Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo D. V. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir nubausta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda; pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir nubausta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, D. V. skirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nubausta už tai, kad 2013-09-10, apie 22:30 val., Gabijos g. 33, Vilniuje, vairuodama automobilį SEAT CORDOBA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino. Iš įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

D. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš D. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neskundžia ir sutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 127 str. 2 d., t. y. pripažįsta padariusi KET 9 punkto pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tačiau ginčija ir pateikia argumentus, susijusius su kito jai inkriminuoto teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju remiantis nukentėjusiosios paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotolentele nustatyta ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. vairuotas automobilis SEAT KORDOBA kliudė stovintį automobilį AUDI A3, tačiau įvertinęs visą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo priimtu spendimu dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo, dėl ko šioje dalyje skundžiamas nutarimas naikintinas.

Iš pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos D. V. paaiškinimo policijos pareigūnams, parodymų, duotų teismo posėdyje, matyti, jog ji nuo pat pradžių teigė, kad nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, jokio garso neišgirdo, apie tai, kad buvo kliudytas kitas automobilis, ji sužinojo tik tada, kai kitos dienos rytą, norėdama išvažiuoti, rado kvietimą atvykti į kelių policiją, o apžiūrėjusi savo bei Audi automobilius, pamatė padarytus įbrėžimus. Iš byloje pateiktos fotolentelės matyti, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai nėra žymūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. V. pastatė automobilį šalia nukentėjusiosios automobilio, ką patvirtina ir tarnybinis pranešimas bei pateikta eismo įvykio vietos schema bei nukentėjusiosios paaiškinimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad D. V. galėjo nesuvokti sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino tyčia, taip siekdama išvengti atsakomybės. Vis tik D. V. neatliko aktyvių, sąmoningų veiksmų, nepatraukė automobilio į kitą vietą, toliau nuo avarijos. Šiuo atveju nebuvo sudaryta papildomų kliūčių, kad pastebėti pažeidėjos automobilį ir tuo pačiu nustatyti kaltininką. Be to pastebėtina, jog šią aplinkybę konstatavo ir pirmos instancijos teismas, tai yra, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos D. V. neturėjo ir įvertino tai, kaip įrodymą, kad D. V. nesistengė išvengti atsakomybės, tačiau nežiūrint į tai, ją nubaudė. Toks teismo sprendimas dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, o D. V. elgesyje nenustačius tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, bylos teisena D. V. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarimo dalį, kuria D. V. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir nubausta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., D. V. skirta galutinė administracinė nuobauda 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams panaikinti ir administracinę teiseną D. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.