- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-05
- Bylos Nr.
- 1-1147-1183/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14327-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kaltinamasis
- D. J.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2020-03-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (2 veikos) 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui;
2) 2020-08-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 mėn. 20 dienų laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
3) 2020-09-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 30 parų areštu. BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta ir nustatyta 20 parų arešto bausmė. BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta 20 parų arešto bausmė subendrinta su 2020-08-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – areštas 65 paroms;
4) 2022-09-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. BK 64-1 str. bausmė sumažinta ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), 2023-03-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. J. pasiųstas atlikti 2022-09-23 nuosprendžiu paskirtą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs, 2023-10-02 paleistas iš Marijampolės kalėjimo, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis D. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - motiną N. J., būtent: 2025 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia metaliniu žarstekliu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai N. J. į kairįjį petį, vieną kartą į kairiąją blauzdą, dėl ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimus ir muštinę žaizdą nosyje, nubrozdinimą lūpoje, poodines kraujosruvas dešinio skruosto - žando srityje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje, tai yra D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi.
2.1. D. J. parodė, kad viskas galėjo įvykti 2025 m. balandžio 22 d. Ryte mamą rado gulinčią virtuvėje ant žemės, jis ją pakėlė, šios veidas buvo nubrozdintas, o iš vakaro su draugu jis vartojo alkoholį. Jis klausė mamos, kas buvo šios veidui, tai ši atsakė, jog iškrito iš lovos. Prie mamos mėtėsi tuščias butelis, nors jie su draugu jį buvo palikę beveik pilną. Jis sakė mamai, kad kvies greitąją medicinos pagalbą, bet ši nenorėjo, tai iškvietė socialinę darbuotoją, o socialinė darbuotoja iškvietė greitąją pagalbą, medikams mama taip pat nurodė, jog iškrito iš lovos. Įvykio metu jis buvo „privartojęs“ alkoholio, tai galimai galėjo mamai kažką padaryti. Kitą dieną atvažiavo policija, sakė, kad jis sumušė mamą. Žarsteklis pas juos visada būna namuose. Jis gyvena kartu su mama N. J., adresu (duomenys neskelbtini). Jis tik ryte pamatė sužalotą mamą, o iš vakaro su draugu vartojo alkoholį, mama tame nedalyvavo: ši buvo virtuvėje, o jie - kitame kambaryje. Jis prisimena, kaip vartojo alkoholį, o paskui atsibudo ir jau gulėjo vienoje lovoje, o draugas – kitoje. Kai vartojo alkoholį, mama prie jų nebuvo atėjusi, su jais mama nedalyvavo. Prisimena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, bet tada buvo išsigandęs, nes buvo atvežtas „be sveikatos“, tai išsigando atsakomybės. Gal ir mušė mamą, tačiau jis to neprisimena, nes neužsifiksavo. Ne dažnai muša mamą, anksčiau buvo teistas už tą patį, kadangi jeigu jis mamai neduoda alkoholio, tai ši kviečia policiją. Mama jam nepagrįstai kviečia policiją, yra sakiusi, kad jį pasodins. Gali būti, kad mamai sudavė smūgius, bet to fakto neprisimena, nes tą dieną jam buvo per daug alkoholio. Mama nurodė, kad jis ją sumušė, bet mama visada jį apkalba. Nors yra teistas 4 kartus už smurtavimą prieš mamą, bet ją nebent kokį kartą yra pastūmęs. Pvz., mama, būdama neblaivi, išėjo į lauką ir pavirto, ką matė kaimynė, o paskui mama tai pačiai kaimynei nurodė, jog jis ją primušė. Dabar mama sako, kad dėl šio nagrinėjamo įvykio nieko niekam nesakė.
2.2. Galėjo savo veiksmais mamai padaryti nustatytus sužalojimus. Prisimena, ką sakau tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu.
2.3. Teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinamojo D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 131-134), kaltinamasis D. J. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tiesą, o iš pradžių norėjo išsisukti nuo atsakomybės, tai nepasakojo tiesos, kitos dienos rytą buvo išsigandęs. Mama nedaug vartojo alkoholio. Įvykio metu draugo nebuvo - šis atėjo vėliau, todėl įvykio daugiau niekas nematė. Girtumas turėjo įtakos konfliktui kilti, o negėrę jie nekonfliktuoja. Sutinka su teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu.
3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes D. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
4. Be paties kaltinamojo D. J. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:
4.1. D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad kodėl ankstesnėje apklausoje kaltu neprisipažino, dabar pasakyti negali, nes tada manė, kad gal kaip nors pavyks išsisukti nuo padaryto nusikaltimo, t. y., kad smurtavo prieš savo mamą N. J.. Vėliau, viską gerai apgalvojęs, suprato, kad blogai elgiasi su mama, todėl nori papasakoti kaip ir kas buvo, nors tiesą pasakius įvykio metu buvo neblaivus, tai gal kai kurių įvykio aplinkybių gerai gali ir nebeprisiminti. Jie dviese su mama N. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad 2025 m. balandžio 22 d. jie dviese su mama, namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Kiek tiksliai alaus tada išgėrė, nepasakys, nes neprisimena. Po to, kiek buvo valandų nepasakys, nes neprisimena, bet galėjo būti apie 16 val., jis nuėjo į savo kambarį ir iš vidaus užsikabino duris. Mama dar norėjo išgerti ir vis veržėsi pas jį į kambarį bei reikalavo iš jo dar alaus. Kadangi jis alaus nebeturėjo, o ji įkyriai prašė, tai išėjo iš kambario ir, kai ji buvo virtuvėje, paėmė iš jos rankų žarsteklį, kurį ji turėjo rankose, ir tikrai nesusivaldė bei gali būti, kad juo, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, vieną kartą sudavė mamai į kairįjį petį, vieną kartą į kairę blauzdą, dėl ko ji nukrito ant žemės ir galėjo susitrenkti veidą. Visiškai sutinka, kad tokiu savo elgesiu sukėlė mamai ne tik fizinį skausmą, tačiau ją ir sužalojo. Tą dieną daugiau su mama nekonfliktavo ir jai apskritai nieko nesakė. Kitą dieną, t. y. balandžio 23 d., pamatęs, kad tuo žarstekliu sužalojo mamą, be to jos veidas buvo kruvinas, pats, apsidrausdamas paskambino socialinei darbuotojai D. ir pasakė, kas nutiko, o tiksliau papasakojo ankstesniuose savo parodymuose išsakytą versiją, kad mama susižalojo pati ir jis prieš ją nesmurtavo. Būtų gal niekam nieko ir nesakęs, tačiau mama tikrai prastai atrodė, kai siūlė jai kviesti greitąją, ji nesutiko, tai galvojo, gal D. įkalbės ją važiuoti į ligoninę. Todėl kaltu prisipažįsta visiškai, dėl ko tikrai nuoširdžiai gailisi ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, jei būtų buvęs blaivus, nieko panašaus net nebūtų įvykę.
4.2. Nukentėjusioji N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dviese su sūnumi D. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad 2025 m. balandžio 22 d., nes dabar jau tiksliai neprisimena, jie namuose dviese su sūnumi išgėrė vieną 1 litro talpos butelį alaus. Gali būti, kad apie 16 val. sūnus D. nuėjo į savo kambarį ir iš vidaus užsikabino duris. Ji norėjo įeiti pasižiūrėti pas sūnų į kambarį, tačiau įeiti į kambarį negalėjo, nes jis neįsileido, tai jis pats išėjo iš kambario. Jiems į virtuvę, jis iš jos rankų paėmė metalinį žarsteklį ir juo vieną kartą sudavė jai į kairįjį petį, po to sudavė į kairės pusės blauzdą ir ji nukrito ant žemės bei susitrenkė veidą. Dėl tokio sūnaus elgesio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau buvo ir sužalota. Ankščiau ji minėjo, kad metaliniu žarstekliu sūnus vieną kartą sudavė ir dešinį petį, tačiau gerai pagalvojusi suprato, kad nesudavė. Tuo tą dieną viskas ir baigėsi. Sūnus nuėjo atgal į savo kambarį, o ji nuėjo miegoti. Kitą dieną pas juos buvo atėjusi socialinė darbuotoja D., kuri turėjo sutvarkyti kambarius, tačiau nieko nedarė, apsisuko ir išėjo. D. apie tai kas įvyko, ji nieko nepasakojo, ši jos nieko neklausė, todėl, kas įvyko tarp jos ir sūnaus socialinė darbuotoja nieko nežino. Dar kitą dieną, kadangi jautėsi blogai, sūnus D. iškvietė greitąją ir ją išvežė į ligoninę. Kokia jai tiksliai buvo nustatyta diagnozė, nežino. Bet kiek žino, buvo sumušimas. Šis įvykis įvyko namo virtuvėje. Jo niekas nematė, kadangi namuose su sūnumi buvo dviese. Civilinio ieškinio nereiškia. Be to, čia nieko tokio neįvyko, sūnui ji atleidžia ir norėtų, kad jis būtų paleistas bei šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Dar nori pasakyti, kad sūnus prieš ją daugiau niekaip nesmurtavo, nieko jai nepadarė. Be to, su sūnumi D. gerai sutaria, labai jį myli ir jam tikrai jokių pretenzijų neturi.
4.3. Apklausta papildomai nukentėjusioji N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papildomos apklausos metu nori pasakyti, kad pasilieka prie visų savo ankščiau duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Nori papildyti ir dar kartą pasakyti, kad dėl įvykio, įvykusio 2025-04-22, pretenzijų sūnui neturi ir nori, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Taip pat nori pasakyti, kad, kai ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, visi sužalojimai, kurie buvo rasti, išskyrus kairiojo žastikaulio išnirimą bei nosies kaulų lūžį, jai buvo padaryti sūnaus D., apie kurio aplinkybes paaiškino ankstesnėje savo apklausoje. Kas liečia kairio žastikaulio išnirimą, tai buvo labai seniai, kažkur prie 20 metų, kai rišo karvę ir nuvirto. Žodžiu, pati susižalojo. Kas liečia nosies kaulų lūžį, susilaužė pati, tačiau kada tiksliai, dabar nepasakys, nes neprisimena. Gali pasakyti tik tiek, kad girta išvirto iš lovos ant nosies, tai taip ir susilaužė. Šiuos sužalojimus pasidarė pati ir niekas jai jų nepadarė, o tuo labiau sūnus. Jau minėjo, kad daugiau neturi ką pasakyti, prašo sūnaus D. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes jam pretenzijų neturi
4.4. Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 24 d. dirbo vienasmeniu ekipaže S1142. Apie 09:40 val. iš pamainos vyriausiojo tyrėjo T. K. gavo nurodymą nuvykti į Respublikinę Šiaulių ligoninę ir apklausti nukentėjusiąją N. J., kuri pirminiais duomenimis buvo atvežta iš namų sumušta sūnaus. Nuvykus į ligoninę ir apklausiant nukentėjusiąją N. J. apie įvykio aplinkybes, ji paaiškino, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 22 d. apie 16.00 val, sumušė sūnus. Klausiant nukentėjusios N. J., kodėl ją sumušė sūnus, ji nieko konkretaus paaiškinti negalėjo, tik sakė, kad sūnus, paėmęs metalinį žarsteklį pečiaus durelėms atidaryti, tris kartus trenkė jai - vieną kartą į kairįjį petį, vieną kartą į dešinįjį petį ir vieną kartą į kairės kojos blauzdą, dėl ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė veidą. Ant nukentėjusios N. J. kūno matėsi akivaizdžios kraujosruvos. Kraujosruvos matėsi ant kairiojo peties ir dešinės blauzdos, tačiau ant dešiniojo peties sužalojimų nesimatė, nors nukentėjusioji N. J. sakė, kad jai buvo suduota ir į dešinįjį petį. Šiaip nukentėjusioji labai sunkiai bendravo, be to minėjo, kad įvykio metu, kai sūnus prieš ją smurtavo, buvo stipriai neblaivi, todėl net negalėjo nurodyti tikslios dienos ir tikslaus laiko, kada ją sūnus sumušė, be to sakė, kad ji nieko nenori, nenori problemų. Kai paklausė nukentėjusios N. J., ar sūnus dažnai prieš ją smurtauja, ji atsakė, kad jam užeina agresija. Be to N. J. sakė, kad kai sūnus prieš ją smurtavo, jie namuose buvo dviese.
4.5. Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių rajono Sveikatos centro ASPN komandoje, slaugytoja. Prieš maždaug tris metus laiko N. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), buvo lūžę dubens kaulai. Kadangi N. J. negalėjo pati savęs prisižiūrėti, tai ji ją lankydavo ir padėdavo iš medicininės pusės - atnešdavo vaistų, tvarsčių ir t. t. Nuo to laiko N. J. lanko iki šiol. N. J. gyvena su sūnumi D. J.. Kadangi dažnai pas juos lankosi, tai gali užtikrinti, kad jie labai piktnaudžiauja alkoholiu. 2025 m. balandžio 23 d. apie 08.10 val. jai paskambino D. J. ir paklausė, ką jam reikėtų daryti, nes mama iš po nakties visa kruvina. Daugiau jokių aplinkybių, kas nutiko jo mamai D. J. nepasakojo, o ji pasakė, kad tuojau atvažiuoja pasižiūrėti, kas ten nutiko. Maždaug po 10 min. nuvažiavo pas N. J.. Ją rado gulinčią lovoje, veidas buvo kruvinas, nubrozdinta nosis. Paklausė N. J., kas jai nutiko, o ši atsakė, kad iškrito iš lovos. Po to dar ją apžiūrėjo ir pamatė, kad kairysis petys ir kairės kojos blauzda mėlynos, matėsi kraujosruvos. Šie sužalojimai, kaip minėjo N. J., atsirado iškritus jai iš lovos. Pamačiusi ant N. J. tokius sužalojimus, ji paskambino greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kurie atvažiavę N. J. išvežė į ligoninę. Kai tą dieną buvo pas N. J., buvo ir jos sūnus D. J.. Daugiau jokių pašalinių asmenų ten nebuvo. Tiksliai tvirtinti, ar jie buvo blaivūs, ar ne negali, bet galimai neblaivūs, nes alkoholio kvapas tikrai jautėsi, be to ant stalo buvo padėta pusė butelio viskio. Pats D. J., kas nutiko mamai, nesakė, tik minėjo, kad, ryte atsikėlęs, rado ją kruviną. Šiaip kraujas ant jos veido buvo apdžiūvęs. Taip pat nori pasakyti, kad 2025 m. balandžio 28 d. apie 11.30 val. buvo nuvykusi pas N. J.. Namuose ji buvo viena ir kiek matė, tikrai buvo blaivi. Pradėjus su ja bendrauti, paklausė, kodėl jai melavo ir nesakė, kad prieš ją smurtavo sūnus. N. J. tik pasakė, kad ji melavo, tačiau kam ir ką ji melavo, nesakė. Apie tai, kad prieš ją smurtavo sūnus, ji ir vakar to nesakė. Dar paklausė N. J., kur šiuo metu yra D. J., ji pasakė, kad jis dabar negali būti tuose namuose. Todėl tvirtinti to, ar N. J. galėjo sužaloti jos sūnus D. J. ar kažkaip ji pati susižalojo, negali, nes paties to įvykio nematė, o pati N. J. jai nesakė, kad būtų smurtavęs sūnus. Nesakė, kad būtų smurtavęs prieš mamą ir D. J., kuris sakė, kad, ryte atsikėlęs, rado mamą kruviną.
4.6. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2025-04-22 apie 16 val. (laikas gali būti tikslinamas), (duomenys neskelbtini), D. J. sumušė neblaivią motiną N. J., metaliniu žarstekliu suduodamas po vieną karta į abiejų pusių pečius ir vieną kartą į kairiąją blauzdą, dėl ko nukentėjusioji krito ant žemės ir susitrenkė dešinės pusės veido sritį. Nukentėjusioji dėl kairiojo žastikaulio išnirimo, kairės blauzdos sumušimo po 2024-04-23 medicininės apžiūros VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje, paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
4.7. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog N. J. paaiškino, kad 2025-04-22 apie 16 val. ji buvo namuose neblaivi ir grįžo sūnus D. J., kuris tapo agresyvus ir pradėjo smurtauti, pasiėmęs prie pečiaus buvusį žarsteklį po vieną kartą trenkė į kairįjį ir dešinįjį pečius ir vieną kartą į kairės kojos blauzdą. Nuo smūgių ji krito ir susitrenkė veido sritį. Tokiu būdu D. J. sukėlė fizinį skausmą, kurį N. J. vertina 8 balais, ir padarė poodines kraujosruvas. N. J. paaiškino, kad sūnus prieš ją smurtavo virtuvėje, bet tikslaus laiko nepamena, nes buvo neblaivi. Konflikto niekas nematė, namuose buvo tik dviese.
4.8. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, jog šalia pečiaus matomi padėti metalinis strypas ir metalinis semtuvas, nurodyti jų požymiai. Namų aplinka netvarkinga, akivaizdžių grumtynių požymių nestebima. Apžiūros metu fotografuota.
4.9. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2025-04-23 14.15 val.iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas slaugytos pranešimas, kad dėl kairio žastikaulio išnirimo, kairės blauzdos sumušimo, neblaivią (neįpūtė) 09.50 val. GMP ekipažo iš namų, (duomenys neskelbtini), pristatė N. J., kuri teigė, kad namuose ne pirmą kartą sumuša sūnus. N. J. guldoma į (duomenys neskelbtini) skyrių.
4.10. Asmens apžiūros protokole nurodyta, jog Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atlikta nukentėjusiosios N. J. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog jos kūne - ant rankos ir kojos matomi sužalojimai - kraujosruvos.
4.11. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog N. J. nustatyta: odos nubrozdinimai ir muštinė žaizda nosyje, nubrozdinimas lūpoje, poodinės kraujosruvos dešinio skruosto - žando srityje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje; įsisinėjęs kairio žastikaulio išnirimas. GMP personalo 2025-04-23 N. J. nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi nėra patvirtintas objektyviais radiologinio ištyrimo duomenimis. Neatmetama galimybė, kad N. J. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus įsisinėjusį kairio žastikaulio išnirimą, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. N. J. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus įsisinėjusį kairio žastikaulio išnirimą, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. N. J. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių pasekoje. N. J. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus įsisinėjusį kairio žastikaulio išnirimą, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad N. J. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuvimų metu.
4.12. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų 5 vnt. vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įrašo pavadinimu "PSS-20250424-111851UTC+0300" trukmė 13:49 min. Jame užfiksuota kaip policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, bendrauja su D. J., kuris sako, jog jo mama ligoninėje, tačiau nurodo, jog nežino, kas jai nutiko, nes vakar ryte rado ją virtuvėje kruviną. Pareigūnai įvykio vietoje ieško nusikalstamos veikos priemonės, fotografuoja įvykio vietą, D. J. nustatomas 2,06 prom. girtumas. Vaizdo įrašo pavadinimu "PSS-20250424-111911UTC+0300" trukmė 11:47 min. Šis įrašas analogiškas pirmajam, tik jis filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, jame taip pat užfiksuota, kaip pareigūnai dirba įvykio vietoje. Vaizdo įrašo pavadinimu "PSS-20250424-095443UTC+0300" trukmė 02:10 min. Jame užfiksuota, kaip pareigūnas ligoninės palatoje bendrauja su nukentėjusiąja N. J., kur atsakydama į pareigūno klausimus, nukentėjusioji nurodo, jog sūnus biški sumušė bei sako, jog nebe pirmą kartą. Ketvirto vaizdo įrašo pavadinimu "PSS-20250424-105153UTC+0300" trukmė 09:06 min., kuriame matoma, jog N. J., gulėdama ligoninės palatoje, bendrauja su policijos pareigūnu ir klausia, kas bus jos sūnui. Pareigūnas paaiškina, kad sūnui bus iškelta baudžiamoji byla, paaiškina jai ikiteisminio tyrimo eigą, taip pat pareigūnas atlieka nukentėjusiosios asmens apžiūrą. Vaizdo įrašo pavadinimu "PSS-20250424-100302UTC+0300" trukmė 17:35 min., jame taip pat užfiksuotas policijos pareigūno bei nukentėjusiosios N. J. bendravimas ligoninėje, kai pareigūnas tikslinasi įvykio aplinkybes, o nukentėjusioji nurodo, jog 22 d. apie 16 val. neblaivus sūnus D. J. virtuvėje su ,,kačargu“ vieną kartą į petį trenkė, kairės pusės, vieną kartą į blauzdą kairės kojos, vieną kartą į dešinės pusės petį, po smūgio ji krito ir susitrenkė dešinės pusės veidą. Moteris patirtą skausmą vertina 7-8 balais
5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo D. J. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios N. J., liudytojų E. L., D. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, asmens, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, specialisto išvadoje nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis D. J. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, metaliniu žarstekliu vieną kartą sudavė savo motinai N. J. į kairįjį petį, vieną kartą į kairiąją blauzdą, dėl ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, nurodytus kaltinime ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. J. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog metaliniu žarstekliu smūgiuodamas senyvo amžiaus motinai, vykdo pavojingą baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatė, kad dėl tokio pastarojo veikimo nukentėjusiajai bus sutrikdyta sveikata, tačiau konkretaus sveikatos sutrikdymo masto nekonkretizavo, ir tokių padarinių norėjo. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo D. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
8. Kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
9. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus D. J. daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, t. y. D. J. anksčiau teistas už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, turėdamas neišnykusį teistumą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamasis D. J. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
10. Skiriant bausmę kaltinamajam D. J., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 152-171), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala kito asmens sveikatai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. D. J. baustas administracine tvarka, yra niekur nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 144-145, 146).
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. J. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos terminą parenkant artimą bausmės vidurkiui - 45 paras arešto. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymą tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo D. J. skirti švelnesnio pobūdžio bausmę, kadangi pastarajam anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nedaro bei bausmės tikslų nepasiekia, kaltinamasis vis nusikalsta, savo gyvenimo būdo nekeičia ir jokių teigiamų išvadų nedaro.
12. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į D. J. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2025-04-24 11.30 val. iki 2025-04-25 11.35 val., ir nuo 2025-08-09 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025-09-05 (1 t., b. l. 109-111, 114-115; 2 t., b. l. 64, 79-82), tai yra 30 parų, pripažįstant, kad D. J. yra atlikęs bausmę.
13. Šioje byloje kaltinamajam D. J. Valstybinė ligonių kasa pareiškė 671,27 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 5-11, 40-43), kuris susidarė nukentėjusiajai N. J. suteikus medicinines paslaugas. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai D. J. buvo suteiktos medicininės paslaugos, po to, kai pastarosios atžvilgiu kaltinamasis D. J. panaudojo smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajai padarė sužalojimus, nurodytus kaltinime, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, gydymo paslaugų apskaitos išraše (2 t., b. l. 7) nurodoma, kad išlaidų dydis yra 671,27 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteisiant 671,27 Eur
14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025-08-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam D. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 193,75 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo D. J. neišieškotina.
15. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio paskelbimo dieną – 2025 m. rugsėjo 5 d., D. J. laikomas atlikusiu jam paskirtą bausmę, jam šioje byloje taikomos kardomosios priemonės: 1) suėmimas, kuris paskirtas 2025 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ir 2025 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paliktas galioti ir nustatytas suėmimo terminas 1 mėnesiui, naikintinas nuosprendžio paskelbimo dieną – 2025 m. rugsėjo 5 d., 2) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – naikintina nuosprendžio paskelbimo dieną – 2025 m. rugsėjo 5 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir D. J. skirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į D. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra 30 (trisdešimt) parų, pripažįstant, kad nuosprendžio paskelbimo dieną – 2025 m. rugsėjo 5 d. D. J. yra laikomas atlikusiu bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi D. J. pripažinti recidyvistu.
1) 2025 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtą ir 2025 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paliktą galioti vienam 1 mėnesiui – suėmimą, - panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną, tai yra 2025 m. rugsėjo 5 d.,
2) įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, - panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną, tai yra 2025 m. rugsėjo 5 d.
Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. J. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 671,27 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 27 centus).
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš D. J. neišieškoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.