- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-287-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
eismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. Č. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 2 d. nutarties, kuria įtariamajam V. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. įtariamas tuo, kad jis 2014-02-28, apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., E. A., A. G., T. T., įsibraudami į negyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra išlauždami dviejų durų kablius, jėga nusivesdami į šalia esančio negyvenamojo buto Nr. 3 patalpas nukentėjusiąją V. P. bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tuo palauždami jos pasipriešinimą, lytiškai santykiavo natūraliu būdu bei tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją oraliniu būdu, taip prieš jos valią išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją V. P..Tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 150 str. 2 d..
2014-02-28 V. Č. buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka.
Skundžiama 2014-03-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. Č. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.
V. Č. skundžia 2014-03-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą.
Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į BPK 122 str. 7 d., nuostatas, nustatančias, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Tiek prokuroro pareiškime, tiek teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Mano, kad jo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas, pvz. areštu, nes jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" suvirintoju, mokosi (duomenys neskelbtini). Niekada nebuvo teistas, gyvendamas Anglijoje buvo baustas administracine tvarka, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Tai, kad jis dirbo užsienyje rodo ne tai, kad turi ryšių užsienyje ir gali slėptis, o tai, kad pastoviai ieškojo legalaus pragyvenimo šaltinio.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-02 nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė suėmimas V. Č. paskirta pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir įrodymų nevertina. Klausimus dėl byloje surinktų įrodymų sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Nors įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byloje surinkti faktiniai duomenys šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra pakankami manyti, jog V. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai nukentėjusios V. P. ir liudytojo K. B. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų apklausų duomenys, bei kiti bylos duomenys.
Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 2, 3 p. p. numatytais pagrindais, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
BPK 122 str. 1 d. numatyto pagrindo buvimą teismas motyvavo tuo, kad V. Č. įtariamas dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatyme numatytos išimtinai griežtos laisvės atėmimo bausmės, kad jis nevedęs, iki suėmimo oficialiai dirbo tik tris savaites, todėl jo socialiniai ryšiai nėra itin tvirti, kad yra dirbęs užsienyje, todėl turi ryšių užsienyje.
BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taigi, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, o visos kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra kuo nors išskirtinai apibūdinančios šį įtariamąjį ir jos neduoda pagrindo manyti, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti šio įtariamojo dalyvavimą procese, nes jis Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, taip pat mokosi, todėl darytina išvada, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., žemesnės instancijos teismo nustatytas nepagrįstai.
Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.
Šioje byloje V. Č. įtariamas dviejų tyčinių, sunkių nusikaltimų padarymu tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, nors jis ir yra baustas administracine tvarka, tačiau neteistas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis būdamas laisvėje iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas taikyti V. Č. suėmimą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu taip pat yra nepagrįstas.
Dar vieną suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p. – kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bandydamas paveikti proceso dalyvius ar paslėpti ir sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, teismas skundžiamoje nutartyje nustatė pagrįstai – atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kuria V. Č. įtariamas, pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, ikiteisminio tyrimo apimtį bei proceso stadiją – ikiteisminis tyrimas iš esmės yra tik pradėtas, ir faktiniai duomenys, turintys reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, dar tik yra renkami, todėl akivaizdu, kad šioje proceso stadijoje V. Č., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui darydamas poveikį nukentėjusiąjai ir kitiems proceso dalyviams, o tai užkardyti jokiomis kitomis švelnesnėmis priemonėmis šioje proceso stadijoje neįmanoma.
Tokiu būdu, šiuo atveju suėmimas V. Č. pagrįstai paskirtas esant BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytam suėmimo paskyrimo pagrindui, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas įtariamajam V. Č. vieno mėnesio laikotarpiui šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pateisinamas siekiu netrukdomai atskleisti nusikalstamą veiką, suėmimo paskyrimas neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Taigi, naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo V. Č. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.