- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- eI-3201-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02375-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
- Kategorijos
- 3.10.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundu atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą ir, rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 9 d. gautas pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą pašalinti padarytą pažeidimą, panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. lapkričio 13 d. reikalavimą Nr. A1-6543 – išsamiai detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“.
Skunde nurodoma, kad viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo“ 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai visą įsakyme nurodytą informaciją, reikalingą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizei atlikti, užpildydama įsakyme nustatytos formos lentelę. Pažymima, jog 2015 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. A1-6220 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa paprašė išsamiai detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“. 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 9-4140 pareiškėjui atsisakius pateikti papildomą informaciją, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ginčijamu 2015 m. lapkričio 13 d. reikalavimu Nr. 9-4140 pakarotinai paprašė iki 2015 m. lapkričio 18 d. pateikti informaciją apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą per 2015 m. 9 mėnesius, išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (1 698 897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur) bei pagrįsti, kokiais teisės aktais vadovaujantis įsigyta medicininė įranga. Pareiškėjas skunde tvirtina, jog toks Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimas yra neteisėtas, kadangi priimtas viršijant atsakovo kompetencijos ribas (ultra vires).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę).
Administracinėje teisenoje teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublik?s viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Tokių tarpinių sprendimų teisėtumas gali būti vertinamas tik tuomet, kai sprendžiama dėl aktų, sukeliančių pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo bei pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
Nagrinėjamu atveju, nors viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė skundo reikalavimą formuluoja prašydama teismą įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau skunde iš esmės ginčijami ne konkretūs atsakovo veiksmai (neveikimas), o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. A1-6543, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumas. Kaip jau buvo nurodyta, iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes. Tuo tarpu skundžiamame 2015 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. A1-6543 išreikštas procedūrinio pobūdžio reikalavimas – išsamiai detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“, nesukelia viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei jokių materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjo skundo argumentas, jog minėtas raštas pažeidžia viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės teises tuo, kad nepagrįstai atsiranda administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą taikymo galimybė, tik patvirtina išvadą, jog skundžiamas raštas nėra baigiamasis (galutinis) dokumentas. Todėl tiek 2015 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. A1-6543 nepagrįstumą ir neteisėtumą, tiek atsakovo veikimą viršijant kompetencijos ribas, pareiškėjas galėtų ginčyti tik atsakovui priėmus galutinį, pareiškėjui teises ir pareigas nustatantį, administracinį aktą. Pažymėtina, jog iš prie skundo pridėto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. 41-7236 turinio matyti, kad viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė kviečiama atvykti į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą administracinio teisės pažeidimo surašymui, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nesant priimtam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje, viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės teisės negali būti ginamos prevenciškai. Pabrėžtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė ginti teisę dar jai esant nepažeistai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. lapkričio 13 d. reikalavimas Nr. A1-6543 – išsamiai detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ – kaip pareiškėjui sukeliantis procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį nėra priskirtinas prie individualių teisės aktų, nagrinėtinų administraciniame teisme, todėl skundą atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Pareiškėjas už paduodamą skundą sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato žyminio mokesčio grąžinimą, kai atsisakoma priimti skundą. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 - 106 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei, į.k. 190468035, 2015 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3618 AB Šiaulių bankas sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.