- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- e2-11781-527/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- J. G.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei J. G. dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 796,40 Eur dydžio permoką ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsisgaliojusios naujos įstatymo redakcijos 12 straipsnis), laiku raštu neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui – gautas priteistas lėšas iš vaiko tėvo G. K., todėl už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio susidarė permoka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo piniginiai reikalavimai yra kilę iš atsakovės įstatyme nustatytos pareigos teikti ieškovui informaciją, kuri būtų svarbi prašomiems išmokų mokėjimams, dėl kurios nesuteikimo susidarė permoka. Atsižvelgus į tai, ieškovo prašymu ieškinys nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad 2010 m. sausio 14 d. prašymu ieškovė prašė iš Vaikų išlaikymo fondo mokėti išmokas R. K.. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. V2-2015 nusprendė R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. sausio 15 d. kiekvieną mėnesį mokėti 125 Lt (36,20 Eur) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 13 d. prašymu kreipėsi į ieškovo Kauno skyrių prašydama suteikti informaciją apie atsakovei išmokėtas sumas, kurios buvo išskaičiuotos iš G. K.. Ieškovo Kauno skyrius 2013 m. birželio 18 d. pažymomis apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų Nr. 10.47-2580 ir Nr. 10.47-2581 suteikė Vaikų išlaikymo fondo administracijai prašomą informaciją. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. V2-9528 nusprendė R. K., gim (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutraukti išmokų mokėjimą ir 2013 m. birželio 26 d. prašymu Nr. (V1-384/2010) D2-16866 kreipėsi į atsakovę prašant sugrąžinti 2 750 Lt (796,46 Eur) permoką. Ieškovas 2018 m. spalio 2 d. prašymu Nr. (9.69) I-19084 pareikalavo atsakovės per 30 dienų nuo šio reikalavimo gavimo dienos grąžinti 796,40 Eur dydžio permoką.
Išmokų administratorius nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu vaikas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodytos sąlygos (Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų (Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo duomenimis G. K. po atsakovės kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondą sumokėjo vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimą, konstatuoja, kad atsakovė turėjo įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų mokėjimo nutraukimo.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyjo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir negrąžino nustatytos 796,40 Eur permokos, kuri ieškovui iš atsakovės priteisiama šiuo sprendimu.
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais priimamas preliminarus sprendimas – ieškinį tenkinti ir ieškovui iš atsakovės priteisti 796,40 Eur permoką bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 428 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinas 10 Eur (796,40 x 0,03 x 0,75 x 0,5) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios yra mažesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424 ir 428 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (juridinio asmens kodas 191738576, buveinės adresas Mažeikiai, Vasario 16-osios g. 4) iš atsakovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją (duomenys neskelbtini)):
796,40 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 40 euro centų) vaikų išlaikymo išmokų permoką ir
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (796,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) valstybei 10 Eur (dešimties eurų) žyminį mokestį (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurtodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).
Išaiškinti atsakovei, kad atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Išaaiškinti atsakovei, kad jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti motyvuoti prieštaravimai, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Informuoti atsakovę, kad ji nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.
Jeigu atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdys ir raštu pateiks teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikins teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutrauks.
Preliminarus teismo sprendimas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu neskundžiamas.