Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1976-390/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
2A-1976-390/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
M. G., A. J. G.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1976-390/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė
Procesinio sprendimo kategorija:30.9.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-748/2012 pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovams M. G. ir A. J. G. dėl turto atidalijimo ir atsakovų M. G. ir A. J. G. patikslintą priešieškinio pareiškimą dėl turto atidalijimo ir pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: atidalinti atsakovams M. G. ir A. J. G. priklausančias lygiomis dalimis rūsio patalpas R-l/5,1 ; R- 3/13,80; R-4/13,10 ir dalį rūsio patalpos R-5/1,63, esančias gyvenamajame name 2Alm, (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant asmeninės nuosavybės teises į šias patalpas ieškovei, įpareigojant ją išmokėti kiekvienam atsakovui po 2357,50 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, už advokato paslaugas bei ekspertizes išlaidas (t.1, b.l. 83-89, t.2, b.l. 57). Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo nusipirkdama atskirus butus Nr.3 ir Nr.4 su rūsio patalpomis, dalis rūsio patalpų priklauso jai, o dalis - atsakovams. Iš 3-io buto yra tiesioginis patekimas laiptais žemyn į rūsio patalpą R-2/13,04 kv.m. Butą Nr. 4-ąjį ji įgijo su rūsiu R-5/6,94 kv.m., tačiau natūroje rūsio patalpos R-5/6,94 kv.m. gyvenamajame name nėra. Ieškovei priklauso dalis rūsio patalpos R-5/6,94 kv.m., o abiems atsakovams lygiomis dalimis kita dalis rūsio patalpos R-5 (1,63 kv.m) bei likusios rūsio patalpos R-l (5,15), R-3 (13,80), R-4 (13,10). Rūsio patalpa R-5 įregistruota kaip bendro naudojimo patalpa. Tokios patalpos R-5 8,57 kv.m. (6,94 kv.m. + 1,63 kv.m.) kadastrinių matavimų byloje šiuo metu nėra. Rūsio patalpa R-5 dabar yra 7,41 kv.m. ploto. Ieškovė į jai priklausančios patalpos dalį (R-5/6,94 kv.m.) patenka iš kiemo pusės per atsakovams priklausančią patalpą R-1/5,15 kv.m, nes kitokio patekimo nėra. Ieškovei yra sudėtinga tinkamai ir racionaliai naudotis savo nuosavybe, jos naudojimasis žemės sklypu yra apsunkintas, nes negali įsivesti signalizacijos, užsirakinti kiemo vartelių, pažeidžiamas jos privatumas atsakovams vaikštant į rūsį pro jos langus. Žemės sklype yra seniai pastatyta ir inventorizuota tvora, skirianti ieškovei bei atsakovams priklausančius namus bei jų naudojamus žemės sklypus. Atsakovai turi rūsio patalpą po savo gyvenamojo namo priestatu 2a1m, ūkinę patalpą - garažą. Ieškovė pageidauja, kad jai asmeninės nuosavybės teise atitektų visos rūsio patalpos, esančios po gyvenamuoju namu 2Alm, Kranto 18-oji g. Nr. 14, o ji išmokėtų atsakovams piniginę kompensaciją už jiems priklausančią turto (rūsio patalpų) dalį.

Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė: įpareigoti ieškovę nugriauti tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm pastatytą nuo šulinio iki tualeto metalinę tvorą iš geležinių strypų ir pašalinti šiltnamio langų rėmus su stiklais, sudėtais tarp šulinio ir medinės tvoros bei netrukdyti prieiti prie rūsio patalpų gyvenamajame name 2A1m per bendrą žemės sklypą; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove rūsio patalpas R-l/5,15 kv. m., R-3/13,30 kv. m., R-4/I3,10 kv.m., R-5/8,57 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), priteisiant jiems lygiomis dalimis jų bendrojon nuosavybėn 752/1000 rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), o V. B. pripažinti nuosavybės teises į 248/1000 dalis rūsio, priteisiant jai iš jų už atidalintą R-5 6, 49 kv.m rūsio patalpos dalį piniginę kompensaciją 972 Lt; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad naudojimasis žemės sklypu nenustatytas, tačiau ieškovė, savavališkai, be atsakovų sutikimo tarp atsakovų gyvenamojo namo 1A1 m ir 2A1m užtvėrė tvora ir užgriozdė praėjimą tarp namų buvusio šiltnamio langais dėl ko atsakovai nebegali tiesiai per bendrą žemės sklypą patekti į savo rūsio patalpas, kurios yra po gyvenamuoju namu 2A1m. Rūsio patalpas atsakovai naudoja malkoms, daržovėms bei įvairiems daiktams laikyti. Ieškovei nesutinkant geranoriškai naudotis bendru turtu - atsakovai sutinka atidalinti rūsio patalpą R-5/694 kv.m. ploto iš bendrosios dalinės nuosavybės už 8,57 kv.m. R-5/6,94 kv. m. dalį išmokėti 972 Lt. Likusias rūsio patalpas galima atidalinti natūroje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo ieškovę V. B. nugriauti tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm pastatytą nuo šulinio iki tualeto metalinę tvorą iš geležinių strypų ir pašalinti šiltnamio langų rėmus su stiklais, sudėtus tarp šulinio ir medinės tvoros bei įpareigojo V. B. netrukdyti atsakovams prieiti prie rūsio patalpų gyvenamajame name 2A1m per žemės sklypą. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra gyvenamojo namo 2A1m rūsio patalpų R-l, R-3, R-4, dėl kurių atidalijimo ji pareiškė ieškinį, bendraturtė, todėl neturi teisės reikalauti atidalyti šias atsakovams priklausančias rūsio patalpas, pripažįstant jai šių rūsio patalpų asmeninės nuosavybės teisę, o atsakovams išmokant piniginę kompensaciją (CK 4.80 str. 1 d.). Tik rūsio patalpa R-5 yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovų nuosavybė. Atsakovai nėra patalpos R-2 bendraturčiai, nes ši patalpa priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovė nėra patalpų R-1, R-3, R-4 bendraturtė, nes minėtos rūsio patalpos priklauso tik atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į rūsio patalpas R-l, R-3, R-4 gyvenamajame name 2A1m, o taip pat pripažinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisę į rūsio patalpas R-1, R-2, R-3, R-4, padalinant jas idealiosiomis dalimis po 752/1000 ir 248/1000, nes nuosavybės teisė į daiktą gali atsirasti tik CK 4.47 str. numatytais pagrindais, o tokių pagrindų nei ieškovė, nei atsakovai nenurodė. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra suformuluotas kaip vieningas dėl visų rūsio patalpų, ji nepareiškė reikalavimo atidalinti atsakovams priklausančią patalpos R-5/ 1,63 dalį išmokant jiems piniginę kompensaciją, nenurodė ir kompensacijos dydžio už šią patalpą. Atsakovai neįrodinėjo, kad nėra galimybės atidalinti natūra ieškovei priklausančią rūsio patalpos R-5 dalį 6,94 kv.m. kiek galima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Duomenų, jog atidalijimas natūra neįmanomas teismui nepateikta. Teismas sprendė, kad neišnaudojus galimybės natūra atidalinti patalpą R-5 iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepagrįstai būtų pažeistos ieškovės nuosavybės teisės. Teismas konstatavo, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovai nebegali reikalauti nugriauti tvorą, kadangi nuo tvoros pastatymo yra praėję daugiau nei vieneri metai ir atsakovai nepateikė dėl to pretenzijų, kadangi nustatė, jog atsakovai iškart reiškė pretenzijas, nesutiko su tvoros pastatymu bendrame žemės sklype ir praėjimo užtvėrimu. Ieškovės argumentus, kad atsakovai vaikščiodami per žemės sklypą, eidami į rūsį pro jos buto langus pažeidžia jos privatumą bei teises užsirakinti vartelius, apsaugoti savo turtą, teismas nelaikė pakankamais tam, kad būtų ribojamos bendraturčių teisės, trukdant praeiti per bendrą žemės sklypą. Taip pat nurodė, kad teisėtas ir pagrįstas atsakovų naudojimasis bendru daiktu – žemės sklypu nelaikytinas ieškovės teisių pažeidimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė atsakovų teises naudotis bendru žemės sklypu pastatydama tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm nuo šulinio iki tualeto metalinę tvorą iš geležinių strypų ir šiltnamio langų rėmus su stiklais, sudėtais tarp šulinio ir medinės tvoros bei tokiu būdu trukdydama atsakovams prieiti prie rūsio patalpų gyvenamajame name 2A1m per bendrą žemės sklypą, todėl patikslintą priešieškinį šioje dalyje tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimą panaikinti iš dalies: 1) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, priimti naują sprendimą ir ieškovės reikalavimus patenkinti visiškai; 2) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, priimti naują sprendimą ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; 3) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaidų priteisimo; 4) kitos sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis nekeisti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Visos rūsio patalpos yra įrengtos po ieškovei priklausančių gyvenamuoju namu, o tai reiškia, kad namo pagrindinės konstrukcijos (sienos, lubos ir t.t.) yra bendros, todėl šalys laikytinos bendraturčiais pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsakovams priklausančios rūsio patalpos po ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu yra atsakovams priklausančio gyvenamojo namo 1A1m priklausinys. Gyvenamieji namai yra atidalinti. Atsakovų naudojimasis rūsio patalpomis tik po ieškovei priklausančiu namu 2A1m neužtikrina tinkamo ir savarankiško šio nekilnojamojo turto naudojimo ir iššaukia pastovius konfliktus iš šalių. Patenkinus ieškinį šie konfliktai baigsis ir kiekvienas turto savininkas savo turtu galės naudotis bei valdyti tinkamai, nekils ginčo dėl namo pamatų kapitalinio remonto bei rūsio patalpų remonto.

Atsakovams priklausančioms rūsio patalpoms žemės sklypas nebuvo priskirtas, bet atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu po jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Šioje byloje atsakovai taip pat teigė, kad prie ginčo rūsių jie privažiuoja per gyvenamajam namui 2A1m priskirtą žemės sklypą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė.

Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti metalinę tvorą iš geležinių strypų, kuri pastatyta 2005 m. ir dėl kurios atsakovai iki priešieškinio pateikimo nereiškė jokių pretenzijų. Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2005 m. yra nusistovėjęs faktinis naudojimasis žemės sklypu pagal teismui pateiktą planą (t. I, b.l. 13) ir visos šalys pripažino šią aplinkybę. Atsakovai buvo pareiškę reikalavimą dėl anksčiau pastatytos vielinės tvoros, kuri 2008 m. buvo nugriauta kartu su šiltnamiu. Nesant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl ginčo tvoros panaikinimo, atmestinas ir reikalavimas dėl šiltnamio rėmų pašalinimo, kurie yra sudėti faktiškai ieškovės naudojamame žemės sklype už metalinių strypų tvoros. Net ir vadovaujantis teismo teiginiu, kad ginčo tvora pastatyta 2008 m., laikytina, kad atsakovai dėl jos pretenzijų nereiškė beveik 4 m. ir jų sutikimai nereikalingi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą atsakovai M. G. ir A. J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Žemės sklypas, kuriame pastatyti gyvenamieji namai yra 478 kv. m. ploto, taigi nėra vietos pastatyti ūkinius pastatus. Dėl šios priežasties atsakovei buvo parduoti du butai ir ne visa rūsio patalpa, o tik jos dalis. Atsakovai, netekę rūsio patalpų, neturės kur laikyti kuro ir negalės racionaliai ir patogiai eksploatuoti atsakovams priklausančių gyvenamųjų patalpų. Ieškovė, pirkdama butus, žinojo, kad dalis rūsio patalpų priklauso atsakovams ir su tokiomis sąlygomis sutiko. Atsakovai ieškovei netrukdė patekti į jai priklausančias rūsio patalpas ir jos teisės nebuvo pažeistos.

Pagal 2005-12-16 žemės sklypo planą buvo nustatytos žemės sklypo ribos, o ne naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė ginčo tvorą užtvėrė savavališkai, be atsakovų sutikimo, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ją nugriauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis ).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 2A1m butai su rūsiu R-2 ir dalimi rūsio R-5 (6,94 kv.m), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 1A1m ir namo 2A1m rūsio patalpos R-l, R-3, R-4 ir dalis rūsio patalpos R-5 (1,63 kv.m). Ieškovė reiškia reikalavimą atidalinti visas po jai priklausančiu namu esančias rūsio patalpas, pripažįstant asmeninės nuosavybės teises į šias patalpas ieškovei, o atsakovams išmokant piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą, kadangi ieškovė nėra gyvenamojo namo 2A1m rūsio patalpų R-l, R-3, R-4, dėl kurių atidalijimo ji pareiškė ieškinį, bendraturtė, todėl neturi teisės reikalauti atidalyti šias atsakovams priklausančias rūsio patalpas, pripažįstant jai šių rūsio patalpų asmeninės nuosavybės teisę, o atsakovams išmokant piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovės reikalavimas yra suformuluotas kaip vieningas dėl visų rūsio patalpų, ieškovė nepareiškė reikalavimo atidalinti atsakovams priklausančią patalpos R-5/ 1,63 dalį išmokant jiems piniginę kompensaciją, nenurodė ir kompensacijos dydžio už šią patalpą – teismas atmetė ir reikalavimą dėl rūsio patalpos R-5 atidalijimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Tai yra įvyksta transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik daikto savininkas, kartu su kitais bendraturčiais nuosavybės teise valdantis, naudojantis daiktą ir juo disponuojantis, gali reikšti reikalavimą atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.1d.) yra visiškai pagrįsta. Apeliantės teigimu, visos rūsio patalpos yra įrengtos po apeliantei priklausančių gyvenamuoju namu, o tai reiškia, kad namo pagrindinės konstrukcijos (sienos, lubos ir t.t.) yra bendros, todėl šalys laikytinos bendraturčiais pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kai teisiškai nepagrįstą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Bendrojo naudojimo patalpos – tai tokios patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Gyvenamojo namo patalpos, nuosavybės teise priklausančios atskiriems asmenims, nepriskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms bendrąja daline nuosavybe. Nagrinėjamu atveju ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 2A1m butai su rūsiu R-2 ir dalimi rūsio R-5 (6,94 kv.m), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 1A1m ir namo 2A1m rūsio patalpos R-l, R-3, R-4 ir dalis rūsio patalpos R-5 (1,63kv.m). Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, ji nėra rūsio patalpų R-l, R-3, R-4 bendraturtė. Kadangi ieškovė nėra minėtų patalpų bendraturtė nėra galimas ir šių patalpų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčo patalpas paskiriant ieškovei. Ieškovė taip pat reiškė ir reikalavimą dėl rūsio patalpos R-5, kuri ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalijimo. Kaip matyti iš ieškinio bei apeliacinio skundo turinio ieškovės tikslas ir interesas yra vieningas visų rūsio patalpų atidalijimas, patalpas paskiriant ieškovei, o atsakovams išmokant piniginę kompensaciją. Iš ieškovės dėstomų aplinkybių bei argumentų, kurie jos manymu, sudaro pagrindą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jos dalį, matyti, kad ieškovė neturi intereso, t.y. nesiekia vien tik rūsio patalpos R-5 atidalijimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį visa apimtimi.

Dėl metalinės tvoros nugriovimo ir šiltnamio langų rėmų su stiklais pašalinimo.

Nustatyta, kad žemės sklypas 0,0478 ha ploto, priklauso bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Ieškovė tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm nuo šulinio iki tualeto pastatė metalinę tvorą iš geležinių strypų ir sudėjo šiltnamio langų rėmus su stiklais tarp šulinio ir medinės tvoros. Atsakovai šioje byloje pareiškė negatorinį priešieškinį. Asmuo, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovai yra žemės sklypo savininkai. Jų teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovei pastačius metalinę tvorą ir sustačius šiltnamio langų rėmus su stiklais, buvo užtverta dalis žemės sklypo, ir kad dėl tokių jos veiksmų atsakovai nebeteko galimybės tiesiai iš savo gyvenamojo namo 1A1m bendru žemės sklypu praeiti į gyvenamojo namo 2A1m rūsio patalpas, todėl vaikšto į rūsį per gatvę. Ieškovei pastačius tvorą ir sustačius šiltnamio langų rėmus su stiklais taip užtveriant dalį žemės sklypo ir sukuriant kliūtis atsakovams per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas – buvo pažeistos atsakovų kaip žemės sklypo bendraturčių teisės. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai eidami pro jos buto langus pažeidžia jos privatumą, nesuteikia teisės ieškovei apriboti kitų teisėtų žemės sklypo bendraturčių naudojimąsi nuosavybe. Ieškovė taip pat teigia, kad ginčo tvora buvo pastatyta 2005 m. dėl jos atsakovai pretenzijų nereiškė iki priešieškinio pateikimo, todėl vadovaujantis LR statybos įstatymo 1,2,3,5,6,12,16,20,21,23,24,27,28,33,35,40,42,45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, reikalavimas turėjo būti atmestas. LR statybos įstatymo 23 straipsnyje yra išvardinti statybą leidžiantys dokumentai. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti ir sklypo savininkų rašytiniai sutikimai. Apeliantė savo atsikirtimus grindžia LR statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, kurioje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Minėtas straipsnis reglamentuoja kokius dokumentus privalo pateikti asmuo institucijai, turinčiai išduoti leidimą ar rašytinį pritarimą statybai. LR statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia tai, kad asmuo, šalindamas savavališkos statybos padarinius, t.y. siekdamas įteisinti savavališką statybą, įgaliotai institucijai neprivalo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimų, kai yra praėję daugiau nei vieneri metai nuo pastatytų statinių. Tačiau šioje įstatymo normoje nėra įtvirtintas ieškinio senaties termino institutas, kas reikštų, jog asmuo, praleidęs vienerių metų terminą prarandą teisę apginti pažeistas teises teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1. 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi, apeliantės argumentai, jog ginčo tvora buvo pastatyta ne 2008 m., o 2005 m., neturi teisinės reikšmės, kadangi bet kuriuo atveju, atsakovai nėra praleidę ieškinio senaties termino negatoriniam reikalavimui pareikšti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek ir procesinės teisės normas, naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos atsakovui M. G. pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai Aušra BaubienėAlgimantas KukalisArvydas Žibas