Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., O. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 1994 m. (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos sutuoktinis M. M. (M. M.) (e.b.l. 6, 7, 9). Iš 2018 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro pranešimo matyti, jog paveldėjimo byla dėl mirusiojo M. M. palikimo nėra pradėta (e.b.l.41). Testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo M. M. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų (e.b.l. 50). Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuoką sudarė 1985 m. rugpjūčio 9 d. Po M. M. mirties liko jam ir pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas – buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 11, 12). Įsiskolinimų už komunalinias paslaugas dėl buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra (e.b.l. 4, 5, 46-49).

Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota 1992 m. kovo 13 d., t.y. iki naujojo 2000-07-18 priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001-07-01.

Pagal 2000-07-18 priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo buto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, adresu Rūtų g. 15-4, Klaipėda, M. M. mirties momentu buvo jo ir pareiškėjos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi po M. M. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos, suinteresuoto asmens nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Suinteresuoti asmenys yra palikėjo M. M. vaikai, t.y. pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Notaro pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po M. M. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, pareiškėja palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t.y. po palikėjo mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – ½ buto, kuriame ji faktiškai gyvena. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. pareiškėja po vyro mirties liko gyventi buto, kurio dalis priklausė mirusiam sutuoktiniui, jį prižiūrėjo, tvarkė ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjos dukra suinteresuotas asmuo O. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad su pareiškėjos reikalavimu sutinka, suinteresuotas asmuo pareiškėjos dukra J. Š. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog ji neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą, atsiradusį po sutuoktinio M. M. mirties. Tokie pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi bei mokėjo mokesčius, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kad kiti įpėdiniai būtų kokiu nors būdu priėmę palikimą (CPK 177, 185 straipsniai). Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir disponuoti nuosavybe.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. M. po savo sutuoktinio M. M., mirusio 1994 m. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., O. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. M. po savo sutuoktinio M. M., gim. (duomenys neskelbtini)., mirusio 1994 m. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.