- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2SA-54-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Suinteresuotas asmuo
- G.
Teisėja R. Veniulytė-Jankūnienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14; 121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Nemiros Šiugždaitės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjos I. L. skundas dėl antstolio veiksmų patenkintas iš dalies, suinteresuoti asmenys G. L., ,,Swedbank“ AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja I. L. su skundu, kurį vėliau patikslino, dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškėjos atžvilgiu atliktus priverstinio vykdymo veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2009 m. balandžio 15 d. turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0033/09/00467; 2009 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl lėšų aprašymo AB SEB bankui; 2009 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl lėšų aprašymo ,,Swedbank“ AB; 2009 m. balandžio 15 d. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą; pripažinti antstolės neveikimą, nesiaiškinimą dėl prievolės pobūdžio bei nepranešimą pareiškėjai apie 2009 m. balandžio 15 d. turto aprašo sudarymą neteisėtu.
Nurodė, kad antstolė vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pagal ,,Swedbank“ AB ieškinį dėl 5 071 109,50 Lt skolos priteisimo solidariai iš UAB ,,Energetinės statybos projektai“ ir G. L. (laiduotojo) aprašė ir areštavo pareiškėjai ir jos vyrui priklausantį turtą 2 524 000 Lt sumai. Taip pat areštuotos pareiškėjos sąskaitose esančios lėšos 2 547 109,50 Lt sumai ir jos sutuoktinio sąskaitoje esančios lėšos 2 495 109,50 Lt sumai. Vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė peržengė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties ribas, nes teismas nustatė įpareigojimą areštuoti solidariems atsakovams UAB ,,Energetinės statybos projektai“ ir G. L. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant pinigines lėšas arba turtines teises. Tuo tarpu antstolė neaprašiusi viso atsakovui priklausančio turto, papildomai aprašė pareiškėjos turtą bei abiejų sutuoktinių sąskaitose esančias pinigines lėšas. Apie lėšų areštą pareiškėjai nepranešė. Neaprašyto atsakovo G. L. turto vertė 3 729 105,81 Lt. Kadangi atsakovo turto visiškai pakanka teismo nutarties įvykdymui, jo sutuoktinės lėšos 2 547 109,50 Lt sumai areštuotos nepagrįstai. Vykdydama teismo nutartį antstolė pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką iš bendro sutuoktinių turto, nes nesiaiškino ar išieškojimas gali būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar tik iš asmeninio skolininko turto. Tuo tarpu apie kreditą ir sutuoktinio laidavimą pareiškėja nieko nežinojo ir gautas kreditas nebuvo vartojamas šeimos poreikių tenkinimui, todėl dėl gauto kredito ir laidavimo sutarties atsiradusios skolos yra asmeninė G. L. prievolė pagal kurią atsakomybė tenka tik jam. Antstolė nenustačiusi prievolės pobūdžio neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti kaip pagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi skundas patenkintas iš dalies.
Panaikintas antstolės Nemiros Šiugždaitės 2009 m. balandžio 15 d. turto aprašas dalyje dėl I. L. vardu registruoto turto arešto. Kitoje dalyje skundas atmestas.
Teismas pažymėjo, kad apie turto aprašo sudarymą pareiškėjai bei jos sutuoktiniui buvo pranešta ir turto arešto aktas bei patvarkymai dėl piniginių lėšų aprašymo jiems išsiųsti, tačiau įteikti nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog antstolė nevykdė pareigos informuoti pareiškėją apie atliekamus vykdymo veiksmus. Be to, išieškotojo prašymu ir antstolės 2009-05-25 patvarkymu jos lėšų areštas buvo panaikintas, todėl pareiškėjos argumentas dalyje dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo atmestas.
Remdamasis vykdomosios bylos duomenimis teismas konstatavo, jog antstolė nepagrįstai areštavo skolininkui ir pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas, nes nebuvo areštuotas visas skolininkui priklausantis turtas.
Teismas sprendė, kad antstolė vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo G. L. atžvilgiu, teismo nutartyje nenurodžius įpareigojimo areštuoti ir pareiškėjos turtą bei lėšas, privalėjo išsiaiškinti prievolės pobūdį ir nustatyti ar turėjo būti areštuojamas tik skolininko turtas ar ir pareiškėjos. Kadangi antstolė nesiaiškino prievolės pobūdžio ir pažeidė Civilinio proceso kodekso 589 straipsnio bei 593 straipsnio nuostatas, jos priimti patvarkymai buvo panaikinti. Kadangi antstolė pažeidė Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatas buvo panaikintas ir jos 2009 m. balandžio 15 d. turto arešto aprašas dalyje dėl pareiškėjos turto aprašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Antstolė Nemira Šiugždaitė atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjos skundą dėl antstolės 2009 m. balandžio 15 d. turto arešto aprašo, kuriuo areštuotas G. L. ir pareiškėjai priklausantis turtas panaikinimo, atmesti.
Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos didelei 5071109,50 Lt reikalavimo sumai užtikrinti. Panaikindamas antstolės 2009 m. balandžio 15 d. turto arešto aprašą teismas nepagrįstai sumažino areštuotą turtą, nes areštuoto turto tapo mažiau nei reikalinga ieškovo interesams užtikrinti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė nesilaikė Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio reikalavimų, nes nurodyto straipsnio reikalavimų buvo laikomasi ir vadovaujantis Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu areštuotas skolininko sutuoktinės vardu įregistruotas turtas (bendra sutuoktinių nuosavybė). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis yra specialioji norma Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio normos atžvilgiu, kadangi nenustačius skolininko turto dalies, esančios bendra su kitų asmenų turtu, antstolis privalo aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą ir pasiūlyti išieškotojui ar kitiems turto savininkams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Vykdymo procese esant pagrindui manyti, kad skola galėjo būti naudojama šeimos poreikiams tenkinti, antstolis gali kreiptis į teismą dėl prievolės pobūdžio nustatymo, tačiau šis veiksmas atliekamas esant būtinumui vykdyti skolos išieškojimą iš areštuoto turto jį realizuojant. Kadangi vykdymo veiksmai buvo atliekami pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo (CPK 589, 593 str.) antstolė neturėjo pagrindo. Skundžiamoje nutartyje, teismas nepagrįstai pasisakė dėl antstolės veiksmų, kuriuos panaikino pati antstolė. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad antstoliui panaikinus patvarkymus ir palikus jų sukeltas pasekmes, teismas tokius veiksmus privalo įvertinti, priešingu atveju nelieka nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007). Kadangi, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (CPK 589 str., 593 str., 667 str., CK 3.88 str.) yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
I. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad antstolės priimtas 2009 m. balandžio 15 d. turto aprašas dalyje dėl pareiškėjos turto arešto panaikintas pagrįstai, nes antstolė gali atlikti tik tuos veiksmus kurie numatyti teismo nutartyje (CPK 586 str.). Tuo tarpu, antstolė peržengė teismo nutarties ribas ir neaprašiusi viso skolininko turto, nepagrįstai areštavo pareiškėjos turtą ir abiejų sutuoktinių pinigines lėšas. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nagrinėjo antstolės veiksmus, kuri ji pati panaikino, nes nepagrįstai areštavus pareiškėjos lėšas buvo apribota jos galimybė jomis naudotis ir tokio ribojimo pasekmės liko nepanaikintos. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, netyrė byloje esančių įrodymų, nes byloje esanys įrodymai ištirti ir procesinės teisės normos taikytos tinkamai. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytinos tokios pat taisyklės kaip pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių. Kadangi antstolė nenustatė sutuoktinių turto dalių, ji neturėjo teisės pradėti vykdymo veiksmų iš bendro sutuoktinių turto.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtiktintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo AB bankas ,,Hansabankas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo soli dariems atsakovams, UAB ,,Energetinės statybos projektai“ bei G. L., laidavusiam už atsakovo prievoles, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę ir tik nesant tokio turto buvo leista areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovams, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant nurodytos sumos, išskyrus lėšas gaunamas kaip atsakovo G. L. darbo užmokestis. Atsakovui UAB ,,Energetinės statybos projektai“ iš areštuotų lėšų buvo leista išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, leisti atsiskaityti su ieškovu. Bendra areštuotino turto suma 5 071 109,50 Lt. Antstolė Nemira Šiugždaitė 2009 m. balandžio 15 d. sudarė turto aprašą, kuriuo areštavo atsakovui bei jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 2 524 000 Lt sumai, taip pat 2009 m. balandžio 15 d. patvarkymu buvo aprašytos atsakovo ir jo sutuoktinės lėšos esančios bankų sąskaitose. Antstolės 2009 m. gegužės 25 d. patvarkymu atsakovo sutuoktinės lėšų areštas buvo panaikintas. Antstolė 2009 m. liepos 16 d. turto aprašu aprašė medienos apdirbimo cecho buitinį pastatą, kurį įvertino 100 000 Lt (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kanalizacinę siurblinę, kurią įvertino 30 000 Lt (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), geležinkelį Nr. 16, kurį įvertino 400 000 Lt (unikalus Nr.(duomenys nesklebtini). Viso papildomai aprašė turto už 530 000 Lt. Atsakovas įvertinimo neginčijo. Atsakovui UAB ,,Energetinės statybos projektai“ Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009 m. balandžio 3 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. L. su antstolio veiksmais nesutinko ir prašė, panaikinti antstolės 2009 m. balandžio 15 d. turto aprašą, nes antstolė vykdydama teismo nutartį aprašė ir jos vardu registruotą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis civiliniame procese yra užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, nes pažeista ar ginčijama teisė realiai ginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas ieškinys. Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas, joje antstolė taip pat įpareigojama surasti ir aprašyti atsakovų turtą, vadinasi antstolė turėjo pareigą nustatyti atsakovų turtą ir tik jo nepakankant areštuoti pinigines lėšas, nes solidari atsakomybė pagal prievoles ieškovui, atsakovams kyla iš UAB ,,Energetinės statybos projektai“ su ieškovu AB bankas ,,Hansabankas“ sudarytos kredito sutarties Nr.07-0655530-IN/07-065538-KL bei pagal G. L. įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį.
Kaip matoma iš atsakovo G. L. su ieškovu AB bankas ,,Hansabankas“ sudarytos laidavimo sutarties (b.l 43-44), atsakovas G. L. įsipareigojo ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, pastarajam tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį atsakyti už kredito gražinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų bankui sumokėjimą visu savo turtu (Laidavimo sutarties 3 p.).
Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu.
Vykdomojoje byloje Nr. 0033/09/00467 esantys rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 185 str.), Nekilnojamojo turto registro 2009 m. balandžio 14 d. išrašai, pareiškėjos teismui į civilinę bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro 2009 m. gegužės 11 d. išrašai (b.l. 45-62) neįrodo, jog sutuoktiniai buvo nustatę turimo, bei antstolės aprašyto turto teisinį rėžimą, bei turimą turtą kiekvienas iš jų būtų valdęs asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo G. L. ir ieškovo AB bankas ,,Hansabankas“ sudarytos laidavimo sutarties, pareiškėja nėra nuginčijusi įstatymo nustatyta tvarka, sutartis yra galiojanti, todėl atsakovas pagal sutarties sąlygas turi pareigą atsakyti už UAB ,,Energetinės statybos projektai“ negražintą skolą. Kaip minėta anksčiau, antstolės 2009 m. gegužės 25 d. patvarkymu pareiškėjos lėšų areštas buvo panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktiniams valdant turtą bendrąją jungtinę nuosavybe ir neįteisinus kiekvieno asmeninės nuosavybės teisės į turimą turtą, antstolė vykdydama teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai surašydama 2009 m. balandžio 15 dienos turto aprašą aprašė ir atsakovo žmonos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per teismo antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 18 str., 586 str., 587 str.) bei aprašydama abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, neturėjo teisinio pagrindo nustatyti prievolės pobūdžio bei skolininko turto dalies ar kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kadangi byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas ir jo pagrindu nėra išduotas vykdomasis raštas. Aplinkybė, kad antstolė nepasiūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 583, 593 str.), taip pat neįtakoja 2009 m. balandžio 15 d. turto aprašo sudarymo teisėtumo, nes sudarytas 2009 m. balandžio 15 d. atsakovo turto aprašas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį. Tuo tarpu pareiškėja siekdama atidalinti savo turtą iš bendrosios nuosavybės gali į teismą kreiptis bet kuriuo metu ir įteisinti turimo turto teisinį rėžimą.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis naikintina ir antstolės 2009 m. balandžio 15 d. sudarytas atsakovo G. L. ir jo sutuoktinės I. L. turto aprašas vykdomojoje byloje Nr. 033/09/00467 pripažintinas teistu ir pagrįstu.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš pareiškėjos I. L. valstybės naudai priteistinos 13,15 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Antstolės Nemiros Šiugždaitės atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14061-640/2009 ir antstolės Nemiros Šiugždaitės 2009 m. balandžio 15 d. sudarytą atsakovo G. L. turto aprašą palikti nepakeistu.
Priteisti iš pareiškėjos I. L. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,15 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.