Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. gamybinės įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį, apie kurį pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, pareiškėjas neatvyko. 2012-12-04 byloje gautas Įmonės savininko V. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas. Pareiškėjas nurodė, kad serga, turi nedarbingumo pažymėjimą (b.l.74). Tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepridėjo. Todėl byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.1 d. ir 3 d.).

Atkreipė dėmesį, kad Įmonė 2010 m. rugsėjo 3 d. prašė sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, kuriame buvo įsipareigota Įmonės skolą sumokėti per keturis mėnesius. Marijampolės AVMI šiam prašymui neprieštaravo, tačiau Įmonė tinkamai nevykdė mokėjimų pagal pačios įmonės sudarytą grafiką, todėl buvo pradėti taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 8 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2012 m. rugsėjo 10d., 2012 m. rugsėjo 13 d. vėl kreipėsi su prašymais netaikyti ar stabdyti priverstinio išieškojimo procedūras. Tačiau atžvelgiant į tai, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui nuolat didėjo, pateiktuose prašymuose nebuvo įrodymų, kad mokesčių mokėtojas turės realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jei mokestinės nepriemokos būtų išdėstytas pakartotinai, VMI netenkino aukščiau nurodytų pareiškėjo prašymų.

Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo sudarytas abipusis susitarimas likusiai nesumokėtų mokesčių daliai, VMI paaiškina, kad nėra priėmusi jokio sprendimo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nors pareiškėjas 2012 m. kovo 19 d. raštu ir kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti dalies mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau VMI išnagrinėjusi šį prašymą, 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2071 nusprendė neišdėstyti 415.375,00 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-17827.

Dėl Įmonės sąskaitų arešto, atsakovas nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės duomenų bazės duomenimis, 2012 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjo mokestinė nepriemoka buvo 1.143.176,51 Lt, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 str. 8 p., 105 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimus Nr. (23.17-08)-320-44192, Nr. (23.17-08)-320-44184 ir Nr. (23.17-08)-320-44189 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš Įmonės sąskaitų.

Dėl Įmonės turto arešto ir hipotekos, VMI nurodė, jog Marijampolės AVMI yra areštavusi Įmonės ir Įmonės savininko turtą 2010 m. kovo 17 d. turto arešto aktu Nr. A-09-28-732 ir 2011 m. balandžio 6 d. turto arešto aktu Nr. A-09-28-1103. Šiuose turto arešto aktuose nurodyta, kad visa areštuoto turto vertė yra 239 739,00 Lt. Pareiškėjo mokestinė nepriemoka 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo 1 161 973,16 Lt, t. y. didesnė nei bendra Įmonės areštuoto turto vertė. Atsakovas pažymėjo, kad nei Įmonės, nei Įmonės savininko turtas nėra įkeistas VMI.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2010 m. Marijampolės AVMI turto arešto aktu Nr. A-09-28-732, areštavo Įmonės turto už 82000 Lt sumą (b.l.55-58).

2010 m. rugsėjo 3 d. Įmonė kreipėsi į Marijampolė AVMI prašydama sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus ir nurodydama, kad Įmonės skolą įsipareigoja sumokėti nurodytu grafiku (b.l.23).

2010 m. rugsėjo 23 d. Marijampolės AVMI sprendimu Nr.(13.2-09)-R3-4440 pareiškėjo prašymą tenkino ir nurodė, kad nelikvidavus įsiskolinimo iki 2010-12-31, mokestinė nepriemoka bus išieškoma MAĮ nustatyta tvarka (b.l.24).

2011 m. balandžio 6 d. Marijampolės AVMI turto arešto aktu Nr. A-09-28-1103, areštavo Įmonės turto už 157739 Lt sumą (b.l.59-61).

2011 m. lapkričio 8 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2012 m. rugsėjo 10d., 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas vėl kreipėsi su prašymais netaikyti ar stabdyti priverstinio išieškojimo procedūras (b.l.25-31). VMI atžvelgdama į tai, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui nuolat didėja, pateiktuose prašymuose nėra įrodymų, kad mokesčių mokėtojas turės realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jei mokestinės nepriemokos būtų išdėstytos pakartotinai, todėl netenkino aukščiau nurodytų pareiškėjo prašymų (b.l.32-36).

2012 m. kovo 20 d. Įmonė pateikė prašymą VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo (b.l.37-38).

2012 m. balandžio 17 d. VMI viršininko sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2071 nusprendė neišdėstyti 415 375,00 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-17827 (b.l.39-46).

2012 m. rugpjūčio 20 d. Įmonė vėl pateikė prašymą VMI laikinai netaikyti priverstinio nepriemokos išieškojimo, nurodydama, kad šiuo metu Įmonėje atliekamas auditas, dėl skolų suderinimo su AB „Vilkyškių pienine“ (b.l.20).

2012 m. rugsėjo 7 d. VMI sprendimu Nr.(23.1-08)-RNA-37131 informavo pareiškėją, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymas vykdomas vadovaujantis MAĮ 110 str. nuostatomis. Stabdyti priverstinio išieškojimo procedūras dėl Įmonėje atliekamo audito bei atsižvelgiant i tai, kad Įmonės deklaruotų mokesčių nepriemokos didėja, VMI neturi juridinio pagrindo. Nesumokėjus mokestinės nepriemokos, vadovaujantis MAĮ 106 str. 1 d. 4 p., 2012-06-11 priimtas sprendimas Nr. (23.17-08)-320-30417 dėl 1 023 846,18 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bus perduotas vykdymui antstoliui. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2012-09-03 duomenimis Įmonė biudžetui skolinga 1 161 973,16 Lt, iš jų: 932 791,38 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 100 008,08 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 2 538,00 Lt mokesčio už aplinkos teršimą 373,42 Lt mokesčio už aplinkos teršimą delspinigių, 2 801,43 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 51,76 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 37 893,00 Lt pelno mokesčio, 12 548,50 Lt pelno mokesčio delspinigių, 72 739,00 Lt avansinio pelno mokesčio, 12,80 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių ir 215,79 Lt socialinio mokesčio delspinigių (b.l.4-5).

2012 m. rugsėjo 17 d. VMI sprendimais Nr. (23.17-08)-320-44192, Nr. (23.17-08)-320-44184 ir Nr. (23.17-08)-320-44189 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Įmonės ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš Įmonės sąskaitų (b.l.49-54).

Byloje spręstinas ginčas dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. VMI sprendimo Nr.(23.1-08)-RNA-37131 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo V. G. gamybinės įmonės reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63-2243). Pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. MAĮ 66 str. 1 dalyje nurodyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Vadinasi apie mokestinio laikotarpio apskaičiuotą deklaruojamo mokesčio sumą mokesčių mokėtojas Valstybinę mokesčių inspekciją informuoja pats pateikdamas mokesčio deklaraciją.

Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda MAĮ 105 straipsnio pagrindu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Mokesčių mokėtojui nesumokėjus mokesčio į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius MAĮ nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti, pritaikydamas MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (LVAT 2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-505/2010). Vienas iš MAĮ 106 str. nustatytų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų – priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.).

Teismas pareiškėjo argumentą, kad mokesčių administratorius turėjo pareigą pagrįsti 2012 m. rugsėjo 7 d. VMI sprendime Nr.(23.1-08)-RNA-37131 nurodytų sumų apskaičiavimą, vertina kritiškai, kadangi pagal MAĮ 67 str. 1 d., mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. O nagrinėjamu atveju pareiškėjo mokesčių nepriemoką sudaro pačios Įmonės apskaičiuotos ir deklaruotos, tačiau nesumokėtos mokesčių sumos. Remiantis MAĮ 44 str., mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kt. VMI pareiškėjo atžvilgiu apskaičiavo tik mokėtinų delspinigių dydį. Teismo vertinimu, atsakovas teisingai taikė teisės normas reglamentuojančias delspinigių skaičiavimą. Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą arba neapskaičuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per įstatymo nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 96 str., 97 str.). Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą dėl kilusio mokestinio ginčo, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 str. 2 d.). Kadangi byloje nėra pateikta pagrįstų pareiškėjo argumentų dėl neteisingai paskaičiuotų delspinigių sumų, abejoti atsakovo atliktais paskaičiavimais nėra pagrindo.

Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad Įmonės turto buvo areštuota daugiau, nei yra skolos. Bylos duomenimis (b.l.47) pareiškėjo mokestinė nepriemoka 2012-09-17 siekė 1143176,51 Lt, o remiantis Įmonės turto arešto aktų duomenimis (b.l.55-61) visa areštuoto turto vertė yra 239739,00 Lt, t.y. areštuota turto žymiai mažiau, nei yra Įmonės įsiskolinimas. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis Įmonės turtui nėra nustatyta ir hipoteka VMI, kaip kreditoriaus, naudai (b.l.62-65).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad VMI priimdama ginčijamą Sprendimą, neatliko savo pareigų numatytų MAĮ 32 str., t.y. nevertino pareiškėjo pateiktų aplinkybių apie įvykdytą stambią vagystę iš Įmonės, apie susidariusį įsiskolinimą ir vykstančias derybas bei buhalterinių dokumentų patikrinimą su AB „Vilkyškių pienine“. MAĮ 110 straipsnis numato atvejus, kada sustabdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas, t. y. skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas bei mokestinės paskolos sutarties sudarymas. MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Priimdamas tokį sprendimą, mokesčių administratorius vadovaujasi protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus mokestiniai ginčai nevyksta, mokestinės paskolos sutarčių taip pat nėra sudaryta, todėl VMI ir neturėjo pareigos sustabdyti ar netaikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo procedūros MAĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais. Byloje taip pat yra pateikta duomenų, kad pareiškėjui jau kartą buvo sustabdytas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas (b.l. 24), tačiau Įmonei tinkamai nevykdant mokėjimų pagal pateiktą grafiką, vėlesni pareiškėjo prašymai netaikyti išieškojimo veiksmų ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI buvo atmesti (b.l. 34-35, 39-40). Tai pareiškėjo atžvilgiu vertintina neigiamai, kadangi Įmonės mokestinė nepriemoka nuolat didėja, jokių įmokų nėra atliekama į valstybės biudžetą, įmonės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota (vien tik įmonės savininko vardu yra įregistruota turto, kurio vertė nėra adekvati turimam Įmonės mokestinės nepriemokos dydžiui), todėl nėra objektyviai duomenimis pagristų garantijų, kad dar kartą sustabdžius Įmonės mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, Įmonė šiuos įsipareigojimus ateityje įvykdys. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, VMI, priimdama ginčijamą Sprendimą, pagrįstai atmetė pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie Įmonėje įvykdytą stambią vagystę, susidariusį įsiskolinimą ir vykstančias derybas bei buhalterinių dokumentų patikrinimą su AB „Vilkyškių pienine“.

MAĮ 112 straipsnis reglamentuoja atvejus, kada pasibaigia mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, t. y. pasibaigus mokestinei prievolei bei suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalį, mokestinė prievolė pasibaigia, kai įvykdoma mokestinė prievolė; mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką; įstatymų nustatytas atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria; įstatymų nustatytas atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės įvykdymo; skolininkas ir kreditorius sutampa; juridinis asmuo likviduotas; fizinis asmuo mirė; suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo mokestinė prievolė, nurodyta prašomame panaikinti sprendime, nėra pasibaigusi MAĮ 93 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, išieškomos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. VMI sprendimas Nr.(23.1-08)-RNA-37131 yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo V. G. gamybinės įmonės skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. gamybinės įmonės skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.