Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei L. P., ginančiai viešąjį interesą,

atsakovui ir trešiojo asmens V. D. įmonės kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) atstovui P. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešą interesą (toliau – ieškovė ginanti viešąjį interesą), Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui P. D., tretiesiems asmenims Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. J., V. D. įmonės kaimo turizmo sodybai (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiomis, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, pagal atsakovo P. D. ir trečiojo asmens atsakovo pusėje V. D. įmonės kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovams Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei ginančiai viešą interesą, Tauragės krašto muziejui „Santaka“, trečiajam asmeniui Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. J. dėl dovanojimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. priešieškinys atmestinas.

Iš ieškovų Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L. P., ginančios viešąjį interesą, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ atstovo R. V., ieškovo atstovės advokato padėjėjos M. L., atsakovo P. D., liudytojų P. J., P. T., S. B., J. J., E. Š., J. P. paaiškinimų, bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. B. Tauragės rajono 2-ojo notaro biure sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad po jo mirties visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų palieka B. Š.. (duomenys neskelbtini) A. B. Tauragės rajono 2-ojo notaro biure sudarė kitą testamentą, kuriame nurodė, kad po jo mirties visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą palieka B. Š., o meno dirbinių kolekciją palieka sutuoktiniams P. D. ir V. D.. Šis testamentas (duomenys neskelbtini) A. B. valia panaikintas ir paliktas galioti (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono 2-ojo notaro biure sudarytas testamentas.

Po nurodyto testamento panaikinimo A. B. 2013 metais kreipėsi į ieškovę Tauragės krašto muziejų (2018-01-31 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-37 1 punktu pakeistas Tauragės krašto muziejaus pavadinimas į Tauragės krašto muziejus „Santaka), išreikšdamas norą, kad jo eksponatai, eksponuojami kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) būtų padovanoti muziejui. Pasak liudytojų J. J., E. Š., J. P. parodymų, A. B. buvo siūlęs savivaldybei, muziejui jo eksponatus eksponuoti, tačiau jam buvo atsakyta, nes neturėjo atitinkamų patalpų, todėl A. B. teigė savo muziejų įkursiantis atsakovo P. D. sodyboje ir savo eksponatus paliks P. ir V. D.. Teismas pažymi, kad tokia A. B. valia išreikšta dar iki eksponatų pervežimo į (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybą. Remiantis atsakovo paaiškinimais, A. B. eksponatai eksponuojami nurodytoje sodyboje nuo 2005 metų, o eksponatų dovanojimo aktas sudarytas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu per 8 metus A. B. valia ir aplinkybės pasikeitė. Svarbi byloje aplinkybė ir ta, kad nors A. B. savo ir žmonos dirbinių ekspoziciją leido eksponuoti P. ir V. D. sodyboje, bet šių eksponatų jiems nedovanojo. Nors atsakovas P. D. remiasi A. B. knyga “K. G.“ ištraukomis, kaip įrodymu, kad A. B. tikroji valai buvo palikti ekspoziciją (duomenys neskelbtini), bet tokių aplinkybių pateiktos knygos ištraukos nepatvirtina. Knygoje spausdinti straipsniai rašyti 2005-2006 metais ir A. B. valios palikti ekspoziciją atsakovui P. D. ar ekspoziciją jam dovanoti, neišsakyta.

Savanorišką A. B. norą padovanoti eksponatus Tauragės krašto muziejui patvirtina ne tik byloje esanti rašytinė medžiaga, tačiau ir ieškovės atstovo R. V., liudytojų P. T., buvusio Tauragės krašto muziejaus direktoriaus P. J. bei S. B. paaiškinimai. Pastarasis nurodė, kad su A. B. daug bendravo ir ne vieną kartą A. B. teigė norintis viską atiduoti Tauragės muziejui ir Tauragės žmonėms. P. J. nurodo, kad A. B. norėjo, jog meno kūriniai būtų eksponuojami ir žmonės galėtų juos matyti, o ne būtų sudėti dėžėse. 2013 metais muziejus buvo remontuojamas, o patalpų kuriuose būtų galima eksponuoti A. B. meno kūrinius, muziejus neturėjo. Todėl, ieškovas Tauragės krašto muziejus, atstovaujamas tuometinio muziejaus direktoriaus P. J., ir kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) atstovaujama atsakovo P. D. pagal įgaliojimą, (duomenys neskelbtini) sudarė panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), kurios pagrindu muziejui priklausanti tautodailininko A. B. meno kūrinių kolekcija (toliau - eksponatai) pagal perdavimo - priėmimo aktą nemokamai, t y. penkeriems metams, perduoti kaimo turizmo sodybai (duomenys neskelbtini), kad pastaroji A. B. meno kūrinius galėtų eksponuoti.

(duomenys neskelbtini) pasirašytas eksponatų dovanojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo aktas), iš kurio matyti, kad A. B. dovanojo muziejui nuolat saugoti muziejines vertybes – eksponatus kurtus savo paties ir jo žmonos E. B. – Č.. Atitinkamai (duomenys neskelbtini) pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas (priedas prie (duomenys neskelbtini) sutarties) iš kurio nustatyta, kad Tauragės krašto muziejaus direktorius, įgalioja fondų saugotoją, perduoti V. D., atstovaujančiai kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini), Tauragės krašto muziejui priklausančius A. B. ir jo žmonos E. B. – Č. kurtas muziejines vertybes – eksponatus (viso 380 eksponatų).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal nurodytą panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti šie eksponatai (viso 380 eksponatų): (duomenys neskelbtini).

A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Nespėjus užbaigti pradėtos paveldėjimo procedūros dėl brolio paveldėto turto pagal testamentą įgijimo, (duomenys neskelbtini) jo sesuo B. Š. mirė. Po jos mirties 2015-09-25 į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą kreipėsi R. P. Š. (S.), atstovaujamas įgalioto asmens P. D., kuris pageidavo priimti palikimą po savo mamos B. Š. mirties. Palikėja B. Š. (duomenys neskelbtini) buvo parašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko broliui A. B.. Testamentinis įpėdinis mirė anksčiau už palikėją, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Įstatyminis B. Š. įpėdinis R. P. Š. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teises po mamos B. Š. mirties pardavė atsakovui P. D.. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė N. G. nustatė, kad 2017-01-19 pagal P. D., įgalioto asmens R. P. Š., prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) P. D. nuosavybės teise priklausančiose patalpose eksponuojama A. B. dirbinių ekspozicija, viso 318 vnt. Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. J. išdavė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame patvirtino, kad įpėdinis P. D. paveldi turtą pagal 2017-01-25 antstolės N. G. sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje ginčas kyla dėl to ar paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo atsakovui P. D. momentu A. B. meno kūriniai, t. y. 380 eksponatų buvo jo nuosavybė ar ji jau buvo perleista. Šiais pagrindais ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. patvirtintą (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria B. Š. paveldi A. B. eksponatus pagal (duomenys neskelbtini) testamentą bei pripažinti negaliojančia Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. patvirtintą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria P. D. paveldėjo palikėjos turto dalį - A. B. eksponatus, t. y. ginčijamos dalys dėl A. B. sukurtų meno kūrinių paveldėjimo, kurių palikėjas jau neturėjo asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai. Ieškovai ginčija nurodytas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis motyvuodama tuo, kad notarei nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad A. B. su Tauragės krašto muziejumi (duomenys neskelbtini) sudarė dovanojimo aktą ir dovanojo muziejui nuolat saugoti muziejines vertybes - eksponatus, kurių sąrašą sudarė 380 eksponatų. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovas negalėjo paveldėti šių eksponatų kadangi dar (duomenys neskelbtini) jie, pagal dovanojimo aktą padovanoti ieškovei. Šis dovanojimo aktas nebuvo užginčytas, A. B. iki pat mirties savo valios nepakeitė.

Ginčo santykiai kyla iš ieškovo kaip savininko teisių gynimo, kuomet savininkui įstatymas suteikia teises reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus ar išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje ginčo dalyku yra meno kūriniai – tautodailės dirbiniai (380 eksponatų), dėl kurių priklausomybės asmeniui nuosavybės teise veiksmų atlikimo metu nebuvo galimybės gauti patikimos informacijos atitinkamuose registruose, kadangi dovanojimo aktui privalomos notarinės formos nebuvo, situacija susiklostė taip, kad ieškovas ir atsakovas – laiko save nurodomų eksponatų savininkais, atitinkamai kiekvieno iš jų nuosavybė yra grindžiama kūrinių perleidimo ar paveldėjimo sandorius įforminančiais dokumentais.

Atsakovas P. D. teigia, kad apie nurodytą (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eksponatų dovanojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktą, nieko nebuvo girdėjęs. Nurodo, kad šie dokumentai yra niekiniai, jo žmona V. D. tikrai jų nepasirašė, tačiau neprašė byloje skirti rašysenos ekspertizę V. D. parašo autentifikavimui nustatyti. Be to, neneigia, kad apie (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktą kažką buvo girdėjęs. Atsakovas nurodė, kad A. B. valią dėl eksponatų buvo išreiškęs ir kalbėjo, kad visi eksponatai esantys pas jį taip ir liks atsakovo žinioje.

Šie atsakovo argumentai, kad apie nurodytus dokumentus nieko nežinojo, o jei jie ir yra, jie yra niekiniai ir galimai suklastoti, nuginčyti byloje esančia medžiaga. Liudytojai P. J. (buvęs muziejaus direktorius) ir P. T. (buvęs muziejaus fondų saugotojas), kurie tuo metu dirbo Tauragės krašto muziejuje patvirtino, kad nurodyta panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktas pasirašyti paties atsakovo P. D., pagal žmonos V. D. įgaliojimą. Minėti liudytojai nurodo, kad iš anksto nebuvo aišku, kad pasirašys ne V. D., o P. D., veikdamas pagal įgaliojimą, todėl dokumentuose nurodyta liko V. D. pavardė. P. J. nurodo, kad P. D. įgaliojimą pasiėmė. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta 2011-11-24 V. D. įgaliojimo kopija. Liudytojai taip pat nurodė, kad atsakovas P. D., žinodamas apie testamento jo naudai panaikinimą ir tai, kad A. B. dovanoja eksponatus muziejui, pats inicijavo panaudos sutarties sudarymą ir pats asmeniškai dalyvavo sudarant tiek panaudos sutartį, tiek ir eksponatų priėmimo perdavimo aktą, bei turėdamas V. D. įgaliojimą, pats nurodytus dokumentus pasirašė. Šių liudytojų nurodytų aplinkybių atsakovas P. D. neginčijo ir nepaneigė. Liudytojai P. J., P. T. ir ieškovės atstovas R. V. nurodė, kad nuo nurodytų dokumentų sudarymo, periodiškai buvo atliekama eksponatų, perduotų kaimo turizmo sodybai (duomenys neskelbtini) eksponuoti, apžiūra, jų laikymo sąlygų vertinimas. Kad periodiškai muziejaus atstovai atvykdavo pas atsakovą norėdami pamatyti eksponatus patvirtino ir jis pats, tačiau teigia nežinojęs ko jie ten važiuoja. Be to, byloje pateikta ir 2014-10-22 Tauragės krašto muziejaus rinkinių komisijos akto kopija, iš kurios matyti, kad muziejaus komisija tikrino A. B. kūrinių ekspoziciją, esančią (duomenys neskelbtini) kaime.

Aptartų aplinkybių visumoje akivaizdu, kad atsakovas žinojo kokiu pagrindu muziejaus darbuotojai važiuoja apžiūrėti eksponatus ir kad nurodyta panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo – perdavimo aktas egzistuoja, nes pagal liudytojų P. J., P. T. parodymus, P. D. aktyviai rūpinosi panaudos sutarties sudarymu, kad eksponatai liktų (duomenys neskelbtini) ir pagal įgaliojimą pasirašė panaudos sutartį ir priėmimo – perdavimo aktą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas P. D., aktyviai rūpindamasis A. B. palikimo reikalais ir (duomenys neskelbtini) sudarydamas paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigydamas B. Š. sūnaus paveldėjimo teises bei 2017-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo momentu, žinojo apie eksponatų teisėto savininko teises ir sąmoningai tai nuslėpdamas, įgijo eksponatus paveldėjimo teisės pagrindu. Nors notarė V. J. su ieškiniu nesutinka, tačiau nepasisako dėl A. B. sudaryto dovanojimo akto žinojimo paveldėjimo liudijimo P. D. išdavimo momentu ir kaip nustatė, kad įrašyti į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą B. Š. vardu, eksponatai priklausė testatoriui A. B. jo mirties metu.

A. B. valia neatlygintinai perduoti ieškovui nurodomus eksponatus nuosavybėn reikalaujama rašytine forma yra įforminta, turtą tinkamai perduodant apdovanotajam, Tauragės krašto muziejaus nuolatiniam saugojimui pagal (duomenys neskelbtini) surašytą eksponatų dovanojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis muziejui buvo suteikiama teisė valdyti, naudoti, saugoti valstybės jam patikėjimo teise perduotą turtą, tai nustatytos standartizuotos formos aktas, kuriuo muziejus įformindavo eksponatų priėmimą nuolatiniam saugojimui, visiškai atitiko jo funkcijas įgyvendinant patikėjimo teisę, tuo pačiu akte papildomai nurodant, kad kūriniai yra dovanojami, tai yra įvardijant nuolatinio saugojimo pagrindą.

Kadangi dovanojimas yra dvišalė sutartis, tai jos įforminimas dovanojimo akte kai vieną jų dėl dovanojimo pasirašė dovanotojas, o kitą - eksponatų priėmimo nuolatiniam saugojimui aktą - pasirašė apdovanotasis, tuo pačiu aktu priimdamas jam perduotus dovanojamus daiktus, atitinka šiai sutarčiai keliamus reikalavimus, nes pateiktieji dokumentai yra rašytiniai ir pakankami tiek dovanotojo valios išraiškai patvirtinti, tiek dovanos priėmimo faktui užfiksuoti. Todėl vertintina, kad nurodyto dokumento, atitinkančio dovanojimo sutarčiai keliamus turinio ir formos reikalavimus, pagrindu ieškovas įsigijo minimus šiuose dokumentuose eksponatus nuosavybės teise, atitinkamai atmetant atsakovo argumentus, kad minėtas dokumentas yra niekinis. Teismui nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais, liudytojų parodymais, pagrindžiančiais eksponatų įsigijimą, nes priešingas aplinkybes patvirtinančių, ar leidžiančių bent daryti tokias prielaidas, įrodymų teismui nepateikta.

Įstatymas numato teisę palikėjui testamentu palikti turtą savo nuožiūra vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms ar juridiniams asmenims (CPK 5.19 straipsnis). Tačiau įstatymas nenumato testatoriui pareigos aprašyti ar atitinkamai identifikuoti testamentu paliekamą turtą, pagrįsti to turto priklausymą jam nuosavybės teise, neįpareigoja testatoriaus testamente nurodytą turtą išlaikyti asmeninėje nuosavybėje, o turto įvardijimas testamente niekaip nesuvaržo testatoriaus disponavimo ar naudojimosi tuo turtu teisių, neatima galimybės bet kada pakeisti testamento turinį ar jo visai nesudaryti. Testatoriui nurodžius, kad jis konkrečiam asmeniui palieką visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties momentu, to pakanka, kad paveldėtojui būtų išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame jau privalo būti įvardintas konkretus paveldimas turtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminis A. B. testamentas, kuriuo visą savo turtą paliko seseriai B. Š., sudarytas (duomenys neskelbtini). A. B. dovanojimo aktas pasirašytas (duomenys neskelbtini). Šis aktas galiojantis, nenuginčytas, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo P. D. ir trečiojo asmens notarės V. J. argumentai, kad 2017-01-25 antstolės N. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrindu išduoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimai į eksponatus yra teisėti. Pažymėtina, kad antstolė N. G., 2017-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo remiasi tiek atsakovas P. D., tiek ir notarė V. J., nekonstatavo, kad tautodailininko A. B. dirbinių ekspozicija testatoriaus mirties momentu priklausė A. B. ir kad turėjo dirbinių ekspoziciją paveldėti B. Š.. Antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. 12 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti P. D. (...) prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, konstatuojant, kad (duomenys neskelbtini) k. P. D. nuosavybės teise priklausančiose patalpose eksponuojami tautodailininko A. B., mirusio 2015-04-20 dirbinių ekspozicija, kurią po jo mirties turėjo paveldėti B. Š.. Antstolė tik nurodė koks buvo P. D. prašymas, bet konstatavo tik tai, kad nurodytoje vietoje eksponuojama viso 318 vnt. tautodailininko A. B. dirbinių (2013-07-03 priėmimo – perdavimo aktu V. D. įmonei perduoti 380 eksponatų), o jų priklausomybė A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo momentu nebuvo nustatinėjama ir konstatuota. Todėl šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kaip pagrindu nurodyti eksponatus kaip trauktinus į paveldimą A. B. turtą ir į juos išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus B. Š., vėliau P. D. vardu, nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Pagal CK 5.1 straipsnį, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Akivaizdu, kad negalima paveldėti dalykų, kurie nepriklausė palikėjui jo mirties momentu. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (CK 2 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovas buvo eksponatų, kurių vėliau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui, savininkas, paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas dalyje negaliojančiu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, todėl tenkintinas ieškovų prašymas pripažinti negaliojančia Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. patvirtintą (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria B. Š. paveldi A. B. eksponatus pagal (duomenys neskelbtini) testamentą bei pripažinti negaliojančia Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. patvirtintą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria P. D. paveldėjo palikėjos turto dalį - A. B. eksponatus (CK 1.80 str.).

Ieškovai taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo P. D., (duomenys neskelbtini) svetimo neteisėto valdymo ieškovui Tauragės krašto muziejui „Santaka“, Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė, priklausančius eksponatus (pagal sąrašą 380 eksponatų). Nurodo, kad Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorius R. V. 2019-04-04 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo V. D. įmonės kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) įgaliotą atstovą atsakovą P. D., kad vadovaujantis CK 6.641 straipsnio 2 dalimi, kuri numato neatlygintino naudojimo sutarties nutraukimą dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, kuomet daiktas (Eksponatai) reikalingi pačiam panaudos davėjui, nutraukia panaudos sutartį Nr. 1, ir pasiima muziejui nuosavybės teise priklausančius A. B. kūrinių ekspozicijos eksponatus pagal priėmimo - perdavimo aktą, nes eksponatai yra reikalingi kuriant muziejaus atviros prieigos fondus ir naujas ekspozicijas. Iš anstolės A. P. 2019-04-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-04-18 10.00 val. atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), įgaliotas (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybos atstovas atsakovas P. D. atsisakė perduoti A. B. eksponatus Tauragės krašto muziejui „Santaka“ nes pareiškė, kad eksponatai nuosavybės teise priklauso jam.

CK 95 straipsnis nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kitaip sakant, savininkas turi teisę pareikšti vindikacinį ieškinį. Šio ieškinio vienas iš reikalavimų yra tai, kad savininko reikalavimas nukreipiamas į tą asmenį, kuris neturėdamas teisinio pagrindo (neteisėtai) valdo ar kitaip veikia jo daiktą. Atsakovas teigia, kad ginčo eksponatus valdo teisėtai, paveldėjimo teisės pagrindu. Tačiau teismas tokią atsakovo pozicija nuginčijo aukščiau byloje nustatytomis ir aptartomis aplinkybėmis. Tad šiuo atveju, nesant jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, kurie dar yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas eksponatus valdo teisėtai.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nustatytos visos vindikacinio reikalavimo pareiškimui būtinos aplinkybės: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai, nesant prievolinių santykių dėl daikto; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesieja prievoliniai santykiai dėl daikto (ne dėl patalpų). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovai įrodė visas aplinkybes, kurios yra būtinos CK 4.95 straipsnio taikymui. Taigi, ieškovų vindikacinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovui Tauragės krašto muziejui „Santaka“ priklausančius eksponatus (pagal sąrašą 380 eksponatų).

Atsakovas ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje V. D. įmonės kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) priešieškiniu prašo (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eksponatų dovanojimo aktą bei (duomenys neskelbtini) priėmimo - perdavimo aktą (priedą prie (duomenys neskelbtini) sutarties), pripažinti negaliojančiais nuo jų pasirašymo (sudarymo) momento. Šiuos sandorius ginčija motyvuodamas tuo, kad A. B. eksponatai nuo 2005 m. taip ir liko kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), o natūra eksponatai muziejui perduoti nebuvo, be to, panaudos sutarties ir dovanojimo akto sudarymo datos skiriasi, nes panaudos sutarties data ankstesnė nei dovanojimo sutarties, todėl panaudos sutartis negalėjo būti sudaryta ankstesne data, nes eksponatai dar buvo ne muziejaus nuosavybė.

Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą nesutikdama su priešieškinio reikalavimais nurodė, kad A. B. veiksmai prieš eksponatų perdavimą pagal panaudos sutartį padovanoti eksponatus Tauragės krašto muziejui ir rodo jo tikrąją valią, kam jis norėjo eksponatus perduoti. Su kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) sudaryta panaudos sutartis tik dėl to, kad tuo metu Tauragės krašto muziejus neturėjo patalpų eksponatams eksponuoti.

Ieškovas Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nurodo, kad visi atsakovo ginčijami sandoriai sudaryti pagrįstai ir teisėtai, pripažinti juos negaliojančiais nėra jokio teisėto pagrindo. Eksponatai buvo tinkamai, atsižvelgiant į dovanojimo laikotarpiu egzistavusias konkrečias aplinkybes, padovanoti Tauragės krašto muziejui. Situaciją dėl panaudos sutarties ir eksponatų dovanojimų sandorio datų skirtumo paaiškino liudytojas P. J. – prieš dovanojimo aktą anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini) sudaryta panaudos sutartis, todėl, kad po jos būtų galima atlikti eksponatų inventorizaciją ir užfiksuoti visus kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) esančius eksponatus, kurie visi būtų įrašyti į eksponatų dovanojimo aktą. Teismas teigiamai vertina šiuos parodymus, kadangi jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes pagal tuometinę situaciją.

Atsakovo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos sudėtinio priedo – (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, kadangi panaudos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms vertintini prieštaringai. Atsakovas teigia, kad panaudos sutartyje ir priėmimo perdavimo akte ne V. D. parašai, o pats apie tokias sutartis nieko nežinojo. Panaudos sutarties pasirašymo metu muziejus nieko nebuvo gavęs, neturėjo nuosavybės teise ir negalėjo perduoti neatlygintinai naudotis kitam juridiniam asmeniui. Teismas tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Byloje nustatyta, kad ginčijamas sutartis pasirašė V. D. kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) vardu pats atsakovas, turėdamas V. D. įgaliojimą ir šių sutarčių neginčijo jų galiojimo laikotarpiu. Panaudos sutartis nutraukta 2019-04-04. Taip pat pažymi, tai jog panaudos sutartyje aptarti objektai natūroje nebuvo perduoti neturi įtakos šios sutarties galiojimo pagrindams konkrečioje byloje, kadangi šioje sutartyje susitariama, kad muziejui priklausanti tautodailininko A. B. meno kūrinių kolekcija (eksponatai) pagal perdavimo - priėmimo aktą nemokamai, t y. penkeriems metams, perduoti kaimo turizmo sodybai (duomenys neskelbtini), kad pastaroji A. B. meno kūrinius galėtų eksponuoti. Sutarties sudarymo momentu, jie jau buvo eksponuojami kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) ir faktiškai juos pervežti natūroje nebuvo pagrindo. Šia sutartimi išviešinamas eksponatų savininkas -Tauragės krašto muziejus ir nustatytas konkretus – 5 metų sutarties terminas.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015; kt.). Taigi, sandoris dėl jo prieštaravimo teisės normoms gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, jeigu konstatuojamas normos imperatyvusis pobūdis bei įrodoma, kad konkretus sandoris šį imperatyvą pažeidžia ir tokio pažeidimo pasekmė dėl viešojo intereso pažeidimo turi būti būtent sandorio negaliojimas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo pateikti argumentai nepatvirtina nei vieno iš įstatyme nustatyto pagrindo sutarčiai pripažinti negaliojančia, todėl atsakovo reikalavimas (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priėmimo - perdavimo aktą (priedą prie (duomenys neskelbtini) sutarties), sudarytą tarp Tauragės krašto muziejaus ir V. D., atstovaujančios kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais, ir šio pobūdžio priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti ir neturintys jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas taip pat prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) eksponatų dovanojimo aktą, sudarytą tarp Tauragės krašto muziejaus ir A. B. dėl 380 vnt. eksponatų dovanojimo muziejui nuolat saugoti negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento. Tokį reikalavimą motyvuoja tuo, kad (duomenys neskelbtini) eksponatų dovanojimo aktą inicijavo ir surašė Tauragės krašto muziejus ant savo firminio blanko, kas nebūdinga laisvanoriškai dovanojimo sutarčiai, kurios sampratą reglamentuoja CK 6.465 straipsnis. Be to, prie eksponatų dovanojimo akto nėra pateiktas įgaliojimas fondų saugotojui, Rinkinių komisijos pirmininkui P. T. pasirašyti eksponatų dovanojimo aktą. Nors (duomenys neskelbtini) eksponatų dovanojimo akte yra nurodyta, kad muziejaus direktorius priima 380 eksponatų, tačiau realiai tautodailininkui A. B. ir jo sutuoktinei priklausę eksponatai niekada nebuvo ir nėra perduoti Tauragės krašto muziejui, nes jie visuomet nuo 2005 m. buvo atsakovo ir jo sutuoktinės žinioje.

Teismas pažymi, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nebuvo ginčijamo 2013-07-03 eksponatų dovanojimo akto šalis, todėl jis neturi teisės jį ginčyti ir teikti tokio pobūdžio reikalavimą byloje, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys tenkintas, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovas Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pateikė įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 450 Eur, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pagal teismo praktiką pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta galiojusiose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas laikytina, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straippsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkinamas visiškai, o atsakovo priešieškinys atmestinas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 16,60 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-07-15 nutartimi civilinėje byloje e2-3143-799/2019 atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Iešinys patenkinti, priešieškinį atmestinas.

Pripažinti negaliojančia Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. patvirtinto (duomenys neskelbtini) išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) eksponatus pagal (duomenys neskelbtini) testamentą.

Pripažinti negaliojančia Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. patvirtinto (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo palikėjos B. Š. turto dalį - A. B. eksponatus.

Išreikalauti iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) svetimo neteisėto valdymo ieškovui Tauragės krašto muziejui „Santaka“, į. k. 302477081, Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė, priklausančius eksponatus (pagal sąrašą 380 eksponatų).

Palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-07-15 nutartimi civilinėje byloje e2-3143-799/2019 atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“, į. k. 302477081, naudai.

Priteisti iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.