkino 11 procentų reikalavimo.

Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra: 5858,81 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (t. 3, b. l. 63), 5900 Lt advokato pagalbai ir 11 200 Lt už ekspertizę (t. 5, b. l. 31, 24, 85). Nuo bendros šių išlaidų sumos - 22 958,81, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 11 procentų – 2 525,47 Lt.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinas šalių turėtų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų skirtumas – 19 678,31 Lt. Taip pat atsakovas dalies priešieškinio reikalavimo atsisakė, todėl, kaip teisingai nurodė teismas, jam grąžintina 1881, 50 Lt žyminio mokesčio.

Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme tokių išlaidų buvo 435 Lt (t. 2, b. l. 45;t. 4, b. l. 179; t. 6, b. l. 108), todėl iš ieškovo valstybei priteistina 109 Lt, o iš atsakovo – 326 Lt.

Taip pat proporcingai šalims turi būti paskirstomos ir apeliacinės instancijos teisme jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 63 248,69 Lt. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė ieškinį visiškai patenkinti, tai yra priteisti jam 272 851 Lt skolos ir delspinigių, o atsakovas – ieškinį atmeti bei patenkinti priešieškinį, tai yra priteisti iš ieškovo 242 940,45 Lt nuostolių ir delspinigių.

Teisėjų kolegijai padidinus ieškovui priteistiną sumą iki 120 412,92 Lt, buvo patenkinta apie 44 procentai ieškovo apeliacinio skundo, o atsakovo skundas atmestas. Proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovui priteistina 2 285 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 95). Atsakovui turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Taip pat iš atsakovo priteistina valstybei 26,80 Lt (t. 6, b. l. 116, 137) išlaidų, turėtų procesinių dokumentų įteikimui apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvistija“ (įmonės kodas 1068406) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarptautinė statybos korporacija“ (įmonės kodas 1001939) 120 412,92 Lt (šimtas dvidešimt tūkstančių keturi šimtai dvylika litų 92 ct) skolą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvistija“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarptautinė statybos korporacija“ 19 678,31 Lt (devyniolika tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kvistija“ 1881, 50 Lt (tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt vienas litas 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tarptautinė statybos korporacija“ 109 Lt (šimtas devyni litai) ir iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvistija“ 326 Lt (trys šimtai dvidešimt šeši litai) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutraukti bylą ieškinio dalyje, kurioje ieškovas atsisakė savo reikalavimų, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nutraukti bylą priešieškinio dalyje, kurioje atsakovas atsisakė savo reikalavimų, o kitoje dalyje priešieškinį atmesti.“

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvistija“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarptautinė statybos korporacija“ 2285 Lt (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt penki litai) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvistija“ 26,80 Lt (dvidešimt šeši litai 80 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tarptautinė statybos korporacija“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.