Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-5881-473/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-23
Bylos Nr.: I-5881-473/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00525-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: D. L.
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Aušra Ragelienė

Kategorijos

1.9.1.3Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas, gražinimas
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-5881-473/2016Proceso Nr. 3-61-3-00525-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1.3; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjo D. L. atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016-01-18 sprendimą Nr. S-14(7-268/2015) (toliau – Sprendimas Nr. S-14(7-268/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2015-10-15 sprendimą Nr. 68-186 (toliau – Sprendimas Nr. 68-186); 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2015-07-07 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-440. Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vyksta dėl 205 450 Eur pajamų, gautų iš Vokietijos Federacinės Respublikos fizinių asmenų, pripažinimo apmokestinamosiomis pajamomis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjui į sąskaitą 2009–2010 metais buvo pervesta 205 450 Eur. Tačiau pareiškėjas šia pinigų suma nedisponavo, o atlikdavo pinigus išgynindavo ir grąžindavo Vokietijos piliečiams. Valstybinė mokesčių inspekcija daro vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjo vykdyta veikla atitinka visus individualios veiklos požymius, todėl mokesčių mokėtojo pajamos buvo pagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos bei tuo pačiu apmokestintos. Tačiau, Valstybinė mokesčių inspekcija neįrodė, kad pareiškėjas pats savarankiškai užsiėmė automobilių pardavimu, jų suradimu, taisymu, gabenimu ir pan. Pareiškėjas niekada niekam nesiūlė pirkti automobilių, neieškojo, kas galėtų juos suremontuoti ir nugabenti į Vokietiją. Automobilius susirasdavo pareiškėjo pažįstami Vokietijos piliečiai H. S. ir F. G., dėl šios priežasties jie atvykdavo į Lietuvą, apsistodavo viešbutyje, esančiame J. Gruodžio g. Kaune. Jų dažnas viešnages patvirtina tuometės viešbučio savininkės sūnaus A. K. 2015-07-21 paaiškinimas Kauno apskrities VMI. Ieškoti tinkamų automobilių minėtiems Vokietijos piliečiams padėdavo N. K., kuris vertėsi naudotų automobilių prekyba. Kadangi pareiškėjas pažinojo H. S., padėdavo jam bendraujant su pardavėjais Lietuvoje. Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad N. K. paaiškinime Kauno apskrities VMI nenurodė, kada ir kokius automobilius surado Vokietijos piliečiams, nenurodė markių, nepateikė dokumentų bei kokiu pagrindu bendradarbiavo su Vokietijos piliečiais, tačiau N. K. yra įmonės, kurios sritis automobilių prekyba, vadovas. H. S. ir F. G. patys susirado servisą, kuriame tvarkydavo sudaužytus automobilius. Taip pat Vokietijos piliečiai buvo susiradę įmonę, kurioje paruošdavo automobilius gabenimui į Vokietiją. Vokietijos piliečiai grynųjų pinigų į Lietuvą nesiveždavo saugumo sumetimais, o juos pervesdavo į pareiškėjo sąskaitą. Tarp pareiškėjo ir Vokietijos piliečių per tam tikrą laiką buvo nusistovėję patikimumo santykiai, kurių pagrindu pinigai buvo pervedami, tą pačią dieną išgryninami, dėl to nekyla jokia praradimo rizika. Kai Vokietijos piliečiams pritrūkdavo pinigų, pareiškėjas juos paskolindavo. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apskrities VMI pateikti vekseliai. Valstybinė mokesčių inspekcija Sprendime Nr. 68-186 teigia, kad pareiškėjas Vokietijoje pardavinėjo transporto priemones, ir pardavimus įformindavo Naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra pardavėjas. Tačiau, automobiliai, kuriuos pareiškėjas tariamai pardavė Vokietijoje, niekada nebuvo registruoti Lietuvoje ar kitoje valstybėje pareiškėjo vardu, taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas automobilius Lietuvoje pirko sau , todėl buvo neįmanoma pateikti automobilių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Mokestinio patikrinimo metu Kauno apskrities VMI iš Vokietijos mokesčių administratoriaus gavo pardavimo sutartis, tačiau pareiškėjas automobilių, kuriuos Lietuvoje įsigijo Vokietijos piliečiai į Vokietiją negabeno bei Vokietijoje jiems naujų pirkėjų neieškojo, todėl apie jų perpardavimą Vokietijoje nieko negalėjo žinoti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad, pareiškėjas neginčija pajamų gavimo fakto. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 205 450 Eur gautų pajamų iš Vokietijos fizinių asmenų nedeklaravo. Valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo metu nenustatė aplinkybių, kad minėtos pajamos būtų mokesčio objektas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Iš Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos matyti, kad neginčijamai nustatyta, kad Vokietijos piliečiai veikė kaip tarpininkai, pareiškėjui parduodant transporto priemones Vokietijoje. Vokietijos mokesčių administratorius, vykdydamas baudžiamąjį persekiojimą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažymėjo, kad H. S. ir F. G. veikė siekdami susikurti ne tik nuolatinį pajamų šaltinį, tačiau gauti kuo didesnį pelną. Jie gavo mažiausiai 100 Eur komisinius už transporto priemonę. Žymiai didesnį pelną gavo pareiškėjas, kuriam kaltinamieji pervesdavo atitinkamą pirkimo-pardavimo kainą arba perduodavo grynais. Vokietijos mokesčių administratorius pateikė informaciją apie tai, kad Vokietijos verslininkas H. S. nuo 2008-01-01 vykdo veiklą, susijusią su transporto priemonių pirkimu-pardavimu bei tarpininkavimu, transporto priemonių pardavimui buvo taikoma maržos schema. Vokietijos mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad daugelio transporto priemonių užsakovas buvo pareiškėjas. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad H. S. į pareiškėjo sąskaitą pervedė 198 650 Eur, o F. G. – 6 800 Eur. Dėl pervestų piniginių lėšų, pareiškėjas paaiškino, kad jis skolindavo pinigus pagal išrašytis vekselius H. S., tačiau vekselio davėjas buvo F. G., nes jis garantavo už H. S.. Vokietijos mokesčių administratorius pateikė papildomus duomenis apie ginčo pajamas. Vokietijos mokesčių administratorius pažymėjo, kad H. S. su pareiškėju susipažino 2009 metais ir nuo tada H. S. tarpininkavo pareiškėjui perkant/parduodant transporto priemones Vokietijoje. Pasak H. S., pareiškėjas nepardavė jam automobilių, nes jis buvo tarpininkas, taip pat nurodė, kad pareiškėjo vardu ieškojo pirkėjų/pardavėjų Vokietijoje, per 2009 metus jis pareiškėjui tarpininkavo dėl 37 automobilių, o per 2010 metus dėl 5 automobilių, paskolų negavo. Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktoje informacijoje dėl pareiškėjo sandorių su F. G. nurodyta, kad F. G. pažinojo pareiškėją dėl jo verslo santykių su H. S.. F. G. kartu su H. S. organizavo transporto priemonių pardavimus pareiškėjui. Pasak F. G., jis neturėjo atskirų verslo santykių su pareiškėju, o buvo tik H. S. samdomas darbuotojas, t. y. F. G. buvo atsakingas už ryšius su pareiškėju, ir turėjo susitarti/nuspręsti, kurios transporto priemonės bus parduotos Vokietijoje. Pareiškėjas nepardavė automobilių F. G., o F. G. nesiskolino pinigų iš pareiškėjo. F. G. išduotas vekselis buvo kaip užstatas už transporto priemones, atgabentas iš pareiškėjo H. S. dėl paskesnio jų pardavimo. Vokietijos mokesčių administratorius pateikė dokumentų kopijas apie pareiškėjo parduotas transporto priemones. Nustatyta, kad pareiškėjas Vokietijoje pardavinėjo transporto priemones, ir pardavimus įformindavo Naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad pardavėjas – pareiškėjas. Taip pat buvo pateiktos Transporto priemonių pardavimo agento susitarimo kopijos, kuriose nurodyta, kad H. S. už sėkmingą tarpininkavimą skaičiuoja 200 Eur ir PVM už transporto priemonę. Iš Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos matyti, kad H. S. nuo 2008-01-01 vykdo veiklą, susijusią su transporto priemonių pirkimu-pardavimu, tarpininkavimu, o nuo 2009-08-06 minėtas asmuo išregistravo dalį veiklos – transporto priemonių pirkimas-pardavimas. Savo veiklą minėtas asmuo deklaravęs. Priešingai nei pareiškėjas, kuris negalėjo pateikti duomenų apie tai, kam mokėjo už tariamai pirktas transporto priemones. Pareiškėjo pateiktų asmenų paaiškinimai nepaneigia mokesčių administratoriaus patikrinimo metu surinktos informacijos. N. K. nenurodė kokius ir kada automobilius surado Vokietijos piliečiams, nenurodė markių, nepateikė dokumentų bei kokiu pagrindu bendradarbiavo su Vokietijos piliečiais. R. P. paaiškinime nurodė, kad gabeno automobilius, tačiau nepateikė gabenimą patvirtinančių dokumentų. E. G. ir A. Bagdonavičiaus paaiškinimus grindė nekonkrečiomis aplinkybėmis, nors E. G. yra uždarosios akcinės bendrovės direktorius, o A. B. uždarosios akcinės bendrovės savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-10-15 sprendimu Nr. 68-186 (toliau – Sprendimas Nr. 68-186) (b. l. 27–33, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 14–17) patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2015-07-07 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-440 (b. l. 35–47, Komisijos byla Nr.6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 69–81), kuriuo buvo patvirtintas 2015-04-22 patikrinimo aktas Nr. FR0680-253 (Komisijos byla Nr. Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 115–121) ir pareiškėjui nurodyta sumokėti 21 044,08 Eur gyventojų pajamų mokestį, 2 227,64 privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1 848,41 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 107 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų baudų. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimo Nr. 68-186, 2016-01-18 sprendimu Nr. S-14(7-268/2015) (toliau – Sprendimas Nr. S-14(7-268/2015), patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimą Nr. 68-186 (b. l. 14–25).

Iš Vokietijos mokesčių administratoriaus gautų dokumentų matyti, kad Konstancos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad laiku, kuris nėra tiksliai apibrėžimas, vėliausiai 2009 metų pradžioje kaltinamieji H. S. ir F. G. pradėjo veikti kartu ir daugiausia Lietuvoje. Sutaisytas po avarijų transporto priemones per Lietuvą pardavė į Vokietiją. Atskirai sekamas D. L., kuris kaltinamajam F. S. ir pristatė tokio verslo modelį turėjo pristatyti transporto priemones iš Lietuvos. Kaltinamasis F. G. turėjo palaikyti kontaktą su D. L. ir kartu nuspręsti, kurios transporto priemonės bus siūlomos Vokietijoje. Kaltinamasis H. S. turėjo sutvarkyti atskirus pardavimus. Iš dalies kaltinamųjų parduotos transporto priemonės buvo su dideliais gedimais, arba visiškai netinkamos eksploatacijai. Dėl besikaupiančių pirkėjų ieškinių vėliausiai 2009 metų gegužės pradžioje kaltinamieji suprato, kad jų labai pigiai parduotos transporto priemonės buvo su dideliais gedimais ir Lietuvoje buvo suremontuotos neprofesionaliai. Tačiau jie veikė toliau ir siūlė šias transporto priemones be jokio nurodymo apie buvusius didelius gedimus. Pagal bendrą nusikalstamos veiklos planą kaltinamieji pigiai siūlė iš Lietuvos atgabentas transporto priemones interneto platformose www.autoscout24.de ir www.mobile.de. Laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-11-07 pagal kaltinamojo H. S. gyvenamosios vietos adresą: Štetener g. 35 Mėrsburge pasinaudodami firmos pavadinimu „Transporto priemonių prekybos agentai“ jie pardavė 15 transporto priemonių, kurias jiems pristatė iš Lietuvos atskirai sekamas D. L.. Tokiu būdu jie atitinkamus pirkėjus apgavo dėl transporto priemonių būklės. Atitinkamiems pirkėjams jie nurodė, kad transporto priemonės yra nedaužtos, nors iš tikrųjų jos buvo daužtos, arba jie pirkėjams nurodė tik smulkius sutaisytus gedimus, nors transporto priemonės buvo stipriai apgadintos – arba jų iš dalies net nebuvo galima eksploatuoti. Dėl ne visų nurodytų gedimų arba nutylėtų gedimų kainos, kurias pirkėjai sumokėjo už šias transporto priemones buvo aiškiai per didelės. Tokiu būdu buvo padaryta žala kiekvienam atitinkamam pirkėjui. Kaltinamieji veikė siekdami susikurti ne tik nuolatinį pajamų šaltinį, tačiau gauti kuo didesnį pelną. Jie gavo mažiausiai 100 Eur komisinius už transporto priemonę ir kiekvienas kaltinamasis papildomai išlaidų ir mokesčių padengimą. Žymiai didesnį pelną gavo atskirai sekamas D. L., kuriam kaltinamieji pervesdavo atitinkamą pirkimo-pardavimo kainą arba ją atitinkamai perduodavo grynais. Teismas nustatė šiuos atvejus: 1) 2009-05-01 Audi A4 Quatro pardavimas už 15 500 Eur; 2) 2009-05-16 VW Golf pardavimas už 12 500 Eur; 3) 2009-05-16 Audi A4 pardavimas už 12 800 Eur; 4) 2009-06-04 (duomenys neskelbtini) pardavimas už 11 000 Eur; 5) 2009-06-23 Renault Clio pardavimas už 6 000 Eur; 6) 2009-06-26 VW Passat 1,8 Avant pardavimas už 10 500 Eur; 7) 2009-07-06 Audi A4 pardavimas už 12 000 Eur; 8) 2009-07-22 Audi A3 pardavimas už 9 300 Eur; 2009-08-06 BMW M3 pardavimas už 16 250 Eur; 2009-09-06 Audi A3 30,2 l Quattro pardavimas už 15 300 Eur; 11) 2009-09-30 Audi A4 S-Line pardavimas už 13 500 Eur; 12) 2009-10-09 Audi A4 pardavimas už 9 999 Eur; 13) 2009-10-20 VW Passat už 12 000 Eur; 14) 2009-10-27 Subaru Impresa WRX pardavimas už 8 500 Eur; 15) 2009-11-01 BMW M3 pardavimas už 13 800 Eur (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 193–200).

Iš D. L. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2009-09-01 iš F. G. gavo 6 800 Eur; visus kitus kartus pinigus jam pervesdavo H. S.: 2009-10-06 pervedė 7 800 Eur; 2009-10-15 pervedė 2 500 Eur; 2009-10-21 pervedė 2 000 Eur; 2009-10-29 pervedė 15 000 Eur; 2009-10-30 pervedė 8 500 Eur; 2009-11-09 pervedė 26 400 Eur; 2009-11-17 pervedė 16 700 Eur; 2009-11-18 pervedė 8 000 Eur; 2009-11-23 pervedė 8 650 Eur; 2009-11-25 pervedė 10 500 Eur; 2009-12-09 pervedė 10 600 Eur; 2009-12-18 pervedė 2 000 Eur; 2009-12-30 pervedė 2 000 Eur; 2010-01-15 pervedė 8 000 Eur; 2010-01-29 pervedė 8 700 Eur; 2010-02-09 pervedė 8 000 Eur; 2010-02-17 pervedė 8 000 Eur; 2010-02-23 pervedė 10 500 Eur; 2010-02-26 pervedė 10 000 Eur; 2010-03-03 pervedė 6 800 Eur; 2010-03-15 pervedė 11 500; 2010-03-30 pervedė 6 800 Eur . Visa pervestų pinigų suma 205 450 Eur. Gauras iš F. G. ir G. S. pinigų sumas pareiškėjas nusiimdavo tą pačią arba sekančią dieną. (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 84, 85, Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. II, b. l. 145–146).

Iš D. L. F. G. išrašytų paprastųjų vekselių, matyti, kad 2009-08-15 buvo paskolinta 6 800 Eur; 2009-09-15 paskolinta 12 300 Eur; 2009-09-30 paskolinta 15 000 Eur; 2009-10-10 paskolinta 8 500 Eur; 2009-10-15 paskolinta 26 400 Eur; 2009-11-03 paskolinta 27 700 Eur; 2009-11-05 paskolinta 19 150 Eur; 2009-11-05 paskolinta 14 600 Eur; 2009-12-05 paskolinta 24 700 Eur; 2010-01-20 paskolinta 18 500 Eur; 2010-02-20 paskolinta 16 800 Eur; 2010-03-01 paskolinta 18 000 Eur. Visa paskolintų pagal vekselius pinigų suma 205 450 Eur. (Komisijos byla Nr. Nr.6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 86–98).

H. S., atsakydamas į Vokietijos mokesčių administratoriaus klausimus nurodė, kad: 1) Lietuvoje jis buvo 2009 ir 2010 metais; 3) su D. L. susitiko Kaune 2009 metais atsitiktinai. Nuo tada palaikė verslo kontaktus perkant/parduodant automobilius; 4) H. S. tarpininkavo D. L. perkant/parduodant transporto priemones Vokietijoje; 6) D. L. automobilių H. S. nepardavė, jis tik tarpininkavo 2009 metais dėl 37 automobilių, 2010 metais dėl 5 automobilių; 7) H. S. negavo iš D. L. paskolų (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. II, b. l. 13).

Iš pridėtinės vertės mokesčio audito pas H. S. matyti, kad H. S. tarpininkavo 2009-05-10, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-22, 2009-06-17, 2009-06-19, 2007-07-04, 2009-07-06, 2009-07-20, 2009-07-22, 2009-07-23, 2009-08-06, 2009-08-10, 2009-08-19, 2009-09-11, 2009-09-12, 2009-09-30, 2009-10-06, 2009-10-09, 2009-10-13, 2009-10-20, 2009-10-27, 2009-10-27, 2009-11-01, 2009-11-15, 2009-11-19, 2009-11-22, 2009-11-24, 2009-11-05, 2009-12-08, 2009-12-10, 2009-12-16, 2009-12-29, 2009-12-29 pardavėjui D. L. parduodant automobilius (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. II, b. l. 19–24).

Iš Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktos 2010-09-09 H. S. PVM audito metu surinktos informacijos matyti, kad 1) H. S. pažinojo D. L. dėl jų tarpusavio verslo santykių; 2) F. G. kartu su H. S. organizuoja transporto priemonių pardavimus D. L.; 3) F. G. neturi atskirų verslo santykių su D. L.. Jis tik buvo H. S. samdomas darbuotojas už komisijinius, H. S. automobilių verslui; 4) F. G. buvo atsakingas už ryšius su D. L. ir turėjo susitarti/nuspręsti kurios transporto priemonės bus parduotos Vokietijoje; 5) D. L. nepardavė jokių automobilių F. G.;6) F. G. išduotas vekselis buvo kaip užstatas už transporto priemones, atgabentas iš D. L. H. S. dėl paskesnio jų pardavimo Vokietijoje. Tačiau vekselis nebuvo apmokėtas, nes už automobilio pirkimą H. S. apmokėjo grynais pinigais arba pavedimu per banką, išskirtinais atvejaIs F. G. apmokėdavo D. L. (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. II, b. l. 89).

D. L., atsakydamas į Kauno apskrities VMI 2010-06-21 klausimyną pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad: 1) 2008 metais maždaug iki kovo mėnesio dirbo AB „Autrolis“ vadybininku, nuo 2008 metų kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio – UAB „Toneda“ komercijos direktoriumi, nuo 2008 rudens iki šios UAB „Sadana“ direktoriaus pavaduotoju; 2) jo pragyvenimo šaltinis atlyginimas ir žmonos atlyginimas, kitų pajamų neturi; 3) 2007 metais pardavė butą už 190 000 Lt ir įsigijo kitą už 290 000 Lt; 8) su H. S. susipažino 2008 metų pavasarį atsitiktinai Kauno restorane. Su F. G. susipažino nuvykęs į Vokietiją H. S. kvietimu. Šių asmenų prašymu, kartais jiems paskolindavo pinigų. Jiems perkant automobilius Lietuvoje jis vertėjaudavo; 9) visos lėšos iš Vokietijos piliečių, gautos į jo sąskaitą, yra skolos grąžinimas. Pinigus jie skolinosi apie 10 kartų, o jis skolino iš asmeninių lėšų, kurių liko pardavus butą (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. II, b. l. 113–114).

D. L. 2010-07-08 paaiškinime Kauno apskrities VMI paaiškino, kad vekseliai išrašyti F. G. todėl, kad jis garantavo už H. S. skolinamus pinigus ir F. G. jam atrodė patikimesnis. Kuomet jam buvo grąžinami pinigai, jis juos vėl paskolindavo, kadangi H. S. skųsdavosi apyvartinių lėšų trūkumu. Taip pat nurodė, kad ant jam parodytų automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių parašai ne jo, jo pavardė parašyta su klaida (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. II, b. l. 115).

E. G. 2015-07-21 paaiškinime Kauno apskrities VMI nurodė, kad 2009-010 jis buvo UAB „Toda ir Ko“ direktoriumi, įmonė vertėsi remonto darbais. Į jų įmonę 2009–2010 metų laikotarpiu ne vieną kartą kreipėsi H. S. dėl įvairių automobilių remonto, už suteiktas paslaugas mokėdavo grynais pinigais. Jų žiniomis H. S. automobilius pirkdavo Lietuvoje, o po to, kai jie būdavo suremontuoti, išgabendavo į Vokietiją (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 60).

A. B. 2015-07-21 paaiškinime Kauno apskrities VMI nurodė, kad 2009–2010 metais buvo UAB „Energoteka“ savininku, kurios viena iš veiklos sričių buvo automobilių valymas ir plovimas. H. S. 2009–2010 metų laikotarpiu atvarydavo automobilius, kuriuos reikėdavo nuplauti ir išvalyti (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 61).

A. K. 2015-07-21 paaiškinime Kauno apskrities VMI nurodė, kad jo mama 2009–2010 metais vertėsi butų nuoma J. Gruodžio g. 17, Kaune. Kadangi jis mamai padėdavo, jam tekdavo bendrauti su jos klientais. Tuo laikotarpiu dažnai atvykdavo Vokietijos pilietis H. S., kartais su juo atvykdavo Vokietijos pilietis vardu Felix. Pokalbiuose minėti asmenys paaiškindavo, kad į Lietuvą atvyksta verslo reikalais, Lietuvoje pirkdavo automobilius ir išgabendavo į Vokietiją (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 62)

R. P. 2015-07-22 paaiškinime Kauno apskrities VMI nurodė, kad su H. S. susitarė dėl keleto automobilių nugabenimo į Vokietiją, kadangi pats į Vokietiją važiuodavo su tuščiu tralu. Už paslaugas jam buvo sumokėta grynais. Vėliau buvo sutarta dėl kitų automobilių gabenimo, tačiau už suteiktas paslaugas jam nesumokėjo (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 63).

N. K. 2015-07-23 paaiškinime Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno apskrities VMI) nurodė, kad 2009–2010 metais į jį kreipėsi Vokietijos pilietis H. S. dėl pagalbos įsigyjant automobilius, kadangi jis tuo metu užsiėmė naudotų automobilių prekybą. N. K. minėtu laikotarpiu padėjo jam įsigyti įvairius automobilius Lietuvoje, taip pat padėjo nugabenti automobilius į Vokietiją. H. S. Lietuvoje pirkdavo automobilius dideliais kiekiais ir dažnai, už automobilius atsiskaitydavo iš karto grynais pinigais (Komisijos byla Nr. Nr.6.11-04(7-268/2015)-1, t. I, b. l. 59).

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individuali veikla, tai savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (2 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Gyventojų pajamų mokesčio 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, jog pajamomis, išskyrus toje pačioje nuostatoje išvardintas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, priskiriamos per mokestinį laikotarpį gautas <...> atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra <...>. Šios pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad vertinant apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčio pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kuria jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, tik esant pakankamiems įrodymams, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes, jog tai nėra pajamos, ar tai yra neapmokestinamosios pajamos, tenka mokesčių mokėtojui, pateikiant konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, 2011-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-60/2011, 2010-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010, 2011-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1216/2011, 2012-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1601/2012).

Nustatyta, kad į D. L. AB „Swedbank“ sąskaitą F. G. ir H. S. nuo 2009-09-01 iki 2010-03-30 pervedė 205 450 Eur. Gautas iš F. G. ir H. S. pinigų sumas pareiškėjas nusiimdavo tą pačią arba sekančią dieną. Gauta suma visiškai atitinka F. G. D. L. išrašytuose paprastuosiuose vekseliuose nurodytas paskolintas sumas. D. L., atsakydamas į Kauno apskrities VMI 2010-06-21 klausimyną pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad F. G. ir H. S. prašymu, kartais jiems paskolindavo pinigų; visos lėšos iš Vokietijos piliečių, gautos į jo sąskaitą, yra skolos grąžinimas. D. L. 2010-07-08 paaiškinime Kauno apskrities VMI paaiškino, kad vekseliai išrašyti F. G. todėl, kad jis garantavo už H. S. skolinamus pinigus. Kuomet jam buvo grąžinami pinigai, jis juos vėl paskolindavo, kadangi H. S. skųsdavosi apyvartinių lėšų trūkumu. H. S., atsakydamas į Vokietijos mokesčių administratoriaus klausimus nurodė, kad tarpininkavo D. L. perkant/parduodant transporto priemones Vokietijoje, o H. S. negavo iš D. L. paskolų. Skunde Komisijai ir teismui, pareiškėjas nurodė, kad Vokietijos piliečiai grynųjų pinigų į Lietuvą nesiveždavo saugumo sumetimais, o juos pervesdavo į pareiškėjo sąskaitą. Tarp pareiškėjo ir Vokietijos piliečių per tam tikrą laiką buvo nusistovėję patikimumo santykiai, kurių pagrindu buvo pervedami pinigai, tą pačią dieną išgryninami, dėl to nekyla jokia praradimo rizika. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo teiktus paaiškinimus Kauno apskrities VMI, taip pat skunduose Komisijai ir teismui nurodytas aplinkybes matyti, kad pareiškėjo pozicija dėl jam į sąskaitą pervestų lėšų paskirties skiriasi, neaišku ar šios lėšos buvo gautos kaip skola, ar šias lėšas jam pervesdavo Vokietijos piliečiai saugumo sumetimais.

Teismas taip pat pažymi, kad Konstancos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-11-07 pagal kaltinamojo H. S. gyvenamosios vietos adresą: Štetener g. 35 Mėrsburge pasinaudojant firmos pavadinimu „Transporto priemonių prekybos agentai“ parduota 15 transporto priemonių, kurias iš Lietuvos pristatė atskirai sekamas D. L.. Kaltinamieji veikė siekdami susikurti ne tik nuolatinį pajamų šaltinį, tačiau gauti kuo didesnį pelną. Jie gavo mažiausiai 100 Eur komisinius už transporto priemonę ir kiekvienas kaltinamasis papildomai išlaidų ir mokesčių padengimą. Žymiai didesnį pelną gavo atskirai sekamas D. L., kuriam kaltinamieji pervesdavo atitinkamą pirkimo-pardavimo kainą arba ją atitinkamai perduodavo grynais. Iš pridėtinės vertės mokesčio audito pas H. S. matyti, kad H. S. tarpininkavo 2009-05-10, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-22, 2009-06-17, 2009-06-19, 2007-07-04, 2009-07-06, 2009-07-20, 2009-07-22, 2009-07-23, 2009-08-06, 2009-08-10, 2009-08-19, 2009-09-11, 2009-09-12, 2009-09-30, 2009-10-06, 2009-10-09, 2009-10-13, 2009-10-20, 2009-10-27, 2009-10-27, 2009-11-01, 2009-11-15, 2009-11-19, 2009-11-22, 2009-11-24, 2009-11-05, 2009-12-08, 2009-12-10, 2009-12-16, 2009-12-29, 2009-12-29 pardavėjui D. L. parduodant automobilius.

Minėta, kad vertinant apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kuria jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, tik esant pakankamiems įrodymams, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes, jog tai nėra pajamos, ar tai yra neapmokestinamosios pajamos, tenka mokesčių mokėtojui, pateikiant konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus. Pareiškėjo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai E. G., N. K., A. B., A. K., R. P., paaiškinimai apie Vokietijos piliečių apgyvendinimą, jiems suteiktą pagalbą įsigyjant automobilius, juos remontuojant ir nugabenant į Vokietiją, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymai, nors kaip iš šių paaiškinimų matyti, kad paslaugas Vokietijos piliečiams teikė Lietuvoje registruotos įmonės. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo į asmeninę sąskaitą gautos pajamos iš Vokietijos piliečių pagrįstai pripažintos iš individualios veiklos gautomis pajamomis ir apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiami aktai priimti tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų Kauno apskrities VMI, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Komisijos aktų. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė