- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-01
- Bylos Nr.
- 1S-1273-493/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00603-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. LK-184 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas 17 kartų. Bausmės pradžia – 2013-04-02, bausmės pabaiga – 2016-04-02.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus, nesutinka, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. R. L. vertinimu, naujoji probacijos sistema leis jam sėkmingai integruotis į visuomenę. Pažymima, kad jo elgesio rizika pagal OASys metodiką vidutinė dėl ankstesnių teistumų. Nuteistasis teigia, kad jau daugiau nei metus nėra vartojęs narkotikų. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu nuteistojo tėvas yra sunkios būklės ir jis turi juo rūpintis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. L. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apylinkės teismas, spręsdamas R. L. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, elgesį bausmės atlikimo metu, į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad, nuteistasis R. L. bausmę atlieka už nesunkų ir apysunkį tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriuos padarė panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Taip pat, kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė paminėtinas faktas, jog R. L. yra teistas 18 kartų, padarytos nusikalstamos veikos (vagystės, plėšimai, sukčiavimas), susiję su materialinės naudos gavimu, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo darbinė patirtis laisvėje menka, tai gali sąlygoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį. Be to, nuteistasis du kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų, nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, bet vėl nusikalto, tai rodo, kad asmuo dėl savo netinkamo elgesio išvadų nedaro ir toliau elgiasi teisei priešingu būdu. Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad R. L. nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė būdamas recidyvistu, atmetamas kaip nepagrįstas. Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d nuosprendyje skirdamas bausmę nuteistajam nurodė, kad R. L. nusikaltimus vykdė neatlikęs bausmės po jam paskelbto 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, todėl teismas konstatavo nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę ir rodo jo pavojingumą visuomenei. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (90 balų), t. y., labai artima aukštai, nustatyti ir R. L. nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai: ankstesni teistumai, galimas piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, netinkamų draugų įtaka, finansinės problemos dėl nepadengtų ieškinių, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nors nuteistasis teigia, kad jau daugiau nei metus laiko nevartoja narkotikų ir sutinka būdamas laisvėje gydytis priklausomybės ligas, tačiau dabartinius nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau taip pat teistas už plėšimą apsvaigus nuo alkoholio, todėl nuteistojo pasiryžimas atsisakyti žalingų įpročių nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, mokosi, drausminių nuobaudų neturi, neskatintas, tačiau pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo pareiga yra tinkamai atlikti paskirti laisvės atėmimo bausmę ir laikytis nustatytos tvarkos. Nuteistojo tėvo sunki sveikatos būklė nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Įvertinus paminėtą, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog visos šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad nuteistasis integruosis į visuomenę bei, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų, daugiau nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Dėl to teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.