- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-195-458-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P., gim. 1984 m. liepos 23 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 4 d., apie 0.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos tarnybiniame automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Tilžės g. ir Šilutės pl. sankryžoje, Klaipėdoje, valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiajam patruliui R. B. ir vyriausiajam patruliui V. J. – tiesiogiai davė 300 litų kyšį, padėdamas pinigus į daiktų dėtuvę, esančią šalia rankinio stabdžio svirties ir prašydamas nefiksuoti jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus bei išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį jam panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui. Nuteistasis nurodo, kad jis neneigia visų faktinių bylos aplinkybių, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo skubotai ir šališkai, neišsamiai, todėl padarė aiškiai neteisingų išvadų, pažeidė procesą ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai nepatikėjo jo parodymais, visiškai jų netikrino, atmetė visus jo prašymus. Savo nuosprendyje teismas rėmėsi iš esmės tik policijos patrulių prieštaringais parodymais ir absoliučiai netikėjo nė vienu jo žodžiu.
Nuteistasis V. P. nurodo aiškiai prisimenąs, kad įvykio naktį vairuodamas automobilį apšviestoje vietoje atsitrenkęs į apšvietimo stulpą šalia degalinės ir kliudęs kelio ženklo stovą. Privažiavusiems policininkams pateikė jų automobilyje savo dokumentus ir aiškino, jog dar kitas jo automobilis jau ilgą laiką yra paliktas policijos stovėjimo – saugojimo aikštelėje, dėl to jis turėsiąs dar didesnių piniginių nuostolių. Jis girdėjo, kaip buvo iškviesti kelių policininkai įforminti autoįvykį (patys patruliai net ir neturėjo teisės to daryti), degalinės vaizdo kameros turėjo šį įvykį nufilmuoti, todėl papirkinėti patrulių nebuvo jokio reikalo bei galimybių ar tikslų. Dėl nuo gimimo turimo aiškaus kalbos defekto – mikčiojimo – bei girtumo ir susijaudinimo jo kalba buvo itin nerišli ir tik todėl buvo suprastas netinkamai dėl padėtų trijų šimtų litų. O pinigus padėjo tam, kad patruliai juos atiduotų atvažiavusiam automobilį nutempti UAB „Velka“ vairuotojui. Apie jokį kyšį jokios kalbos nebuvo ir patruliai nesivargino jo dėl to niekaip įspėti. Jis net nežino, kodėl jie kalba, jog nesuprato jo tikrųjų ketinimų, nors ir neneigia, kad apie automobilio stovėjimo aikštelėje kainas tada kalbėjosi.
Tai, kad su juo negalima buvo tinkamai susikalbėti, policijos darbuotojai Ž. M. (užrašė budėtojo knygoje), R. B., V. J. (teisme konkrečiai paliudijo, jog pinigus davė tik už automobilio transportavimą) ir liudytojas I. Z. teisme paliudijo.
UAB „Statybos administracija“ pažyma įrodo, kad tikrai jis yra jau senokai skolingas už savo kito automobilio stovėjimą didžiulius pinigus. Todėl ne kiekvienas policininkui parodytas pinigas yra kyšis. Jis tiesiog labai ir neapsakomai išgyvena dėl to, kas atsitiko ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad visos nepašalintos abejonės nuosprendyje turėtų būti traktuojamos tik jo, kaip teisiamojo, naudai, o kalbos defektų specialistas iš karto duotų išvadą, jog įvyko apmaudi klaida tik dėl nesusišnekėjimo.
Apeliantas pažymi, kad jam apmaudu, jog teismas niekaip ir netikrino ir net nesiruošė tikrinti jo duotų parodymų, nors teisiamųjų suole jis atsidūrė pirmą kartą gyvenime, kalbėjo lietuviškai, nors yra rusų tautybės, o iš karto nusprendė, kad jo parodymai yra apgaulingi, vertintini tik kritiškai ir duodami tik siekiant išvengti kažkokiu būdu realios bausmės. Todėl ir bausmė jam paskirta aiškiai per griežta, kadangi visą žalą atlygino, užsikodavo medicinos įstaigoje nuo alkoholio, išklausė specialius kursus, dirba ir mokosi.
Apibendrintai nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, iš esmės pažeisti procesiniai reikalavimai, todėl nuosprendis naikintinas.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis V. P. panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių duomenų. Šioje byloje tokių duomenų nėra. Kitokie yra bylos duomenys dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo objektyviąja prasme.
Siekdamas būti nešališkas objektyviąja prasme teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Objektyvaus nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas suvokiamas ir kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. Tuo atveju, kai kaltinamasis proceso metu nekeltų abejonių dėl jo bylos nagrinėjimo objektyvumo, išvada, kad bylą nagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė šališkas teismas, paprastai negalėtų būti daroma. Tokie teismo objektyvaus nešališkumo reikalavimai yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2K-202/2005, 2K-198/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010).
Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. jo baudžiamąją bylą nagrinėjusio ir jam apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą aiškiai kelia, pirmiausia šį klausimą siedamas su skubotu, neišsamiu, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus, bylos išnagrinėjimu. Be to, kas išdėstyta apeliaciniame skunde, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iš esmės nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pirmiausia užtikrinančių kaltinamojo teises. Iš 2009 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad į teisiamąjį posėdį atvykus tik prokurorui, kaltinamajam ir dviem liudytojams, kaltinamajam pareiškus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo pasirinkto gynėjo V. Gunčio, visų liudytojų neatvykimo, pareiškus, kad jam reikalingas vertėjas, teismas padaręs vienos valandos pertrauką, pakvietė vertėją, paskyrė kaltinamajam kitą gynėją ir iškart atliko atvykusių liudytojų (jie, pažeidžiant BPK 264 str. reikalavimus, iš teismo posėdžio salės pašalinti tik prieš juos apklausiant) apklausą. Taigi šiame posėdyje nebuvo išspręsti Lietuvos Respublikos BPK 266 straipsnyje numatyti klausimai, tiek šiame posėdyje, tiek kituose posėdžiuose neišaiškintos pareigos vertėjui (BPK 263 str.), nepaskelbta teismo sudėtis ir neišaiškinta teisė nušalinti BPK 267 str. nurodytus asmenis, neišaiškintos teisės pačiam kaltinamajam. Iš taip vykdytos parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies neaišku, ar teismas atidėjo bylą, ar padarė pertrauką, ar atvykusius liudytojus apklausė vadovaudamasis LR BPK 266 straipsnio 3 dalimi. Abejonę kelia paskirtos gynėjos tokiomis aplinkybėmis, nors tam kaltinamasis ir neprieštaravo, sugebėjimas susipažinti su byla ir tinkamos kaltinamojo gynybos užtikrinimas.
LR BPK 271 straipsnyje nustatyta, kad įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu, tai padaro prokuroras, po to teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia kaltinamąjį, ar šis supranta kaltinimą, ar jis prisipažįsta kaltas. BPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti, paaiškina, kad kaltinamasis posėdyje turi teisę užduoti klausimų apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu tai padaryta nebuvo, tai yra kaltinamasis aktas neperskaitytas, nurodyti įstatymo reikalavimai neįvykdyti. Iš 2010 vasario 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja „tęsia įrodymų tyrimą“, nors jis nurodyta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir nebuvo pradėtas. Tuoj po to buvo apklausiami atvykęs liudytojas ir kaltinamasis V. P..
LR BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyti tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principai, be kita ko, nustatyta, kad teismas privalo bylos įrodymus ištirti tiesiogiai, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikytis kitokios įrodymų tyrimo tvarkos galima tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais. Iš BPK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo paskelbti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, šio straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi. Tačiau ir to pirmosios instancijos teismas nepadarė, nors nuosprendį ikiteisminio tyrimo metu gautais ir prie bylos pridėtais dokumentais pagrindė. Taigi nurodytas tiesioginio nagrinėjimo teisme principas yra pažeistas.
Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, iš viso neatlikimas šiame įstatyme nustatytų proceso veiksmų pašalina pagrindą priimtą V. P. nuosprendį vertinti kaip teisėtą ir pagrįstą. Tokie esminiai proceso trūkumai, kurių dauguma yra susiję su kaltinamojo procesinių teisių pažeidimu, yra pagrindas konstatuoti, kad objektyviąja prasme teismas jam nebuvo nešališkas, visiškai pagrįstai nuteistajam sudarė įspūdį, kad proceso metu jam buvo reiškiamas priešiškumas, sukėlė pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. Todėl nuosprendis V. P. panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui kitam teisėjui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį V. P. panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui kitam teisėjui.