Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. e2-3664-603/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
e2-3664-603/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00466-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
AB ,,Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
UAB ,,Start Vilnius“
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Artūras Vaišvila
Kategorijos
  • 2.4.4.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3664-603/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00466-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.5.4.; 2.8.2.; 3.2.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. Ž., atsakovo atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui UAB ,,Start Vilnius“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija LR aplinkos ministerija, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu atsakovui UAB ,,Start Vilnius“ prašo teismo ieškovo naudai priteisti iš atsakovo 83 093,94 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1463 Eur žyminio mokesčio ir kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad AB LESTO, kurios teises ir pareigas nuo 2016-01-01 perėmė ieškovas, ir atsakovas 2014-06-09 sudarė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui objekto, adresu (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugą, o atsakovas įsipareigojo už suteiktą prijungimo paslaugą atsiskaityti.

Pažymi, kad ieškovas vykdo skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklą Lietuvoje ir prijungimo paslaugą tokios paslaugos pageidaujantiems asmenims teikia vadovaudamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Sutarties sudarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcija, Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 (toliau – Metodika), ir kitais teisės aktais.

Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 punkte nustatyta preliminari prijungimo įmoka 2 152 146,38 Lt su PVM. Tas pats punktas nustato, kad preliminari prijungimo įmoka sutartyje nurodoma tais atvejais, kai prijungimo įmoka apskaičiuojama pagal laimėjusio viešąjį pirkimą rangovo atliktų darbų kainą arba kai sutarties pasirašymo metu nėra parengtas naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo projektas arba kai nėra pateikti kiti duomenys, kurių pagrindu apskaičiuojama įmoka. Preliminari prijungimo įmoka apskaičiuojama vadovaujantis operatoriui pateikta projekto sąmata arba operatoriaus išduotomis prijungimo sąlygomis ir pagal jas atliktais preliminariais skaičiavimais. Galutinis prijungimo įmokos dydis apskaičiuojamas ir nustatomas rangovui atlikus darbus.

2014-11-19 atsakovas sumokėjo ieškovui dalį preliminarios prijungimo įmokos - 373 982,80 Eur. Užbaigus darbus ieškovo parinkto rangovo faktiškai atlikti darbai kainavo daugiau, todėl vadovaujantis sutarties Specialiųjų sąlygų 3.3 p. ir sutarties Bendrųjų sąlygų 3 p. apskaičiavus prijungimo įmokos dydį, kuris sudaro 478 779,37 Eur su PVM, atsakovas 2015-10-01 raštu Nr. 40420-2278 buvo informuotas apie pareigą sumokėti likusią prijungimo įmokos dalį, t. y. 104 796,57 Eur su PVM bei jam išsiųsta PVM sąskaita-faktūra VLPL Nr. 007031.

Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.3 p. numatyta, kad „Likusioji prijungimo įmokos dalis, kurią Operatorius Apraše, Metodikoje bei Sutarties bendrųjų sąlygų 3 punkte nustatyta tvarka apskaičiuos po to, kai rangovas pabaigs rangos sutartyje numatytus darbus, yra sumokama per 10 kalendorinių dienų rangovui pabaigus rangos sutartyje numatytus darbus“. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovo raštas, kuriuo atsakovas yra informuojamas apie perskaičiuotą prijungimo įmoką yra laikomas pagrindu atsakovo papildomai mokėtinos prijungimo įmokos dalies apmokėjimui. Vadovaujantis Sutarties 3.8 punktu, atsakovas skirtumą tarp atsakovo sumokėtos preliminarios prijungimo įmokos (jos dalies) ir galutinės prijungimo įmokos privalėjo sumokėti per 10 dienų nuo minėto ieškovo pranešimo gavimo dienos. 2015-10-29 atsakovas sumokėjo 21 702,63 Eur, tačiau atsakovas iki šio neįvykdė savo pareigos ir yra neapmokėjęs ieškovui 83 093,94 Eur prijungimo įmokos.

Ieškovas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str.). CK 6.63 str. 1 d. 1 p. nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, CK 6.63 str. 1 d. 2 p. nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2014 m. birželio 9 d. tarp AB LESTO ir atsakovo UAB „Start Vilnius“ buvo sudaryta Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-41030-12-C073. Šia sutartimi AB LESTO, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovas, įsipareigojo suteikti atsakovui prijungimo paslaugą ir prijungti objekto, adresu Vismaliukų g. 18, Vilnius, elektros įrenginių tinklus prie operatoriaus elektros tinklų paslaugą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką. Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1. p buvo numatyta, kad preliminari prijungimo įmoka yra 1778633,37 Lt ir PVM (21%) - 373513,01 Lt. Viso sutartyje numatyta preliminari prijungimo įmoka (su PVM) sudarė 2 152 146,38 Lt sumą. Tame pačiame sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 p. buvo numatyta, kad „Galutinis prijungimo įmokos dydis apskaičiuojamas ir nustatomas rangovui atlikus darbus.“ O 3.3 p. numatyta, kad „Likusioji prijungimo įmokos dalis, kurią Operatorius Apraše, Metodikoje bei Sutarties bendrųjų sąlygų 3 punkte nustatyta tvarka apskaičiuos po to, kai rangovas pabaigs rangos sutartyje numatytus darbus, yra sumokama per 10 kalendorinių dienų rangovui pabaigus rangos sutartyje numatytus darbus“.

Vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas 2014 m. lapkričio 19 d. sumokėjo dalį preliminarios prijungimo įmokos - 373 982,80 Eur. 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. 40420-2278 „Dėl elektros įrenginių prijungimo paslaugos kainos“ atsakovas buvo informuotas apie tai, kad „Galutinė įmoka yra 395 685,43 Eur be PVM arba 478 779,37 Eur su PVM. Su 2015 m. spalio 1 d. raštu atsakovui buvo pateikta ir AB LESTO 2015 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VLPL Nr. 007031. Joje nurodyta, kad NV pajungimo pagal sutartį Nr. NV-41030-12-C073, Infrastruktūros parengimo kaina (suma) be PVM 395 685,43 Eur, PVM suma 83 093,94 Eur. 2015 m. spalio 29 d. atsakovas pervedė ieškovui 21 702,63 Eur sumą. Pervedęs šią pinigų sumą atsakovas sumokėjo visą pateiktame rašte ir atsiųstoje sąskaitoje nurodytą paslaugos be PVM kainą - 395 685,43 Eur.

Pareikštame ieškinyje ieškovas teigia, kad „atsakovas iki šiol neįvykdė savo pareigos ir yra neapmokėjęs ieškovui 83 093,94 Eur prijungimo įmokos“ ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes visus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui atsakovas UAB „Start Vilnius“ yra pilnai įvykdęs. O ieškovo kaip atsakovo skola įvardijama 83 093,94 Eur suma yra pridėtinės vertės mokestis, kurį pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str., atsakovas UAB „Start Vilnius“ privalo tiesiogiai pats sumokėti į biudžetą, o ne sumokėti šią sumą ieškovui. Tą patvirtina žemiau išdėstytos aplinkybės: 1) Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. „Atvejai, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas“ 1 d. 3 p. numatyta, kad „PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą: PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai“; 2) taigi, pagal PVM įstatymo 96 str. 1 d. 3 p. apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, kurio užsakymu atliekami statybos darbai, ir kuriam išrašomas paslaugų teikimą įforminantis dokumentas (šiuo atveju – atsakovui), kyla pareiga pačiam išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM tada, kai 1) pagal PVM įstatymą laikoma, jog jam buvo suteiktos paslaugos ir 2) tos suteiktos paslaugos laikomos statybos darbais pagal Statybos įstatymą; 3) šiuo atveju, egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos, todėl PVM už pagal su AB LESTO sudarytą sutartį suteiktą paslaugą turi būti sumokamas tiesiogiai į biudžetą, o ne ieškovui, kadangi: pirma, tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui buvo suteikta paslauga. Tą ieškinyje nurodė pats ieškovas. Tai numatyta ir tarp UAB „Start Vilnius“ ir AB LESTO 2014 m. birželio 9 d. sudarytoje Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartyje Nr. NV-41030-12-C073l; antra, tai, kad pagal sutartį buvo atlikti statybos darbai patvirtina tokie dokumentai ir juose užfiksuoti duomenys, kaip pvz.: AB LESTO rangovų (A. Ž. ir ko UAB), kurie atliko objekto elektros įrenginių prijungimo darbus 2015 m. rugsėjo 25 d. „Pažyma apie darbų pabaigą Nr. 125-05-R03601“. Joje nurodyta, kad „A. Ž. ir ko UAB pažymi, kad objekte NV-(Nr. 901) Elektros tiekimo inžinerinių tinklų nuo kinostudijos TP iki sklypo (duomenys neskelbtini) statyba (naujo SP statyba)“ inv. Projekto Nr. 1N410302C073) darbai užbaigti <...>.“ [Priedas Nr. 1], 2015 m. rugsėjo 30 d. Statybos užbaigimo ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo eksploatuoti aktas Nr. 24265. Jame be kitų duomenų nurodyta, kad „komisijos nariai <...>atliko 10 kv skirstomojo punkto SP-125 (duomenys neskelbtini)objekto statybos užbaigimo procedūras. Statyba vyko pagal projektą (duomenys neskelbtini)UAB „Start Vilnius“ <...>“ [Priedas Nr. 2].

Laikydamas, kad UAB „Start Vilnius“ 83 093,94 Eur dydžio PVM privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą tiesiogiai, atsakovas šią sumą apskaitė ir deklaravo kaip atvirkštinį PVM mokestį.

Apie tai atsakovas informavo AB LESTO 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. 501, „Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija VLPL Nr. 007031 apmokėjimo“. Šiuo raštu atsakovas taip pat paprašė AB LESTO perrašyti ir pateikti PVM sąskaitą-faktūra Serija VLPL Nr. 007031, kurioje būtų nuoroda „atvirkštinis apmokestinimas.“ Tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė, teigdamas, kad tarp šalių sudarytos sutarties objektas „yra Naujo vartotojo prijungimo paslauga, o ne statybos darbai“ ir, kad ši paslauga „nėra atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymo objektas“.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, jog šiuo atveju turi būti taikomas PVM įstatymo 96 str. numatytas atvirkštinis apmokestinimas ir atsakovas turi pareigą sumokėti PVM ne ieškovui, o tiesiogiai į biudžetą. Tačiau, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį nesutarimą dėl PVM įstatymo 96 str. taikymo/netaikymo, UAB „Start Vilnius“ 2015 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 5/8 „Dėl PVM įstatymo nuostatų reglamentavimo“ (kurio kopiją persiuntė ir AB LESTO) kreipėsi išaiškinimo (konsultacijos) į Valstybinę mokesčių inspekciją. Atsakovas prašė šios institucijos informuoti UAB „Start Vilnius“ ir AB LESTO ar UAB „Start Vilnius“ suformuota pozicija dėl atgręžtinio PVM įstatymo 96 str. nuostatų taikymo yra teisinga, ir UAB „Start Vilnius“ neturi pareigos mokėti Operatoriui (AB LESTO) reikalaujamos PVM mokesčio dalies“, taip pat buvo teiktas ir užklausimas LR aplinkos ministerijai.

Atsakovas gavo 2016 m. gruodžio 20 d. LR aplinkos ministerijos raštą Nr. (13-2)-D8-9317 „Dėl darbų priskyrimo statybos darbams“. Šiame rašte buvo nurodyta, kad Aplinkos ministerija neįgaliota oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų ir, kad ministerijos specialistų nuomone, dalis AB LESTO (jos pasitektų rangovų) pagal sutartį vykdytų darbų (suteiktų paslaugų) priskirtini statybos darbams, o dalis – ne. Rašte taip pat pažymėta, kad pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų aiškinimas nepriskirtas ministerijos kompetencijai, todėl paklausimas dėl atvirkštinio apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčių mechanizmo taikymo (netaikymo) išaiškinimo persiunčiamas kompetentingai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pažymėtina, kad nei atsakymo iš LR valstybinės mokesčių inspekcijos, nei jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Start Vilnius“ pozicija dėl atvirkštinio apmokestinimo taikymo yra neteisinga, atsakovas negavo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis PVM įstatymo 96 str., ir nesant atsakymo iš VMI, kuriame būtų paneigta (pripažinta nepagrįsta) atsakovo pozicija dėl PVM įstatymo 96 str. numatyto atvirkštinio apmokestinimo PVM mokesčiu mechanizmo taikymo nagrinėjamu atveju, atsakovas mano, jog UAB „Start Vilnius“ tinkamai ir pilnai įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu. Atsakovas neturi pareigos mokėti ieškiniu prašomos priteisti 83 093,94 Eur sumos, nes PVM įstatymo pagrindu atsakovui kilo pareiga šią 83 093,94 Eur dydžio PVM mokesčio sumą sumokėti tiesiogiai į biudžetą, o ne ieškovui.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal PVM įstatymo 96 straipsnio 1 d. 3 punkto nuostatas nuo 2015 m. liepos 1 dienos išskaityti ir sumokėti PVM, apskaičiuotą už PVM įstatymo 7 str. 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 str. 15 d., privalo ne paslaugų teikėjas, o jų pirkėjas, apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Todėl, jeigu ieškovo atsakovui atlikti darbai pagal Statybos įstatymą yra laikomi statybos darbais, tai atsakovas privalo jam išrašytoje atliktų darbų statybos darbų PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumokėti į biudžetą, o ieškovui sumokėti tik darbų apmokestinamąją vertę (be PVM). Tačiau, jei minėti darbai nelaikomi statybos darbais, tai PVM į biudžetą sumokamas įprasta tvarka, t. y. jį turi sumokėti darbus atlikęs asmuo – ieškovas.

Išvadą teikianti institucija LR aplinkos ministerija išvadoje nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostata, „statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nustatyta, kad „statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose".

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje nustatyta, kad „statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos. įrenginių paleidimo ir derinimo)“.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai“, o 17 dalyje nustatyta, kad „inžineriniai linkiai - statinio statybos sklype (išskyrus stalinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais“.

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostata, „elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais“. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 5 dalies nuostata, „ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais“.

Atsižvelgdami į pateiktas įstatymų nuostatas, mano, kad Statybos įstatymas skiriasi reglamentuoti statinių (nekilnojamųjų daiktų) statybos sritį (1 straipsnis), todėl kilnojamųjų daiktų įrengimui Statybos įstatymas netaikomas.

Elektros energetikos įstatyme žemos ir vidutinės įtampos tinklai ir jų infrastruktūra priskirta kilnojamiesiems daiktams, todėl mano, kad ji įrengiama atliekant darbus, kurie nelaikytini statybos darbais pagal Statybos įstatymą. Atsižvelgiant į išdėstytas Elektros energetikos įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatas, mano, kad aukštos įtampos tinklai ir jų infrastruktūra nepriskirtina kilnojamiesiems daiktams, todėl ji įrengiama atliekant darbus, kurie laikytini statybos darbais pagal Statybos įstatymą.

Pagal Elektroninių ryšių įstatymą ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomos kilnojamaisiais daiktais, todėl jos įrengiamos atliekant darbus, kurie nelaikytini statybos darbais pagal Statybos įstatymą. Pažymi, kad analogiškos Statybos įstatymo nuostatos buvo įtvirtintos iki 2017-01-01 galiojusiame Statybos įstatyme.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga patvirtina ir tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog 2014 m. birželio 9 d. tarp AB LESTO (teisių ir pareigų perėmėjas ieškovas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“) ir atsakovo UAB „Start Vilnius“ buvo sudaryta Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-41030-12-C073. Šia sutartimi AB LESTO, kurios teises ir pareigas perėmė, kaip minėta, ieškovas, įsipareigojo suteikti atsakovui prijungimo paslaugą ir prijungti objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių tinklus prie operatoriaus elektros tinklų paslaugą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką. Šios sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 punkte buvo numatyta, kad preliminari prijungimo įmoka yra 1 778 633,37 Lt ir PVM (21%) – 373 513,01 Lt, ir viso sutartyje numatyta preliminari prijungimo įmoka (su PVM) sudarė 2 152 146,38 Lt sumą. Tame pačiame sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 punkte buvo numatyta, kad „Galutinis prijungimo įmokos dydis apskaičiuojamas ir nustatomas rangovui atlikus darbus.“ O 3.3 p. numatyta, kad „Likusioji prijungimo įmokos dalis, kurią Operatorius Apraše, Metodikoje bei Sutarties bendrųjų sąlygų 3 punkte nustatyta tvarka apskaičiuos po to, kai rangovas pabaigs rangos sutartyje numatytus darbus, yra sumokama per 10 kalendorinių dienų rangovui pabaigus rangos sutartyje numatytus darbus“.

Tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas 2014 m. lapkričio 19 d. sumokėjo dalį preliminarios prijungimo įmokos - 373 982,80 Eur. 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. 40420-2278 „Dėl elektros įrenginių prijungimo paslaugos kainos“ atsakovas buvo informuotas apie tai, kad „Galutinė įmoka yra 395 685,43 Eur be PVM arba 478 779,37 Eur su PVM. Su 2015 m. spalio 1 d. raštu atsakovui buvo pateikta ir AB LESTO 2015 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VLPL Nr. 007031, kurioje nurodyta, kad NV pajungimo pagal sutartį Nr. NV-41030-12-C073, Infrastruktūros parengimo kaina (suma) be PVM 395 685,43 Eur, PVM suma 83 093,94 Eur. 2015 m. spalio 29 d. atsakovas pervedė ieškovui 21 702,63 Eur sumą. Pervedęs šią pinigų sumą atsakovas sumokėjo visą pateiktame rašte ir atsiųstoje sąskaitoje nurodytą paslaugos be PVM kainą - 395 685,43 Eur.

Tarp šalių kilo ginčas, atsakovui teigiant, jog ieškovo prašoma priteisti skola 83 093,94 Eur yra pridėtinės vertės mokestis, kurį pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. atsakovas privalo tiesiogiai pats sumokėti į biudžetą, o ne sumokėti ieškovui.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. 1 d. 3 p., PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 7 str. 4 p. numatyta, jog paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui). Statybos įstatymo 2 str. 90 d. statybos darbai numatyti kaip darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Kaip minėta, tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų, ir ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punkte prijungimo paslauga apibrėžta kaip operatoriaus atliekamas naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus elektros tinklų, elektros įrenginių leistinosios naudoti galios padidinimas arba mažinimas, elektros energijos tiekimo patikimumo pakeitimas arba vienfazio atvado keitimas trifaziu ir kitos su tuo susijusios paslaugos bei darbai. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punkte numatyta, kad elektros tinklų iki naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų taško statytojas yra operatorius (Statybos įstatymo 2 str. 99 d.). Operatoriaus pastatyti elektros tinklai priklauso operatoriui nuosavybės teise. Operatorius pagal sutartį suteikia naujajam vartotojui prijungimo paslaugą, todėl jokia sutarties ar jos priedų nuostata ar sąlyga jokiais atvejais negali būti aiškinama suteikianti naujajam vartotojui nuosavybės ar kitokias valdymo, naudojimosi ar disponavimo teises į vykdant šią sutartį pastatytus elektros tinklus ar kitus įrenginius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagal šalių sudarytą sutartį atsakovui buvo suteikta tik jo elektros įrenginių prijungimo prie ieškovo elektros tinklo prijungimo paslauga, t. y. atsakovas turės galimybę naudotis elektros energija. Kaip teisingai nurodo ieškovas, tam, kad ieškovas galėtų prijungti įrenginius prie elektros tinklo, ieškovas turi išplėsti savo infrastruktūrą – elektros tinklus ir šiuo atveju ieškovo pasamdytas rangovas atlikęs darbus, tame tarpe ir statybos darbus, perdavė ieškovui nuosavybės teise sukurtus elektros įrenginius, o atsakovas nebuvo statybos darbų užsakovu ir jam neperduotas nuosavybės teise ar jokiu kitu pagrindu joks statybos darbų rezultatas.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d. nuostatą, elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 37 str. 5 d., ryšių linijos, kabeliai, ryšių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais, kas būtent nepatenka į Statybos įstatymo nuostatų reglamentavimą (2 str. 16 - 17, 84 - 85, 90 d., 75 str.). Ieškovo į bylą pateikti 2014-12-01 rangos sutarties Nr. 30100/542195 bei atliktų darbų aktai už 2015 m. gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. patvirtina, kad ieškovas atliko tik 0,4 kV arba 10 kV įtampos, t. y. žemos ir vidutinės įtampos elektros įrenginių montavimo darbus, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jie buvo atlikti pagal Statybos įstatymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei konstatavus, jog ieškovo atlikti darbai nelaikytini statybos darbais pagal Statybos įstatymą, ginčo PVM į valstybės biudžetą turi būti sumokamas darbus atlikusio asmens, t. y. šiuo nagrinėjamu atveju – ieškovo, todėl pareikštas ieškinys dėl skolos yra tenkinamas visiškai (CPK 178 str.). Taip pagal CK 6.210 str. iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinių palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 1463 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Start Vilnius“ ieškovui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 83 093,94 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1463 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė