Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, ūkininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2024 m. balandžio 27 d. apie 15 val. , (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,38 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia abiejų rankų delnais sudavė į smilkinius savo šeimos nariui – sugyventinei D. G., po ko ji nugriuvo ant žemės ir tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai D. G. abiejų rankų delnais sudavė į galvą, iš viso ne mažiau kaip 10 smūgių, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta, nes sugyventinei D. G. jis sudavė gindamasis nuo jos. Vakar, t. y. 2024 m. balandžio 27 d. metu, laiko nepasakys, jam būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), į namus mašina grįžo sugyventinė D. G.. Tik grįžusi, išlipusi iš mašinos ir pamačiusi jį kieme, sugyventinė pradėjo ant jo rėkti ir pulti. Ji jam kumščiais trenkė apie 4 kartus į veidą. Tada jis pradėjo nuo jos bėgti, o ji jį vijosi. Vydamasi jį, ji pagriebė medinę lazdą, kuri buvo padėta prie lauko tualeto, ir šia lazda trenkė jam ne daugiau 3 kartus per nugarą. Smūgių metu lazda perlūžo pusiau. Tada jis atsisukęs, gindamasi nuo jo, kad ji jo nebepultų, su abiem delnais jai trenkė per veidą. Kiek kartų trenkė, tiksliai nežino, bet galėjo suduoti kelis kartus, tikrai ne 10 kartų. Po to, kai sugyventinei sudavė, kiek pamena, ji nenugriuvo, bet atsitraukusi nuo jo nuėjo į namų vidų. Nei jis jai, nei ji jam daugiau jokių smūgių nesudavė. Sugyventinei nuėjus į namų vidų, jis, kad išvengti tolimesnio konflikto, nuėjo pabūti į kaimyninę daržinę. Įvykio metu buvo neblaivus, nes būdamas namuose vienas vartojo alkoholį. Nors buvo išgėręs, bet viską prisimena gana aiškiai. Sugyventinė įvykio metu buvo blaivi. Įvykio metu kieme buvo dviese, vaikai buvo namų viduje. Aplinkui arti kaimynų nėra. Jų konflikto niekas nematė. Priežasties, dėl ko ji grįžusi namo jį užsipuolė, jis nesuprato. Toks jų konfliktas, kad vienas kitam sudavė smūgius, įvyko pirmą kartą, ankščiau taip nėra buvę. Su D. kaip sugyventiniai gyvena apie 14 metų, veda bendrą ūkį. Augina 2 bendrus vaikus, kurie yra nepilnamečiai. Visa šeima gyvena jam priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Su sugyventine tarpusavio santykiai visada buvo geri ir nesupranta, kodėl vakar viskas taip nutiko. Jaučiasi pats nukentėjęs, dėl sugyventinės suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, ant veido ir nugaros yra matomi sužalojimai, todėl, kai bus paleistas iš laikino sulaikymo, planuoja rašyti pareiškimą. Jam yra išaiškinta, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas jam bus uždrausta gyventi kartu su sugyventine, jų namuose, bet kur laikinai pagyvens nežino, turi susisiekti su artimaisiais pasitarti (e. b. l. 92-95).

Apklaustas papildomai D. K. nurodė, kad su nori pakeisti savo ankstesnius parodymus ir savo kaltę pripažinti, kad sudavė smūgius savo sugyventinei D. G. į smilkinius ir galvą, sutinka, kad bendrai galėjo suduoti apie 10 smūgių. Jis pats įvykio metu buvo neblaivus, todėl gali netiksliai viską atsiminti. Konfliktą, kaip supranta, pradėjo sugyventinė, nes ji supyko, kad jis buvo girtas. Tai pirmas kartas, kai prieš ją smurtavo. Supranta, kad blogai pasielgė ir dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė sugyventinės. Mano, kad tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis, nes blaivas, mano, taip nebūtų pasielgęs. Pirminėje apklausoje sakė, kad rašys pareiškimą, tačiau jo nerašė ir nerašys. Tokius pirminius parodymus davė, nes galvojo taip išvengti atsakomybės. Sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su laisvės apribojimo bausme (e. b. l. 153-155).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji D. G. nurodė, kad ji ir jos sugyventinis D. K. kartu gyvena apie 14 metų, kartu susilaukė dviejų vaikų, šie vaikai yra nepilnamečiai K. G. ir G. G.. Visi gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Šiandien ji buvo sodyboje, kur jie laiko gyvulius, pašėrusi gyvulius ir sutvarkiusi ūkį grįžo namo apie 15 val., namuose rado neblaivų savo sugyventinį, kuris reikalavo duoti jam pinigų. Jie pradėjo konfliktuoti žodžiu, nes atsisakė jam duoti pinigų, žinojo, kad už juos pirks alkoholį ir toliau jį vartos. Kilus žodiniam konfliktui išėjo į kiemą, kad vaikai nematytų, kaip jie pykstasi, sugyventinis taip pat išėjo į kiemą. Būnant kieme, prie Volvo automobilio esančio jų kieme, sugyventinis konflikto metu abiem rankomis, delnais, vienu metu trenkė jai į abi galvos puses, smilkinių srityje. Dėl to smūgio ji parkrito, jai pasidarė silpna, svaigo galva. Jai parkritus sugyventinis nesiliovė trankyti jai galvos ir trenkė iš viso apie 10 kartų, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą, kurį ji vertina 8 balais iš 10 balų. Ji prašė jo liautis, pradėjo garsiai šaukti, sugyventinis norėjo jai trenkti kauptuku, tačiau ji jį suėmė rankomis, tada jis liovėsi ją mušti. Kur padėjo kauptuką, nežino. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Po šio įvykio atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo, nustatė galvos sumušimus, taip pat jai ant dešinės akies voko yra mėlynė bei akies baltymas yra kruvinas. Anksčiau sugyventinis nėra smurtavęs fiziškai, tačiau jis dažnai išgėrinėja, dėl to ji jo bijo, nes būna konfliktiškas. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje ją pripažinti nukentėjusia dėl jai sukelto fizinio skausmo. Prašo įpareigoti sugyventinį D. K. prie jos nesiartinti, nes ji bijo, kad jis gali vėl prieš ją smurtauti. Civilinio ieškinio reikšti ji nepageidauja (e. b. l. 9-14).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. G. nurodė, kad tvirtina pirminės apklausos metu duotus parodymus ir nori juos papildyti, kad 2024 m. balandžio 28 d. jai svaigo galva, ją skaudėjo, todėl nusprendė pasitikrinti ir nuvyko į Kauno klinikas apžiūrai. Jai padarė galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, tačiau pakitimų nenustatė. Pridės prie bylos išrašo kopiją, 2 lapai. Dar nori patikslinti, kad po 2024 m. balandžio 27 d. įvykio jai atsirado ant kairės akies voko mėlynė bei akies baltymas buvo kruvinas. Jei apklausoje nurodyta dešinė pusė, tai turbūt pareigūnė suklydo rašydama. Šiuo metu jie gyvena atskirai, tačiau jis atsiprašė ir mano supranta, kad blogai pasielgė. Ji jam jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 136-137).

2024 m. balandžio 27 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos: (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir kiemo teritorijos, apžiūra. Apžiūros metu fotografuota ir nieko nepaimta (e. b. l. 9-14).

2024 m. balandžio 27 d. Asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta D. G., prie dešinės akies stebima mėlynos spalvos dėmė, panaši į sumušimą. Dešinėje akyje matomas raudos spalvos skystis, panašus į kraują. Kitų išorinių sužalojimų nestebima (e. b. l. 35-37).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariu laikytinas ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu, tyčia abiejų rankų delnais sudavė į smilkinius savo šeimos nariui – sugyventinei D. G., po ko ji nugriuvo ant žemės ir tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai D. G. abiejų rankų delnais sudavė į galvą, iš viso ne mažiau kaip 10 smūgių, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. sukėlė fizinį skausmą

Prokuroras siūlo D. K. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant D. K. tęsti darbą, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas įvertinęs, kad kaltinamojo D. K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, smurtiniais veiksmais šeimos nario atžvilgiu, jis neteistas (e. b. l. 67-68), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (e. b. l. 158, 159), niekur nedirba (e. b. l. 156, 157), jo atsakomybę už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis D. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (e. b. l. 143-145), skiria jam prokuroro siūlytą bausmę kartu su įpareigojimais bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis D. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jos atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 27 d., 16.05 val., iki 2024 m. balandžio 28 d., 12.02 val. (e. b. l. 20-23, 108-110), t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis, BK 72² straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (e. b. l. 111-113), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. K. tęsti darbą, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. K. tęsti darbą, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad D. K. jau yra atlikęs dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.