Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės L. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui M. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnamečių vaikų L. T. ir A. T. laikiną gyvenamąją vietą kartu su jų motina (ieškove), priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. T. ir A. T. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 750 Lt kiekvienam vaikui. Nurodė, kad 2009-04-23 atsakovas ją sumušė namuose, vaikų akivaizdoje, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuo 2009-04-23 iki 2009-05-04 ji buvo nedarbinga. Kadangi pareiškus ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atsakovo smurtas sustiprėjo, ji bijo, kad atsakovas gali fiziškai ir psichologiškai smurtauti prieš vaikus ir ją.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės L. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, t. y. iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo įpareigojo atsakovą M. T. gyventi skyrium nuo ieškovės L. T. ir nepilnamečių vaikų L. T. ir A. T., uždraudė atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovę ir nepilnamečius vaikus paliko gyventi šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikinai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas smurtauja prieš ieškovę. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad psichinis ir fizinis smurtas apsunkina psichologinę atmosferą šeimoje, neigiamai veikia nepilnamečių vaikų raidą, todėl padarė išvadą, kad atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium, nors ir sukelia atsakovui laikinus nepatogumus, tačiau geriausiai apsaugo vaikų interesus. Dėl šių priežasčių teismas uždraudė atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų vaikų gyvenimas su motina šeimos bute, teismas nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas nurodė, kad 2009-04-28 nutartimi teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui M. T., vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė 2005-07-08 padovanojo atsakovui, pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas 2009-05-07 nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo įpareigojo atsakovą M. T. gyventi skyrium nuo ieškovės L. T. ir nepilnamečių vaikų L. T. ir A. T., uždraudė atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovę ir nepilnamečius vaikus paliko gyventi šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikinai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina. Atsakovas M. T. atskiruoju skundu ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria jis įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės L. T. ir vaikų, uždrausta jam lankytis dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovė ir nepilnamečiai vaikai palikti gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikinai nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su motina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo atsakovas M. T. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės L. T. ir nepilnamečių vaikų L. T. ir A. T., uždrausta jam lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. CK normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 str. 2 d., 1 p., kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, pagal to paties straipsnio 2 d. 7 p. – lankytis tam tikrose vietose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas prieš ieškovę naudoja smurtą, į ieškovės pateiktus įrodymus, siekdamas apginti nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės prašymu skubiai taikė laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. 2 d. 1, 7 p., t. y. įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, uždraudė atsakovui lankytis bute, kuriame gyvena ieškovė ir nepilnamečiai vaikai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad smurtas šeimoje gali padaryti žalos tiek ieškovei, tiek nepilnamečiams vaikams, apsunkina psichologinę atmosferą šeimoje, turi neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų raidai, vaikų interesai yra prioritetinė vertybė. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad dėl atsakovo nuolatinio fizinio ir psichologinio smurto ji negali normaliai gyventi bendrame bute su juo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė ne tik jos, bet ir nepilnamečių vaikų sveikatai. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie patirtą galvos traumą, apie jai nustatytą nedarbingumą, todėl teismas pagrįstai skubos tvarka, nelaukdamas 2009-06-16 teismo posėdžio, 2009-05-07 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės prašymą. Nepripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d., t. y. išnagrinėjo ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, nenurodė motyvų dėl ko pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtų sutrukdęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones – gyvenimo skyrium nustatymą – nes, kaip jau minėta aukščiau, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama ir prevencinių tikslų – apsaugoti neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą atsakovui. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių anksčiau nei paskirtame 2009-06-16 teismo posėdyje, užkirto kelią atsakovui teikti paaiškinimus ir įrodymus. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su atskiruoju skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, tačiau atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, uždraudė lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai nurodė, dėl kokių priežasčių yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, pažeidžiančios protingumo, sąžiningumo, protingumo principus, moralę, žmogiškąsias atsakovo savybes, kadangi pirmosios instancijos teismas neišanalizavo jo turtinės padėties, komplikavo esamas atsakovo gyvenimo sąlygas. Tai, kad apeliantas neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, neturi pakankamai lėšų nuomotis butą, nes yra registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams įstatymas reikalauja užtikrinti prioritetinę apsaugą, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog jiems gali kilti grėsmė dėl atsakovo elgesio. Galiojantis CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nenumato, jog įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium gali būti taikomas tik esant galimybei, t. y. sutuoktiniui turint kitą gyvenamąją vietą. Tai, jog ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2005-07-08 dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi dėl šios atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalies vyksta ginčas teisme, šalys nėra nusistatę naudojimosi butu tvarkos, šiame bute gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovė ir nepilnamečiai vaikai palikti gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikinai nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su motina (ieškove). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė, nepaisant laikino nepatogumo atsakovui sudarymo, buvo teisėtai ir pagrįstai pritaikyta.

Apeliantas teisingai nurodo, kad teismo nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka, yra skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims dienos, o ne nuo nutarties priėmimo dienos. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis yra skundžiama per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, neužkirto atsakovui kelio paduoti atskirojo skundo, atsakovo atskirasis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacine tvarka. CPK 148 str. 5 d. nustato, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodė, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.