Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. apie 19.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sugyventine I. S. (M.) metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu gulinčiai ant lovos I. S. į krūtinės sritį, padarydamas jai durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su tarpšonkaulinės arterijos ir kairiojo plaučio sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui I. S. mirė.

Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendis yra nepagrįstas dėl aiškiai per griežtos bausmės. Teigia, kad jis prisipažino nužudęs I. S. ir nevengia atsakomybės. Teigia, kad jo parodymai yra nenuoseklūs todėl, kad jis neprisimena visų aplinkybių. Teismas nepagrįstai jo parodymų nevertino kaip nuoširdaus prisipažinimo. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, nukentėjusysis ieškinio nepareiškė ir jam atleido. Jis yra ligotas, turi problemų su širdimi, kepenimis, šlapimo pūsle, gerkle, jam sunku judėti, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad teismas galėjo jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

I. B. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. I. B. kaltė padarius BK 129 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis įrodymo vertinimo neginčija, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Apeliantas mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ieškinys nepareikštas, jo sveikatos būklė bloga. Šie nuteistojo skundo argumentai iš dalies pagrįsti. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. B. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (neteistas, charakterizuojamas patenkinamai), kaltę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą. I. B. pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, 2006-09-06 apklaustas kaip įtariamasis, prisipažino padaręs nusikaltimą, t. y. tyčia peiliu nužudęs sugyventinę I. S. (M.), tai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 82-89). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu vėliau apklaustas papildomai kaip įtariamasis, apeliantas paneigė savo parodymus ir neigė padaręs šį nusikaltimą (b. l. 91). Pirmosios instancijos teisme I. B. kaltu neprisipažino ir teigė, jog nežino, kas nužudė I. S. (M.). Apeliaciniame skunde nuteistasis iškreipia savo parodymus, duotus apygardos teisme, ir nurodo, kad dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių. Apygardos teismas I. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodė byloje surinktų įrodymų viseto aspektu. Nuteistasis tik apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, I. B. , apygardos teisme, teigdamas, kad nežino, kas nužudė sugyventinę, kaltu neprisipažino ir nuoširdžiai nesigailėjo. Norint šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia būtina, kad kaltininkas ne tik prisipažintų padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai dėl to gailėtųsi. Priešingai, tik po apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo apeliantas suprato, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, I. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai nesigaili, o prisipažino tik priremtas įrodymų. Todėl nėra pagrindo I. B. pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

I. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas galėjo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką BK 62 str. pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, I. B. taikyti BK 62 str. nuostatų nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad BK 129 str. 1 d. numato tik laisvės atėmimo bausmės rūšį. Apeliantas tik deklaratyviai išreiškia prašymą jam taikyti BK 62 str. nuostatas, tačiau niekuo to nepagrindžia ir nenurodo jokių aplinkybių, kurioms esant jam galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Tai, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, minėto pagrindo nesuteikia. Kita vertus, nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusysis jam atleido, taip pat niekuo nepagrįstas, nes tokių duomenų nėra.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jeigu nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi nurodyti, dėl kokių išimtinių aplinkybių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš 2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus parengtos Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos matyti, kad skirdami bausmes taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir parinkti ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. Apygardos teismas, vertindamas I. B. asmenybę, pagrįstai atsižvelgė į jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos darymo metu ir po jos. I. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, garbaus amžiaus. Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, teismas apsiribojo tik konstatavimu, jog I. B. yra ligotas, tačiau šios aplinkybės visiškai netyrė. Apeliacinio proceso metu atlikus įrodymų tyrimą nustatyta, kad nuteistasis iš tikrųjų serga ligomis, kurios yra nepagydomos. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad I. B. serga šiomis lėtinėmis nepagydomomis ligomis: lėtiniu bronchitu, pneumoskleroze, koronarine širdies liga, įtampos 2 klasės krūtinės angina, antro laipsnio pirmine arterine hipertenzija, kairiojo skilvelio hipertrofija, didelės rizikos grupės C stadijos III funkcinės klasės širdies nepakankamumu, stuburo juosmens ir kryžkaulio srities osteochondroze, deformuojančia spondilioze, limbalgija, tulžies pūslės konkrementacija, senatvine katarakta, prostatos adenoma (t. 2, b. l. 20-25). I. B. prasta sveikata pripažįstama išimtine aplinkybe, todėl straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikaltimo pavojingumą, I. B. asmenybę bei visas kitas išvardintas bylos aplinkybes, mano, kad nuteistajam gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė. Minėta eksperto išvada nustatyta, kad esant šioms ligoms I. B. laisvės atėmimo atlikimo vietoje gali būti suteikta medicinos pagalba. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši teismo medicinos specialisto išvada pagrįsta, nes ji duota medicininio tyrimo atlikimo metu. Specialisto teiginys, kad I. B. , nors ir sirgdamas minėtomis ligomis, gydymo stacionare metu nebuvo dekompensacijos fazės, atitinka faktines aplinkybes. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų paneigti ar kitaip vertinti šią medicinos specialisto išvadą apeliacinio proceso metu. Kita vertus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. pablogėjus I. B. sveikatai, jo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas gali būti svarstomas iš naujo bausmės atlikimo vietoje įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Esant šioms aplinkybėms, I. B. šiuo metu taikyti BK 76 str. nuostatas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti:

I. B. (I. B.) pagal BK 129 str. 1 d. paskirtą bausmę, pritaikius BK 54 str. 3 d., sumažinti iki ketverių metų laisvės atėmimo, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.