Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės bankas Snoras ieškinį atsakovams S. R., A. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šilna“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai S. R. ir A. P., kuriems pranešimais pranešta apie posėdžio vietą ir laiką (b.l. 123-124), kadangi jiems anksčiau jau buvo įteikti šaukimai (CPK 133 straipsnis), į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, jokių prašymų nepareiškė, todėl byla buvo nagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Savo poziciją atsakovai yra išreiškę, pateikdami prieštaravimus preliminariam sprendimui (b.l. 52-56, 59-62). Atsakovai prieštaravimuose nurodo, kad pagal CK 6.80 straipsnį kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia išieškotų iš konkretaus skolininko turto. Be to, laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, todėl atsakovų prievolė šiuo atveju yra išvestinė, t.y. papildoma prievolė. Pagal CK 6.86 straipsnį laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius atsisako pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą, pvz. įkeitimo teisės. Todėl laiduotojai galėtų atsakyti tik tuomet, jeigu pagrindinis skolininkas UAB „Šilna“ neturėtų turto, į kurį nukreipus išieškojimą būtų galima įvykdyti prievolę (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). BUAB „Šilna“ iškėlus bankroto bylą turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei gali būti sprendžiami tik bankroto byloje, todėl reikalavimai laiduotojams gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo. Visais atvejais reikalavimai į laiduotojus gali būti nukreipiami tik pirma pasinaudojus reikalavimų užtikrinimo priemonėmis, suteikiančiomis prioritetą prieš kitus kreditorius (CK 6.86 straipsnis). Kol nerealizuotas UAB „Šilna“ turtas, nėra aišku, kokia ieškovo reikalavimų dalis nėra įvykdyta, o įkeisto turto vertė kelis kartus viršija ieškovo reikalavimo sumą. Todėl ieškovo reikalavimas gali būti padengtas, ir atsakovai nebeturėtų prievolės grąžinti BUAB „Šilna“ skolą. Bankai formuoja ydingą praktiką, reikalaudami perteklinio prievolių įvykdymo užtikrinimo – laidavimo. Prašo panaikinti priimtą preliminarų teismo sprendimą, o ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas S. R. nurodo papildomą argumentą, kad laidavimo sutartimi buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurios terminas UAB „Šilna“ iškėlus bankroto bylą pasibaigė 2009 m. balandžio 1 d. (2009 m. kovo 19 d. nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Šilna“ įsiteisėjo 2009 m. kovo 31 d.), o ieškinys buvo pareikštas tik 2009 m. rugpjūčio 17 d.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas ieškovo AB banko Snoras ieškinys ir iš atsakovų S. R., A. P. solidariai ieškovui buvo priteista 1 300 000 Lt negrąžinto kredito, 70 445,56 Lt palūkanų ir 62 691,13 Lt delspinigių, viso 1 433 136,69 Lt, taip pat po 4583 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno (b.l. 45-46). Sprendimo ir ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. 2008 m. birželio 19 d. kredito sutarties Nr. 031-82202-000 (b.l. 7-17) ir 2008 m. liepos 22 d. memorialinio orderio nuorašai (b.l. 19) patvirtina, kad ieškovas AB bankas „Snoras“ trečiajam asmeniui UAB „Šilna“ suteikė 1 300 000 Lt kreditą (kredito sutarties 3.2 punktas). Sutartimi buvo numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2013 m. gegužės 18 d., kartu nustatant tarpinius kredito grąžinimo terminus (kredito sutarties 3.6 punktas). Tos pačios dienos, t.y. 2008 m. birželio 19 d. laidavimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuorašai (b.l. 20-22, 23-25) patvirtina, kad atsakovai A. P. ir S. R. skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti laidavo kaip solidarūs skolininkai bei įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys įsipareigojimų pagal kredito sutartį (kredito sutarties 6.7., 6.8. punktai, laidavimo sutarčių 2., 6.1. p.). Kadangi tretysis asmuo UAB „Šilna“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų – nemokėjo palūkanų ir delspinigių, ką patvirtina ieškovo AB banko „Snoras“ 2008 m. spalio 13 d., 2008 m. spalio 27 d., 2008 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. gruodžio 23 d. pranešimai (b.l. 28-31), todėl ieškovas 2009 m. vasario 18 d. pranešimu nutraukė kredito sutartį (b.l. 34). Byloje pateikta Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis (b.l. 37-38) patvirtina, kad nurodytu laiku UAB „Šilna“ buvo iškelta bankroto byla, kas savo ruožtu taip pat patvirtina, jog UAB „Šilna“ savo įsipareigojimų pagal nurodytą kredito sutartį nevykdė. Remiantis ieškovo pateikta skaičiuote bankui liko negrąžintas 1 300 000 Lt dydžio kreditas, taip pat nesumokėta 70 445,56 Lt sutartimi numatytų palūkanų, taip pat priskaičiuota 62 691,13 Lt sutartimi numatytų delspinigių nuo laiku nesumokėtų palūkanų ir laiku negrąžintos paskolos dalies, viso 1 433 136,69 Lt (b.l. 26-27). Ginčo dėl ieškovo reikalavimų apimties nėra, be to, tokios apimties kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas UAB „Šilna“ bankroto byloje. Tai patvirtina ieškovo 2009 m. liepos 9 d UAB „Šilna“ administratoriui pateiktas kreditorinis reikalavimas bendrai 2 217 744,32 Lt sumai, į kurį įeina ir atsakovams reiškiamas reikalavimas pagal nurodytą kredito sutartį bendrai 1 433 136,69 Lt sumai. (b.l. 39-41) ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys UAB „Šilna“ bankroto byloje (civ. byla Nr B2-465-343/2010), iš kurių matyti, kad ginčas tarp ieškovo AB banko Snoras ir UAB „Šilna“ iš esmės vyko tik delspinigių dalyje (neginčijamas buvo kredito ir sutartinių palūkanų dydis), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartimi nurodytoje byloje buvo padidintas AB banko Snoras patvirtintas finansinis reikalavimas iki 2 217 744,32 Lt, pripažįstant kreditoriaus teisę į visus delspinigius. Tai reiškia, kad patvirtinus šį bendrą ieškovo kreditorinį reikalavimą UAB „Šilna“ bankroto byloje, į kurį įeina ir šioje byloje reiškiamas reikalavimas, reikalavimo dydis yra nustatytas, todėl jo pagrįstumas iš naujo nebesvarstytinas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kadangi CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų – atsakovų S. R. ir A. P., kadangi laidavimo sutartyse yra įtvirtinta solidarioji skolininko ir laiduotojų prievolė (laidavimo sutarčių 2, 6.1 punktai). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju laidavimo sutartyse taip pat įtvirtinta, kad laiduotojai prisiėmė solidariąją atsakomybę už kredito negrąžinimą, už priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių ir visų kitų privalomų mokėti sumų, įmokų nesumokėjimą (laidavimo sutarčių 2 punktai).

Atsakovų prieštaravimo preliminariam sprendimui argumentai, jog kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia išieškotų iš konkretaus skolininko turto, ir jo solidarioji pareiga atsiranda tik jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, yra nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovai remiasi CK 6.80 straipsnio reikalavimais. CK 6.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra atsisakęs, o be to, ši taisyklė netaikoma, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji. Tokia šios normos formuluotė leidžia daryti išvadą, jog esant solidariajai atsakomybei laiduotojo teisė reikalauti nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą yra apribota, remiantis pačia solidariosios atsakomybės prigimtimi. Atsakovai neteisingai interpretuoja CK 6.81 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, teigdami, kad tai reiškia, kad, kad laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik jei pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Tačiau šiuo atveju nurodyta teisės norma būtent įtvirtina skolininko ir laiduotojo solidariosios atsakomybės prezumpciją, tik šalys sudarydamos laidavimo sutartį gali nustatyti tokios įstatymu nustatytos taisyklės (solidariosios atsakomybės) išimtį, pvz. įtvirtindami, kad laiduotojo atsakomybė gali būti subsidiari, dėl ko laiduotojui galėtų atsirasti jau nurodyta CK 6.80 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė reikalauti išieškojimą pirmiau nukreipti į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Laiduotojai, sudarydami laidavimo sutartis, laisva valia prisiėmė solidarios atsakomybės įsipareigojimus, tai aiškiai įrašydami į sutarčių sąlygas. Dėl šios priežasties atmestini ir atsakovų atsikirtimai, kad kol nebaigta nagrinėti bankroto byla, negalima reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų. Kaip jau nurodyta, CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Tai jokiu būdu nereiškia dvigubo savo reikalavimo patenkinimo, nes CK 6.6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Be to, laiduotojui, įvykdžiusiam prievolę už kreditorių, pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.9 straipsnis, 6.83 straipsnio 1 dalis), tai reiškia ir teisės, susijusios su reikalavimo teisės užtikrinimu, kaip pvz. hipotekos, įkeitimo teisė. CK 6.86 straipsnyje yra numatytas laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Tačiau ieškovas nėra atsisakęs pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, kadangi yra pareiškęs finansinį reikalavimą UAB „Šilna“ bankroto byloje, kuris galės būti tenkinamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai neatima iš ieškovo įstatymo numatytos teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš solidaraus laiduotojo. Todėl CK 6.86 straipsnio reikalavimai šiuo atveju nesudaro pagrindo laiduotojus atleisti nuo atsakomybės.

Atmestinas ir atsakovų argumentas dėl CK 6.88 straipsnyje numatyto termino ieškiniui pareikšti praleidimo. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatą, kad šis terminas netaikomas, jeigu laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-7-229/2009). Atsakovai laidavimo sutarčių 9 punkte yra numatę, kad jų įsipareigojimai lieka ir pratęsus kredito grąžinimo terminą ir galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

2009 m. rugpjūčio 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 26 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.