Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. C. ir L. M. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmesti nuteistųjų apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. ir L. M. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

S. C. dėl 0,016 g heroino neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

dėl 0,005 g heroino neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 1,596 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą parduoti ir kitaip platinti, S. C. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

L. M. dėl 0,016 g heroino neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo nuteista laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

dėl 0,005 g heroino neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

be to L. M. pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto 1,596 g metamfetamino įgijimo, gabenimo, laikymo, neturint tikslo jo parduoti ar kitaip platinti, ir nuteista laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. ir L. M. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė:

nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, jie įgijo ne mažiau kaip 0,052 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos parsigabenę iki 2010 m. gegužės 20 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. gegužės 20 d., apie 15.05 val., tame bute minėtas medžiagas už 40 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 253;

nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, jie įgijo ne mažiau kaip 0,027 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos parsigabenę iki 2010 m. birželio 29 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute , esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. birželio 29 d. apie 10.55 val., tame bute minėtas medžiagas už 30 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 253.

Be to, L. M., neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė psichotropines medžiagas: nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, ji įgijo ne mažiau kaip 6,365 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,596 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos parsigabenusi iki 2010 m. liepos 14 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. liepos 14 d. apie 14.10 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. C. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 1,596 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą parduoti ir kitaip platinti, išteisintas, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

L. M. kasacinio skundo argumentas, kad pažeistos jos procesinės teisės, nes ji gerai nesupranta lietuvių kalbos, todėl negalėjo išsamiai susipažinti su kaltinimu, bylos dokumentais ir negalėjo tinkamai apsiginti nuo pareikšto kaltinimo, nepagrįstas. L. M., 2010 m. rugsėjo 2 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, ne tik pareiškė, kad moka lietuvių kalbą, bet nurodė, kad pageidauja parodymus duoti lietuvių kalba. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartimi L. M. paskyrus kardomąją priemonę - suėmimą, skundą dėl nutarties pagrįstumo lietuvių kalba parašė ji pati. Apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio L. M. pati surašė taip pat lietuvių kalba. Taigi visos šios aplinkybės ir kita byloje esanti medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. M. teisės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nebuvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. C. ir L. M. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 301 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo iš naujo ištirti visus įrodymus, o jų kaltė pagrista tik anoniminio liudytojo parodymais, nepagrįsti.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Šios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė liudytoją Nr. 253 BPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nes klausimus liudytojui Nr. 253 raštu pateikė nuteistasis S. C.. Teismui paskelbus liudytojo Nr. 253 parodymus, duotus atsakant į nuteistojo S. C. pateiktus klausimus, proceso dalyviai papildomų klausimų ar prašymų jam neturėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo S. C. procesinės teisės tiriant įrodymus, tarp jų ir liudytojo Nr. 253 parodymus, teismo metu nebuvo suvaržytos.

BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nuosprendžio ir apeliacinės nutarties turinys patvirtina, kad S. C. ir L. M. kaltė dėl narkotinių medžiagų platinimo pagrįsta ne tik anoniminio liudytojo parodymais, bet ir šio liudytojo parodymus patvirtinančiu vaizdo įrašu, liudytojų R. A., G. S. parodymais, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, kurių turinys išdėstytas teismų procesiniuose dokumentuose. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Liudytojų R. A. ir G. S. parodymai iš tiesų yra išvestiniai iš anoniminio liudytojo parodymų, tačiau jie taip pat turi įrodomąją vertę. Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl S. C. ir L. M. kaltės 2010-05-20 ir 2010-06-29 parduodant anoniminiam liudytojui heroiną. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistųjų S. C. ir L. M. apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 5 dalis).

Dėl L. M. teisės į gynybą

Kasatorė L. M. savo teisės į gynybą pažeidimą argumentuoja tuo, kad ji gerai nesupranta lietuvių kalbos, todėl negalėjo išsamiai susipažinti su kaltinimu, bylos dokumentais, o kartu ir tinkamai gintis.

Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokole L. M. parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas nereikalingas, su bylos medžiaga pageidauja susipažinti. Šiuo protokolu paneigiamas kasatorės L. M. teiginys, kad ji nemoka lietuvių kalbos. Be to, bylą nagrinėjant teisme dalyvavo vertėjas ir gynėjas. Prieš pradedant nagrinėti bylą nei kaltinamoji L. M., nei jos gynėjas neprašė bylos nagrinėjimo atidėti dėl to, kad L. M. nevisai susipažino su bylos medžiaga ir tai trukdo tinkamai gintis. Taigi kasatorės L. M. teiginys, kad dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo ji nesusipažino su bylos medžiaga, o kartu negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, atmestinas.

Byloje nėra duomenų, kad S. C. ir L. M. buvo pranešta apie taikytas procesines prievartos priemones, kaip tai numato BPK 161 straipsnio 1 dalis, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nesuvaržė BPK 22, 44 straipsniuose numatytų jų teisių (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų S. C. ir L. M. kasacinius skundus atmesti.