Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl V. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. birželio 8 d. gautas V. J. privataus kaltinimo skundas, dėl V. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka, dėl V. J. šmeižimo ir įžeidimo.

Kauno apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą, kaltinant V. R. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. padarymu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. J. savo skunde Kauno apygardos teismui taip pat nesutinka su ta aplinkybe, kad V. R. nusikalstama veika pagal BK 155 str., atsižvelgiant į veikos padarymo laiką, vertinta kaip dekriminalizuota. Pareiškėjo teigimu, V. R. pati nesikreipė į valstybės institucijas, į ją su reikalavimu šmeižti V. J. kreipėsi policijos pareigūnas V. B., todėl pareiškėjo manymu, V. R. veiksmas laikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos teikimu ir paskleidimu BK 154 str. taikymo prasme. V. R. neteikė pareiškimo, skundo ar parodymų, ji teikė paaiškinimą policijos pareigūnui V. B., kuris siekė patalpinti V. J. į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos. V. R. šmeižtas laikytinas duomenų paskleidimu, nes pareigūnų S. L., V. B. buvo pranešta tretiesiems asmenims – Kauno miesto bei rajono psichiatrams, (duomenys neskelbtini) seniunijos seniūnui, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei. S. L. užregistruotame D. G. pareiškime padarė įrašą „V. B.. Pr.parengti informaciją psichatrijos specialistams“, o V. R. šmeižikiškas paaiškinimas S. L. sudarė sąlygas niekinti ir žeminti jo žmogiškąjį orumą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. J. skundas atmestinas.

Pareiškėjas V. J. skunde pasisakė dėl teisėjo A. P. šališkumo kadangi, kaip galima suprasti iš teksto konteksto, priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą.

Lietuvos Respublikos BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Aukštesniojo teismo nuomone, teigti, kad teisėjas A. P., spręsdamas pareiškėjo V. J. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas, nėra pagrindo. Tos aplinkybės, kad teismas pateiktus duomenis vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nepatvirtina teismo šališkumo.

Skunde reiškiamas prašymas perduoti pareiškėjo skundą ir bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi aplinkybių, susijusių su galimu teismo šališkumu, kaip pasisakyta aukščiau, ar kitų aplinkybių, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. numato, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis, tačiau nesant kieno nors kaltės.

Kaip matyti iš V. J. privataus kaltinimo skundo bei skundo pateikto Kauno apygardos teismui dėl Kauno apylinkės teismo 2015-08-05 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, pareiškėjas V. J. kaltino V. R. padarius BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, susipažinęs su duomenimis apie V. R. duotą paaiškinimą Kauno AVPK Kauno rajono PK (duomenys neskelbtini) nuovadoje 2011 m. sausio 19 d. bei įvertinęs apylinkės teismo nutarties argumentus, visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog V. R. paaiškinimas nelaikytinas šmeižiančios informacijos paskleidimu. Įstatymas numato pareigą kiekvienam šaukiamam asmeniui, kaip liudytojui atvykti pas pareigūną, prokururoą ar teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, todėl V. R. apklausos tekstas ir turinys negali būti laikomas šmeižimu ar įžeidimu. Tai, kad V. R. apklausoje nurodė aplinkybes, subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu, jį žeminančias ar įžeidžiančias, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo procesinio dokumento, šiuo atveju paaiškinimo turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Akivaizdu, kad V. R. paaiškinimas nebuvo skirtas plačiai visuomenei, o tik teisėsaugos institucijos pareigūnams ir duomenų, kad paaiškinimo turinį ji būtų skleidusi, nėra. Šiuo atveju nėra nustatytas būtinasis nagrinėjamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis – informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims, todėl išvada, kad V. R. neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančias, šmeižikiško pobūdžio žinias apie V. J., pagrįsta ir tai nepatenka į BK 154 straipsnio dispoziciją.

Taip pat pakartotinai pažymima, kad BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl, įstatymų leidėjui nuo 2015 m. liepos 10 d. dekriminalizavus nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnyje, t. y. veikai netekus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negalimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti V. J. skundą skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.