- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2-2246-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00024-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Trečiasis asmuo
- R. M., J. M., A. O.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankui, tretieji asmenys R. M., J. M. ir A. O., dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. K. ieškiniu prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1993 m. sausio 18 d., asmeninė nuosavybė. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nors šį turtą ieškovės tėvas S. S. įgijo formaliai būdamas santuokoje, tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo su O. S. ieškovės tėvas negyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 1952 m. Prašomas pripažinti asmenine nuosavybe nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1967 ir 1987 metais, kai S. S. jau nebegyveno su sutuoktine O. S. ir nepalaikė jokių šeimyninių ryšių. Nurodė, jog ji gimė 1954 m. kovo 17 d., gyvenant tėvams, t. y. S. S. ir V. M. nesusituokus. Nuo jos gimimo iki pat mirties tėvai gyveno kartu neįregistravę santuokos, o tėvas S. S. nenutraukęs santuokos su O. S.. S. S. buvusi sutuoktinė O. S. mirė 1990 m. balandžio 2 d., o dukra Ona A. O. (S) 2012 m. gruodžio 31 d. Dokumentai patvirtina, kad jos abi mirė Jurbarko rajono savivaldybėje.
Atsiliepimas
A. V. įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės prašymą nagrinėti teismo nuožiūra atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo R. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu ir jame keliamu reikalavimu sutinka, nes pareiškėja yra jo sesuo, o mirusysis S. S. bei J. M. jų tėvai. Nurodė, kad jų tėvai gyveno nesusituokę. Iki pažinties su jų mama, tėvas buvo sudaręs santuoką su kita moterimi, turėjo dukrą. Nurodė, jog nuo pat vaikystės jų šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini).Tėvas šioje sodyboje savo lėšomis ir savo darbu pasistatė gyvenamąjį namą jų šeimos poreikiams tenkinti, o vėliau sandėlį, ūkinį pastatą ir garažą. Tėvo sutuoktinės ir dukros jie niekada nėra matę, tėvas su jomis nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė.
Trečiasis asmuo J. M. atsiliepime į ieškinį nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir R. M., prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog ji su velioniu S. S. susilaukė dviejų vaikų, pareiškėjos ir R. M.. Santuokos sudarę nebuvo. S. S. iki jų pažinties buvo sudaręs santuoką, turėjo dukrą, tačiau su buvusia šeima jokių šeimyninių ryšių nepalaikė, tačiau santuokos nenutraukė. Gimus vaikams S. S. savo lėšomis ir savo darbu adresu (duomenys neskelbtini), pasistatė namą, o vėliau ir kitus pagalbinius pastatus, kurie buvo skirti jų šeimos poreikiams tenkinti. Ji visada manė, kad pastatai yra asmeninė S. S. nuosavybė, o be to, po jo mirties niekas pretenzijų į jo turtą nepareiškė.
Trečiajam asmeniui A. O. procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. vasario 7 d., tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos tėvas pastatė namą, tačiau jo neįregistravo, todėl nori susitvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus. Kai jai buvo 11 metų, jos tėvas pradėjo statyti namą ir jį pastačius jame visada ir gyveno. Jos žiniomis tėvas nuo 1952 m. nebegyveno su savo žmona, jokio ryšio su ja nepalaikė, tačiau oficialiai išsituokę nebuvo. Jos tėvo ir sutuoktinės dukra kartais atvažiuodavo pas tėvą į svečius. Tėvas po sutuoktinės mirties norėjo įregistruoti santuoką su ieškovės motina, tačiau netikėtai mirė ir to nepadarė. Nežino, kodėl tėvas neįregistravo nuosavybės.
Ieškovės atstovas advokatas Donatas Lengvinas posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra pateikti visi turimi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad gimus ieškovei ir jos broliui, gimimo liudijime tėvu S. S. nebuvo įrašytas, dėl ko praėjus 25 metams po jo mirties buvo tvarkomi dokumentai dėl tėvystės nustatymo, taip pat dokumentai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Susitvarkius šiuos dokumentus ir nuėjus pas notarą priimti palikimo, paaiškėjo, kad namas buvo statytas esant formaliai santuokai ir ieškovė gali paveldėti tik pusę turto, todėl ieškiniu ieškovė ir prašo pripažinti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė jos tėvo nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad 1945 m. liepos 7 d. ieškovės tėvas S. S. ir O. S. buvo sudarę santuoką, kurios metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra Ona A. S. (po santuokos sudarymo O) (e. b. l. 35-37). 1952 m. ieškovės tėvas paliko pirmąją šeimą ir pradėjo gyventi su J. M.(duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. M. (po santuokos sudarymo K) (e. b. l. 31-32).
Iš 1964 m. lapkričio 1 d. įsakymo Nr. 113 nustatyta, kad S. S. buvo skirtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai. 1965 m. vasario 2 d. buvo pasirašyta sutartis dėl šio sklypo perdavimo naudojimui. 1981 m. lapkričio 18 d. Valstybinė statybos inspekcija S. S. išdavė leidimą Nr. 87/80, kuriuo buvo leista atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją. 1988 m. gegužės 15 d. Klaipėdos rajono architektas S. S. išdavė leidimą Nr. 58/87, kuriuo buvo leista vykdyti garažo statybą. Iš prie bylos pateiktų sąskaitų nustatyta, kad ieškovės tėvui P. S. buvo išrašomos sąskaitos, siunčiami mokestiniai pranešimai, susiję su šiuo nekilnojamuoju turtu (e. b. l. 16-30).
Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad S. S. nuosavybės teise priklauso: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12-14).
Mirties įrašai patvirtina, kad S. S. sutuoktinė O. S. mirė 1990 m. balandžio 2 d., Jurbarko mieste; dukra Ona A. O. (S) mirė 2012 m. gruodžio 31 d., Jurbarko mieste; o S. S. mirė 1993 m. sausio 18 d., (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34, 38-39).
Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad A. O. 2013 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą Jurbarko rajone (e. b. l. 40).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1967 m. ir 1987 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ieškovės tėvas S. S. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdamas santuokoje, vėliau būdamas našliu (1990 m. balandžio 2 d. mirus O. S.) nenutraukęs santuokos mirė, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo su O. S. ieškovės tėvas negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1952 metų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1964 metais S. S. buvo skirtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai, vėliau išduoti leidimai atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją bei vykdyti garažo statybą. Iš prie bylos pateiktų sąskaitų nustatyta, kad ieškovės tėvui P. S. buvo išrašomos sąskaitos, siunčiami mokestiniai pranešimai, susiję su šiuo nekilnojamuoju turtu. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad ieškovės tėvas S. S. šio nekilnojamojo turto įsigijimo, namo statybų metu, iki pat savo mirties (1993 m. sausio 18 d.) gyveno ir bendrą ūkį vedė su ieškovės motina J. M., (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra duomenų, kad P. S. sutuoktinė O. S. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo Iki savo mirties jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo P. S. ar jo naudojimosi nebuvo pareiškusi. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės parodymais, kurie patvirtina faktą, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės tėvo lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamąjį turtą jis iki savo mirties išlaikė vienas, nuo pat jo įgijimo save laikė vieninteliu šio turto savininku, o O. S. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto P. S. nereiškė. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas. Pripažintina, jog P. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso P. S. asmeninės nuosavybės teise.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo), jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės taip pat nepriteisiamos, įvertinus tai, kad atsakovė šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, todėl šios išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteisiamos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso S. S. (gimė 1919 m. lapkričio 14 d. / mirė 1993 m. sausio 18 d.) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.