Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-28 · Byla Nr. 2T-66/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-28
Bylos Nr.
2T-66/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-66/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietės G. B. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Ivanovo miesto Lenino rajono teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl tėvystės teisių atėmimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Rusijos Federacijos Ivanovo miesto Lenino rajono teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nusprendė atimti iš B.N.V. tėvystės teises B. J.A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir B. S.A., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; likusią dalį dėl globos vaikams nustatymo atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. 2009 m. kovo 2 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Ivanovo miesto Lenino rajono teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą dėl tėvystės teisių atėmimo ir globos nustatymo. Nurodė, jog Ivanovo m. vadovas 2007 m. gegužės 10 nutarimu ir Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. liepos 23 d. įsakymais Nr. ĮV-449 bei Nr. ĮV-450 nustatė mažamečiams vaikams J. B. ir S. B. laikinąją globą, laikina globėja paskyrė pareiškėją. Vaikai gyvena pas laikiną globėją V., bet tam, jog pareiškėja galėtų tapti nuolatine globėja, būtina, be kita ko, pripažinti minėtą užsienio valstybės sprendimą Lietuvoje.

Atsakovė N. B. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Prašomas pripažinti Rusijos Federacijos pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimas yra susijęs su šeimos santykiais. Pareiškėjos prašymui taikytini Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK) bei 1992 m. liepos 21 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, įsigaliojusi 1995 m. sausio 21 d. (toliau – dvišalė sutartis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio l dalimi, pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai praneša apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni - tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeimyninių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Šių pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Antspaudas ant Rusijos Federacijos Ivanovo miesto Lenino rajono teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo įrodo, jog jis įsiteisėjo 2008 m. birželio 20 d. nė vienai iš bylos šalių jo neapskundus.

Sprendžiant bylos dėl tėvystės (motinystės) teisių atėmimo (kuris pagal sukeliamas juridines pasekmes prilygsta tėvų valdžios vaikų atžvilgiu apribojimui) teismingumo klausimą, pažymėtina, kad prašomo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu paskutinė žinoma N. B. gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijoje (adresu - duomenys neskelbtini), abiejų jos mažamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo Ivanovo m. vadovo 2007 m. gegužės 10 nutarimo yra Lietuvoje. Tokiu atveju pagal minėtos tarptautinės dvišalės sutarties 30 straipsnio 2 dalį esant skirtingai tėvų ir vaikų gyvenamajai vietai teisinius jų tarpusavio santykius reguliuoja įstatymai tos Susitariančios šalies, kurios pilietis yra vaikas. Priimti sprendimą byloje dėl tokių teisinių santykių yra kompetentingi teismai tos Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai taikytini, t.y. atsižvelgiant į vaikų pilietybę.

Kaip matyti iš Visagino m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2009 m balandžio 28 dieną pateiktų vaikų gimimo liudijimų faksogramų, ir J. B. , ir S. B. gimė Rusijoje. Mergaitės gimimo liudijime motinos N. B. tautybė nurodyta rusų, duomenų apie pilietybę nėra; tėvo A. B. tautybė – rusų, pilietybė – Lietuvos. Berniuko gimimo liudijime motinos tautybė nurodyta rusų, pilietybė – Rusijos; tėvo tautybė – rusų, pilietybė – Lietuvos. Vaikams pilietybė suteikiama vadovaujantis kraujo ryšiu (lot. ius sangvini) arba pagal jų gimimo vietą (lot. ius soli). Iš to, jog vaikams buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvoje, darytina išvada, kad jie yra ne Lietuvos, o Rusijos piliečiai. Taigi būtent Rusijos Federacijos vidaus teismas turėjo teisę priimti sprendimą dėl motinystės teisių vaikų, kurie yra Rusijos piliečiai, atėmimo.

Prašomame pripažinti sprendime sakoma, kad N. B. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jai apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą buvo pranešta paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (Rusijos Federacijos CPK 119 str.). Be to, bylą nagrinėjantis teismas paskyrė Ivanovo m. advokatų kolegijos Nr. 3 advokatą N.G. Š. atstovauti ir ginti N. B. interesus (Rusijos Federacijos CPK 50 str.). Pastarasis į 2008 m. birželio 9 d. teismo posėdį atvyko ir nurodė, jog nesutinka su ieškiniu dėl tėvystės teisių atėmimo. Vadinasi, atsakovei buvo sudarytos galimybės per savo atstovą būti išklausytai (lot. audiatur et altera pars), o tai savo ruožtu yra viena iš prielaidų teigti, jog buvo užtikrinta N. B. teisė į tinkamą procesą (ang. due process of law).

Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Visagino miesto apylinkės teismas nėra priėmęs teismo sprendimo dėl tapataus ieškinio (Lietuvos Respublikos CPK 401 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 4 dalį, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas šio sprendimo nei teisėtumas, nei pagrįstumas. Byloje nenustatyta, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarautų viešajai tvarkai arba kad sprendžiant civilinę bylą būtų pažeistos tarptautinės privatinės teisės normos.

Susiklosčius išvardintai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovės atimtos motinos teisės į abu jos vaikus, todėl prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 - 813 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos G. B. prašymą patenkinti.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Ivanovo miesto Lenino rajono teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl tėvystės teisių atėmimo, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1021/ 2008 G. B. v. N. B. .

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėDanutė Milašienė