Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant T. Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovo atstovui R. Krasauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. skundo reikalavimus grindžia galiojančių teisės aktų nuostatomis: LR Konstitucija, LR Konstitucinio Teismo įstatymu (toliau-KTĮ), LR Konstitucinio Teismo reglamentu (toliau-Reglamentas) bei LR viešojo administravimo įstatymu (toliau-VAĮ), nurodydamas, kad pagal LR Konstitucijos 102 str. 1 d. ir 105 str. 1 d., KTĮ 1 str. ir 63 str. tik LR Konstitucinis Teismas sprendžia klausimą dėl įstatymų atitikimo Konstitucijai. Pagal KTĮ 64 str. 2 d. vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo LR Konstitucijai yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas LR Konstituciniam Teismui. Pagal Reglamento 54 p. asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta LR Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja LR Konstitucinio Teismo kancleris, kuris ar kurio pavedimu kitas LR Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojas, taip pat, pasirašo ir atsakymus į juos. Todėl A. K., šiuo atveju, svarbu išsiaiškinti, ar jo Prašymas traktuotinas, kaip prašymas KTĮ 64 str. 2 d. nurodytąja prasme, ar kaip asmens laiškas ir (ar) raštas, kurį svarstyti nepriskirta LR Konstitucinio Teismo kompetencijai (Reglamento 54 p.). Pareiškėjas mano, kad jo Prašymas atitinka visus formos ir turinio reikalavimus, teisės aktais keliamus prašymui ištirti įstatymo konstitucingumą. Vienintelis tam tikrų abejonių galintis kelti klausimas yra jo, kaip individualaus asmens, galimybė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą bei iš to išplaukiantis vienokio ar kitokio konstitucinio teisminio proceso galimumas. Tačiau pabrėžė, kad jo Prašyme būtent ir yra keliamas klausimas, ar įstatyminės nuostatos (KTĮ 65 str.), kurios pareiškėjui neleidžia kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, atitinka LR Konstituciją. Akivaizdu yra tai, kad tuo atveju, jei KTĮ 65 str. nuostatos prieštarauja LT Konstitucijai, šis straipsnis nurodytąja apimtimi negali būti taikomas (Konstitucijos 7 str. 1 d.), taigi negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pateiktą Prašymą, vadovaujantis KTĮ 69 str. 1 d. 1 p. Taigi, Prašyme keliamą teisės aktų atitikimo LR Konstitucijai klausimą kompetentingas išspręsti (gali išsklaidyti abejones) tik (išimtinai) LR Konstitucinis Teismas. Be to, pabrėžė, kad, netgi, nesigilinant į Prašymo esmę, o sprendžiant susidariusią situaciją visiškai formaliai, ir esant realiam teisiniam pagrindui manyti, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, toks Prašymas ištirti įstatymo konstitucingumą gali būti atmestas (jį gali būti atsisakyta nagrinėti), tik laikantis KTĮ 28 ir 69 str. nustatytos tvarkos. Jokie kiti teisės aktai nenumato jokios kitos subjektų LR Konstituciniam Teismui paduotų prašymų atsisakymo nagrinėti tvarkos. Tuo tarpu akivaizdu, kad pareiškėjo A. K. Prašymas yra prašymas KTĮ 64 str. 2 d. prasme, tačiau jis nebuvo, kaip reikalaujama Reglamento 65 p., paskelbtas LR Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje, o iš to seka išvada, kad Prašymas, taip pat, nebuvo ir Reglamento 97 p. nurodyta tvarka užregistruotas Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale, taigi nebuvo pradėtas ir konstitucinis teisminis procesas, Prašymas nebuvo paskirtas vienam LR Konstitucinio Teismo teisėjų išankstiniam tyrimui atlikti (KTĮ 24 str. 1 d.), šis tyrimas nebuvo atliktas (KTĮ 25 str., Reglamento 107-110 p.), nebuvo vykdytos kitos teisės aktų nustatytos procedūros, kurių išdavoje Prašymas priimamas nagrinėti LR Konstituciniame Teisme. Pareiškėjui A. K. į jo Prašymą buvo atsakyta Raštu. Raštas yra pavadintas „Dėl prašymo“, jame nėra pasakyta, kad Prašymą atsisakoma nagrinėti būtent juo, sakoma tik: „paaiškiname, kad jis nebus nagrinėjamas“. Tačiau, išanalizavus Raštą, akivaizdu, kad savo esme tai yra atsisakymas nagrinėti Prašymą LR Konstituciniame Teisme, nors Rašte sąmoningai vengiama tai suformuluoti. Raštas išdėstytas ant oficialaus LR Konstitucinio Teismo blanko. Atsižvelgiant į LR Konstitucijos 103 str. 1 d., KTĮ 4 str. 1 d., 19 str., 86 str., Reglamento 47 p. nuostatas, pagal kurias LR Konstitucinio Teismo aparatas nėra LR Konstitucinis Teismas, Raštas prieštarauja LR Konstitucijos, KTĮ ir Reglamento nuostatoms pagal formą ir priėmimo tvarką, nes LR Konstitucinio Teismo vardu pasisakyti gali tik pats LR Konstitucinis Teismas (KTĮ 19 str.), bet ne LR Konstitucinio Teismo aparato Teisės departamento vadovas (valstybės tarnautojas, kuris pagal Reglamento 47 p., 59-62 p. tik užtikrina LR Konstitucinio Teismo (jo teisėjų) techninį aptarnavimą). Be to, Raštas neatitinka VAĮ 3 str. 1 ir 4 d., 8 str. reikalavimų. Jis nepatvirtintas antspaudu, jame nenurodyta apskundimo tvarka, nenurodyti jokie teisiniai atsisakymo nagrinėti Prašymą LR Konstituciniame Teisme pagrindai (jokie konkretūs teisės aktų straipsniai, dalys, punktai). A. K. akcentavo, jog, netgi, jei traktuotų Prašymą kaip laišką ir (ar) raštą pagal Reglamento 54 p., akivaizdu, kad atsakant į jį, buvo nesilaikyta Reglamente nurodytos tvarkos, nes Rašte nėra jokios nuorodos, kad jį nagrinėjo LR Konstitucinio Teismo kancleris ir kad atsakoma (atsakymas pasirašomas) jo pavedimu. Raštas pagal savo pobūdį yra biurokratiškai formalus, t.y. akivaizdu, kad net nebuvo gilintasi į Prašymo esmę, jame dėstomus motyvus ir argumentus.

Pareiškėjas A. K., vertindamas Sprendimą dėl jo Skundo LR Konstituciniam Teismui, nurodė, kad 2008-07-11 vykusios apklausos metu jis buvo apklausiamas tik dėl Prašymo motyvų ir argumentų, tačiau nei dėl Skundo LR Konstituciniam Teismui padavimo faktinių aplinkybių, nei dėl Rašto, kuriuo buvo atsisakyta priimti Prašymą, teisinio pagrįstumo, nei dėl to, kuo pareiškėjas grindė savo nuomonę, kad K. J. viršijo savo įgaliojimus, t.y. dėl esminių klausimų, kurie buvo keliami Skunde LR Konstituciniam Teismui, jis nebuvo apklausiamas. Tai, anot pareiškėjo A. K., kelia pagrįstų abejonių ir dėl visos administracinės procedūros atlikimo nuodugnumo, taigi, ir dėl priimto administracinės procedūros sprendimo faktinio ir teisinio pagrįstumo. Rašte nėra nurodoma, jog jis parengtas ir į Prašymą juo yra atsakoma kanclerio ar LR Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu. Aptariamoje Sprendimo dalyje minimas įpareigojimas l. e. p. Teisės departamento direktoriui tik parengti atsakymą, o ne savo nuožiūra atsakyti ir atsisakyti nagrinėti Prašymą (nes, kaip minėta, tokios teisės LR Konstitucinio Teismo aparato Teisės departamento direktorius neturi). Pabrėžė, kad nei savo Prašyme ištirti KTĮ 65 str. atitikimą LR Konstitucijai, nei Skunde jis neginčijo paties gyvenimo (realybės) fakto, kad (kaip teigiama Sprendimo nustatomosios dalies 2 p.) „fiziniai asmenys <...> neturėjo ir neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, paduoti prašymo ištirti teisės akto, jo dalies <...> atitiktį Konstitucijai“. Pareiškėjas tik teigia, kad tai įtvirtinanti įstatyminė nuostata (KTĮ 65 str.) neatitinka LR Konstitucijos. Reikalavimus prašymui ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, kurie gali būti laikomi būtent reikalavimais keliamais tokio prašymo padavimo tvarkai, nustato KTĮ 65 str., 66 str. 2 d., 67 str. 1-2 d. (šias normas detalizuoja Reglamento 84-90 p.). Atsižvelgiant į tai, kad KTĮ 65 str. atitikimas LR Konstitucijai būtent ir yra ginčijamas pareiškėjo A. K. Prašyme, šio straipsnio taikymas susidariusioj teisinėj situacijoj būtų įmanomas tik nustačius, kad šis straipsnis neprieštarauja LR Konstitucijai. Kitoks traktavimas, t.y. KTĮ 65 str. taikymas, nesigilinant į aptariamą teisinį kontekstą (nevertinant šio straipsnio atitikimo LR Konstitucijai), traktuotinas kaip formalus ir ydingas. Atsižvelgiant į tai, kad KTĮ nenustato jokios papildomos specialios tvarkos individualių asmenų prašymams ištirti teisės aktų atitikimą LR Konstitucijai paduoti, pareiškėjo A. K. teigimu, jo Prašymas, kaip vada nagrinėti bylą LR Konstituciniame Teisme, nepažeidžia įstatyminių reikalavimų. Tačiau, net esant prielaidai, kad pareiškėjo A. K. Prašymas negali būti laikomas vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo LR Konstitucijai, svarstytinas klausimas, kas konkrečiai turi įstatyminę teisę tai vertinti ir šiuo pagrindu atsisakyti nagrinėti Prašymą LR Konstituciniame Teisme. Neabejotina, anot pareiškėjo, tai, kad pagal KTĮ 69 str. tik išimtinai LR Konstitucinis Teismas turi teisę ir pareigą svarstyti ir spręsti (vertinti), ar yra vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo LR Konstitucijai. To neturi teisės daryti nei LR Konstitucinio Teismo aparato Teisės departamento direktorius, nei koks nors kitas subjektas. Pagal KTĮ 28 str. tokie klausimai (atvejai) yra svarstomi LR Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintinas kaip neturintis teisinio pagrindo Sprendimo nustatomosios dalies 3 p. teiginys: „kadangi <...> A. K. 2008 m. birželio 19 d. raštas nėra ir negali būti laikomas vada nagrinėti konstitucinės justicijos bylą <...> ir prilyginamas Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka paduotam nustatytos formos prašymui, dėl A. K. 2008 m. birželio 19 d. rašto <...> išankstinis medžiagos tyrimas nebuvo (ir nebus) atliekamas“.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta skunde, pareiškėjas A. K. akcentavo, kad LR Konstitucinio Teismo aparato Bendrasis skyrius, nustatyta tvarka neužregistruodamas Prašymo Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį LR Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale bei nepaskelbdamas jo LR Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje, pažeidė Reglamento reikalavimus. Raštu nepagrįstai, pažeidžiant LR Konstituciją, KTĮ bei Reglamentą, buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo A. K. Prašymą ištirti, ar KTĮ 65 str. neprieštarauja LR Konstitucijos 2 str., 3 str. 1 d., 4 str., 5 str. 3 d., 6 str., 30 str. 1 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai padarydamas laikinai einantis pareigas Teisės departamento direktorius p. K. J., viršijo teisės aktais nustatytus savo įgaliojimus. Vykdant Skundo LT Konstituciniam Teismui pagrindu pradėtą administracinę procedūrą, nebuvo tinkamai išsiaiškintos visos turinčios reikšmės aplinkybės, nebuvo deramai įsigilinta į teisinį reglamentavimą, dėl ko 2008-07-18 buvo priimtas faktiniu ir teisiniu požiūriu nepagrįstas administracinės procedūros Sprendimas.

Byloje kilęs ginčas, ar LR Konstitucinio Teismo Raštas, kuriame pareiškėjui A. K. išaiškinta, kad jo Prašymas nebus nagrinėjamas LR Konstituciniame Teisme bei Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. K. Skundą LR Konstituciniam Teismui, t.y. nuspręsta nenaikinti Rašto ir neįpareigoti LR Konstitucinio Teismo aparato Bendrojo skyriaus įregistruoti A. K. Prašymą Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį LR Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale, yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. K. 2008-06-19 su Prašymu (b.l.12-22) kreipėsi Į LR Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar KTĮ 65 str. neprieštarauja LR Konstitucijos 2 str., 3 str. 1 daliai, 4 str., 5 str. 3 daliai, 6 str., 30 str. 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. LR Konstitucinis Teismas 2008-06-25 Raštu (b.l.23) pareiškėjui A. K. atsakė, kad jo Prašymas nebus nagrinėjamas LR Konstituciniame Teisme. Rašte pareiškėjui A. K. buvo išaiškinta, kad šiuo metu, remiantis LR Konstitucija ir KTĮ, į LR Konstitucinį Teismą gali kreiptis Seimas, ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Pareiškėjas A. K., nesutikdamas su tokiu LT Konstitucinio Teismo atsakymu, 2008-07-04 su Skundu (b.l.24-29) kreipėsi į LR Konstitucinį Teismą, prašydamas panaikinti (įpareigoti panaikinti) neteisėtą atsisakymą nagrinėti pareiškėjo Prašymą, t.y. panaikinti 2008-06-25 Raštą ir įpareigoti LR Konstitucinio Teismo aparato Bendrąjį skyrių nustatyta tvarka užregistruoti pareiškėjo Prašymą Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį LR Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale. Pareiškėjas A. K. 2008-07-11 buvo iškviestas į LR Konstitucinį Teismą apklausai. Laikinai einantis pareigas LR Konstitucinio Teismo pirmininkas R. K. U. 2008-07-11 atliko pareiškėjo A. K. apklausą ir surašė apklausos protokolą (b.l.30-32). 2008-07-18 LR Konstitucinio Teismo pirmininkas priėmė Sprendimą (b.l.33-34), kuriame nusprendė nenaikinti LT Konstitucinio Teismo Rašto ir neįpareigoti LR Konstitucinio Teismo aparato Bendrojo skyriaus įregistruoti A. K. Prašymą Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį LR Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale.

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja LR Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja LR Konstitucijai arba įstatymams, LR Konstitucijoje suteikta LR Konstituciniam Teismui (LR Konstitucijos 102 str. 1 d.). To paties LR Konstitucijos straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad LR Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato KTĮ. LR Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja LR Konstitucijai LR įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (LR Konstitucijos 105 str. 1 d.). LR Konstitucijos 106 str. nustatyta, kuriems subjektams ir dėl kurių teisės aktų konstitucingumo patikros yra suteikta teisė pateikti prašymus LR Konstituciniam Teismui. Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 106 str. įtvirtintame sąraše teisė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo numatyta išimtinai valstybės institucijoms (su vienintele išimtimi), t.y. Seimas, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

KTĮ 64 str. 2 d. nustatyta, kad vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo LR Konstitucijai yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas LR Konstituciniam Teismui. Prašymą ištirti teisės akto atitikimą LR Konstitucijai LR Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti: dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto - Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; dėl Respublikos Prezidento akto - ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; dėl Vyriausybės akto - ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas (KTĮ 65 str.), t.y. šiame KTĮ straipsnyje apibrėžiamas labai konkretus ratas subjektų, galinčių kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo. KTĮ 66 str. ir 67 str. išsamiai apibūdinama, kas turi būti nurodyta prašyme ištirti teisės akto konstitucingumą, t.y. prašymo turinys. KTĮ 18 str. 1 d. nustatyta, kad apie LR Konstitucinio Teismo teisminius posėdžius paskelbiama LR Konstitucinio Teismo patalpose, taip pat LR Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje ir pranešama visuomenės informavimo priemonėms. LR Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys aptartos KTĮ 21 straipsnyje, kuris teigia, kad LR Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir teisminiai posėdžiai. Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva. Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras. LR Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi būti iš anksto ištirti. LR Konstitucinio Teismo pirmininkas tai atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio darbo terminą (KTĮ 24 str. 1 d.). Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie ją LR Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamas priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, jeigu medžiaga atitinka šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose nurodytas sąlygas (KTĮ 25 str. 1 d. 3 p.). To paties KTĮ straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad, spręsdamas šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus klausimus, LR Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkius. Tvarkomajame posėdyje LR Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti bylą šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose nustatyta tvarka. KTĮ 69 str. įtvirtinti pagrindai, kuriems esant LR Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą LR Konstitucijai. Vienas iš tokių šiame straipsnyje įtvirtintų pagrindų - prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į LR Konstitucinį Teismą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą LR Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą. KTĮ 86 str. 1 d. nustatyta, kad LR Konstitucinis Teismas turi aparatą, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina LR Konstitucinis Teismas. LR Konstitucinio Teismo aparatui vadovauja LR Konstitucinio Teismo kancleris, kuris pavaldus LR Konstitucinio Teismo pirmininkui. KTĮ 3 str. įtvirtinta, kad LR Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus klausimus reguliuoja Reglamentas, kurį tvirtina LR Konstitucinis Teismas.

Reglamento (aktuali redakcija) II skyriaus III skirsnio 15 punkte sukonkretinta KTĮ nuostatos dėl tvarkomųjų LR Konstitucinio Teismo posėdžių ir išaiškinta, kad LR Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi tarp teisėjo ir LR Konstitucinio Teismo pirmininko kilę nesutarimai dėl kreipimųsi priėmimo, visi atsisakymo nagrinėti kreipimąsi atvejai, bylų parengimo, sujungimo, išskyrimo ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai. Reglamento IV skyriaus I skirsnio 47 punkte plečiamai išaiškintos LR Konstitucinio Teismo aparato funkcijos: užtikrinti LR Konstitucinio Teismo kanceliarinį, informacinį, ūkinį, finansinį ir techninį aptarnavimą, vykdyti teisėjų pavedimus, susijusius su teisėjų funkcijų įgyvendinimu, prireikus teikti teisėjams organizacinę pagalbą. LR Konstitucinio Teismo aparatui tiesiogiai vadovauja LR Konstitucinio Teismo kancleris, kuris pavaldus LR Konstitucinio Teismo pirmininkui. Kai kancleris negali atlikti savo pareigų arba jo nėra, jį pavaduoja (pareigas eina) LR Konstitucinio Teismo kanclerio pavaduotojas. Kai kanclerio pavaduotojas negali atlikti savo pareigų arba jo nėra, LR Konstitucinio Teismo pirmininkas gali pavesti šias pareigas eiti (pavaduoti) kitam LR Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojui (Reglamento IV skyriaus II skirsnio 52 punktas). To paties skirsnio 54 punkte įtvirtinta, kad LR Konstitucinio Teismo kancleris nagrinėja institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, kurių svarstymas nepriskirtas LR Konstitucinio Teismo kompetencijai; atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo kancleris arba jo pavedimu kitas LR Konstitucinio Teismo darbuotojas. Reglamento IV skyriaus V skirsnio 63 punkte įtvirtinta, kad LR Konstituciniame Teisme gautus prašymus ir paklausimus, iš teismų atsiųstas bylas, kitus gaunamus ir siunčiamus dokumentus, fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, taip pat LR Konstitucinio Teismo vidaus dokumentus registruoja ir tvarko LR Konstitucinio Teismo aparato Bendrasis skyrius.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo A. K. Prašymą, kuriame prašoma ištirti teisės akto konstitucingumą, LR Konstitucinis Teismas Raštu atsisakė nagrinėti motyvuodamas tuo, kad teisė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą fiziniams asmenims nėra suteikta. Taigi, pagrindinis ir vienintelis motyvas, dėl kurio buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Prašymą, buvo netinkamo subjekto kreipimasis į LR Konstitucinį Teismą.

Sistemiškai vertindamas aukščiau išdėstytus teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. K. Prašymas negalėjo būti laikomas vada LR Konstituciniame Teisme nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo LR Konstitucijai, nes vada nagrinėti bylą LR Konstituciniame Teisme gali būti tik KTĮ nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas LR Konstituciniam Teismui. Šiuo atveju KTĮ „nustatyta tvarka“, be to, kad prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus, reiškia ir tai, kad prašymas ištirti teisės akto konstitucingumą turi būti paduotas KTĮ 65 str. numatyto subjekto, t.y. Seimo, ne mažesnės kaip 1/5 visų Seimo narių grupės, Vyriausybės, Respublikos Prezidento arba teismo. Fiziniam asmeniui teisė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą nėra numatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad LR Konstitucinis Teismas teisėtai ir pagrįstai nesiėmė nagrinėti pareiškėjo A. K. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą LR Konstitucijai, nes fizinio asmens prašymas ištirti teisės akto atitikimą LR Konstitucijai negali būti laikomas vada nagrinėti bylą LR Konstituciniame Teisme.

Teismas nesutinka su pareiškėjo A. K. skundo teiginiu, jog, net esant prielaidai, kad jo Prašymą turėjo būti atsisakyta priimti kaip paduotą netinkamo subjekto, Prašymo priėmimo nagrinėti klausimas, vadovaujantis KTĮ 28 str. 1 d. nuostatomis, turėjo būti svarstomas LR Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje ir atsisakymas nagrinėti Prašymą priimtas KTĮ 69 str. nustatyta tvarka bei pagrindais.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. K. Prašymas negali būti prilyginamas KTĮ nustatyta tvarka paduotam prašymui, dėl kurio pagal KTĮ 24 str. 1 d. LR Konstitucinio Teismo pirmininkas vienam ar keliams teisėjams paveda atlikti išankstinį tyrimą, nes iš anksto ištirti turi būti tik LR Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai. Neatlikus išankstinio tyrimo ir reikalingų parengiamųjų veiksmų, teisėjas nerašo pažymos su pasiūlymais ir nepraneša apie ją LR Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui. Taigi, tam, kad LR Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje būtų sprendžiamas prašymo ištirti teisės akto atitikimą LR Konstitucijai atsisakymo jį priimti klausimas, visų pirma prašymas turi atitikti esminius prašymo ištirti teisės akto konstitucingumą LR Konstituciniame Teisme kriterijus (prašymo turinys, forma, jį padavęs tinkamas subjektas), tik tuomet atliekama KTĮ nustatyta veiksmų seka, vedanti link tvarkomajame posėdyje sprendžiamų klausimų (prašymą pavedama kuriam nors teisėjui iš anksto ištirti, atlikti parengiamuosius veiksmus; atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie ją LR Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamas priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą, jeigu medžiaga neatitinka KTĮ 69 ir 80 str. nurodytas sąlygas). Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie ją: LR Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimti prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą LR Konstitucinio Teismo posėdžiui šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, jeigu prašymas ar paklausimas yra žinybingas LR Konstituciniam Teismui ir atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus; Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui, jeigu medžiaga atitinka šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas. Tik šiems dviems pagrindams esant, t.y. tik sprendžiant KTĮ 25 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus klausimus, LR Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir LR Konstitucinio Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami svarstyti ir spręsti LR Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. K. Prašymas pagrįstai nebuvo įregistruotas Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį LR Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale, teisėtai ir pagrįstai Prašymas nebuvo paskirtas kuriam nors teisėjui iš anksto ištirti, atlikti parengiamuosius veiksmus, pagrįstai nebuvo atliktos kitos teisės aktų nustatytos procedūros, kurių išdavoje prašymas ištirti teisės akto konstitucingumą priimamas nagrinėti LR Konstituciniame Teisme.

Teismas daro išvadą, kad LR Konstituciniame Teisme gautas Prašymas nebuvo įregistruotas kaip prašymas ištirti teisės akto atitiktį LR Konstitucijai, t.y. jis nebuvo įregistruotas Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį LR Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale, nes, vadovaujantis LR Konstitucinio Teismo pirmininko 2007-12-28 patvirtintu „2008 metų dokumentacijos planu“ Nr. 16B-10 (b.l.85-91), LR Konstituciniame Teisme gauti fizinių asmenų raštai ir laiškai registruojami „Piliečių prašymų ir skundų registre 15B“ ir penkerius metus saugomi byloje „Gyventojų prašymai, skundai ir jų nagrinėjimo dokumentai“. Už šios bylos sudarymą atsakingas LR Konstitucinio Teismo aparato Bendrasis skyrius. LR Konstitucinio Teismo aparatui vadovauja kancleris. Pagal aukščiau minėtą Reglamento IV skyriaus II skirsnio 54 punktą LR Konstitucinio Teismo kancleris nagrinėja institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, kurių svarstymas nepriskirtas LR Konstitucinio Teismo kompetencijai; atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo kancleris arba jo pavedimu kitas LR Konstitucinio Teismo darbuotojas. Teismas nustatė, kad LR Konstitucinio Teismo pirmininko 2008-05-28 įsakymu „Dėl V. R.“ Nr. 3B-11 (b.l.83) LR Konstitucinio Teismo kancleris V. R. buvo atleistas iš pareigų, o naujas kancleris nebuvo paskirtas. Taigi, pareiškėjo A. K. Prašymo LR Konstituciniam Teismui padavimo metu (2008-06-19) kanclerio LR Konstituciniame Teisme nebuvo. Nesant kanclerio, vadovaujantis Reglamento IV skyriaus II skirsnio 52 punktu, jo pareigas turėjo eiti kanclerio pavaduotojas, nesant kanclerio pavaduotojo, LR Konstitucinio Teismo pirmininkas turėjo teisę pavesti šias pareigas eiti (pavaduoti) kitam LR Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojui. Pareiškėjo A. K. Prašymo padavimo metu LR Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai ėjo teisėjas R. K. U., kuris ir pavedė laikinai einančiam pareigas Teisės departamento direktoriui K. J. atsakyti į fizinio asmens, t.y. pareiškėjo A. K., Prašymą, kuris, kaip minėta, akivaizdžiai negalėjo būti teikiamas svarstyti LR Konstituciniam Teismui kaip prašymas ištirti teisės akto atitiktį LR Konstitucijai. Taigi, paneigtinas ir pareiškėjo A. K. teiginys, kad Teisės departamento direktorius K. J. neturėjo teisės savo nuožiūra atsakyti ir atsisakyti nagrinėti Prašymą, nes savo nuožiūra K. J. to ir nedarė - tokį pavedimą jam davė laikinai einantis LR Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas R. K. U.. Faktą, kad R. K. U. pavedė K. J. atsakyti pareiškėjui A. K. į jo Prašymą patvirtina žyma ant pareiškėjo Prašymo (b.l.46). Taigi, K. J. teisėtai ir pagrįstai atliko LR Konstitucinio teismo kanclerio pareigas, t.y. atsakė į pareiškėjo A. K. Prašymą, kurio svarstymas nepriskirtinas LR Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Pareiškėjas A. K. teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui žodinį prašymą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar KTĮ 65 str. neprieštarauja LR Konstitucijos 2 str., 3 str. 1 d., 4 str., 5 str. 3 d., 6 str., 30 str. 1 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remiantis KTĮ 63 str. 1 d. 1 p., LR Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų LR Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo LR Konstitucijai ir įstatymams, LR Vyriausybės aktų atitikimo LR Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, LR Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą LR Konstitucijai ar įstatymams.

Bylos dėl teisės akto atitikimo LR Konstitucijai nagrinėjimo LR Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja LR Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, LR Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (KTĮ 64 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į minėtų įstatymo nuostatų analizę, teismas daro išvadą, jog LR Konstitucinis Teismas nėra įgaliotas spręsti, ar tam tikro įstatyminio reguliavimo spraga savo esme gali prieštarauti LR Konstitucijai. Be to, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei vieno pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl KTĮ 65 str. atitikimo LR Konstitucijai, todėl pareiškėjo A. K. prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad LR Konstitucinio Teismo Raštas, kuriame pareiškėjui A. K. išaiškinta, kad jo Prašymas nebus nagrinėjamas LR Konstituciniame Teisme bei Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. K. Skundą LR Konstituciniam Teismui, t.y. nuspręsta nenaikinti Rašto ir neįpareigoti LR Konstitucinio Teismo aparato Bendrojo skyriaus įregistruoti A. K. Prašymą Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį LR Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale, yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo A. K. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo A. K. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.