- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-1778-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03575-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą L. J. atžvilgiu, nenustatęs jos veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad L. J., būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Valdonės namas“ pirmininke, buvo įpareigota tvarkyti asmens duomenis, tai patvirtina DNSB „Valdonės namas“ įstatai. Pažymėjo, kad L. J. veikė šios bendrijos vardu, t. y. atstovavo jos narius, siekdama užtikrinti jų turtines teises. Teismas sprendė, kad asmens duomenys buvo paskelbti dėl to, jog G. J., būdamas bendrijos nariu, jai turėjo neįvykdytų prievolių, todėl tokiu atveju jo interesai negali būti laikomi svarbesniais už bendrijos interesus (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
II.
Apeliaciniu skundu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad asmens duomenys yra tvarkomi teisėtai, jei yra bent vienas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, nustatytas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnyje ar kitame straipsnyje. Teigia, kad duomenų valdytas, šiuo atveju – L. J., prieš atliekant kiekvieną duomenų tvarkymo veiksmą, turi įvertinti tokio veiksmo teisėtumą. Pažymi, kad teisės aktai nenustato, jog bendrijos pirmininkas galėtų skelbi bendrijos narių asmens duomenis kitiems bendrijos nariams. Tvirtina, kad šiuo atveju bendrijos pirmininkė, kaip juridinio asmens atstovė, turėjo galimybę iš bendrijos nario G. J. skolą išieškoti teisėtais būdais, tačiau ji tokių veiksmų nesiėmė. Mano, kad bendrijos nario įsiskolinimo paskelbimas kitiems bendrijos nariams jokios realios naudos neduotų, nes išieškoti skolas yra įpareigoja būtent bendrijos pirmininkė, kaip juridinio asmens atstovė. Pabrėžia, kad L. J. neturėjo teisėto intereso viešai skelbti asmens duomenis, kuris būtų svarbesnis už G. J. konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Taip pat mano, kad L. J. nesutinkant su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, institucijos atstovai turėjo būti kviečiami į pirmosios instancijos teismo posėdį .
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad kaip bendrijos pirmininkė ji privalo rūpintis ir informuoti bendrijos narius apie susidariusius įsiskolinimus ir jų dydį, teikti ataskaitas, siūlymus ir kt. Todėl mano, kad reikalaudama sumokėti susidariusius įsiskolinimus ir pranešdama apie tai bendrijos nariams susirinkimų metu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nepažeidė. Tvirtina, kad pranešimai apie įsiskolinimą nebuvo pakabinti skelbimų lentoje, bet įmesti kiekvienam gyventojui į asmeninę pašto dėžutę, neįvardinant namo gyventojo asmens kodo, bet tik nurodant buto numerį. Mano, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neprivalo kištis į bendrijos vidaus reikalus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas L. J. pareikštas dėl to, kad ji, būdama DNSM pirmininke, bendrijos nariams 2009 m. gruodžio mėnesį – 2010 m. vasario mėnesį pranešimų apie mokesčius lapeliuose skelbė G. J. duomenis apie įsiskolinimą, t. y. asmens vardą, pavardę, buto numerį ir įsiskolinimo dydį, šiuos duomenis taip pat paviešino savo 2010 m. kovo 3 d. pranešime ir ataskaitoje. L. J. kaltinama pažeidusi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato (redakcija, galiojusi inkriminuoto pažeidimo padarymo metu), jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.
Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, kad G. J. interesai negali būti svarbesni už bendrijos interesus, todėl nurodyti duomenys galėjo būti paskelbti remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris įtvirtina, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Pažymėtina kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkų) duomenis, taip pat ir asmens kodą, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jei tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą, įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas, arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad L. J. veikoje nėra ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, į aukščiau cituotą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalies reglamentavimą neatsižvelgė. Kaip matyti iš minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, duomenis apie finansinių įsipareigojimų laiku neįvykdžiusį subjektą duomenų valdytojas, šiuo atveju – L. J., turi teisę teikti tik teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims ir tik tam, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad bendrijos nariai turėjo teisėtą interesą žinoti apie vieno iš bendrijos narių neįvykdytą finansinį įsipareigojimą, tačiau nebuvo nustatyta, kad minėti duomenys pateikti įstatyme nurodytu tikslu – siekiant įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Be to, teismas nenustatinėjo, ar duomenų subjektui, t. y. G. J., buvo pateiktas raštiškas priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą, taip pat ar šis įsiskolinimas per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo (pateikimo) dienos nebuvo padengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas, taip pat ar G. J. pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Nenustačius šių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų teikimo tikslų bei 3 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, asmens duomenų paskelbimas teisėtu pripažintas nepagrįstai.
Taigi L. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.